Pokalbis prasidėjo nuo to, ar E. Lubys yra įžeidus. Pašnekovas patikino, kad ne. Tiesa, jis jaučiasi kitaip, jei jo pusėn skrieja neigiami komentarai.

„Manau, kad esu pakankamai jautrus. Bet jei nebūčiau jautrus, aš negalėčiau kurti. Aš negalėčiau įsijausti į kito žmogaus išgyvenimus. Ta empatija duoda tai, kad tu gali įsijausti į įvykį ir pagauti tą emociją. <...> Aišku, jeigu kažkas kitas išgyvena ir tu tai pagavai, vadinasi, tai yra šiek tiek ir tavo“, – pastebėjo žinomas vyras.

2023-aisiais E. Lubys paminės savo 20-ies metų sukaktį scenoje.

„Aišku, kad tai yra patirtis, be abejonės, koks aš buvau 2003-aisiais ar 2005-aisiais ir dabar. Norėčiau sutikti tą vaikiną dabar. Pasakyčiau jam, kad viskas bus gerai. Išgyvendavau labai dėl visko, buvau emocionalus vaikinas, dėl to kartais slapukaudavau, mažai duodavau interviu ar tiesiog tiek daug neatsiverdavau, saugodavau save.

Nežinau, ar tas lūžis įvyko. Vis tiek kiekvienas turi dalį savęs, kurią pasilieka tik sau, kas, mano nuomone, yra žmogiška, natūralu ir sveika. Ar tu populiarus, ar nepopuliarus, tu vis tiek turi savęs pasilikti sau. Jeigu tu save kažkur ištaškysi, prarasi, greičiausiai nebeturėsi ką duoti. Vis tiek turi rasti vietą, laiką, aplinkybes, kad save galėtum susibalansuoti, susirinkti. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu tam, kuris dirba ekrane, eteryje ar ant scenos“, – pasakojo jis.

Atlikėjas laidoje papasakojo ir apie kūrybą, muzikos poreikį šiais laikais, taip pat savo karjeros bangas bei atoslūgius, kurių buvo ne vienas.

„Buvo tam tikrų etapų, kurie buvo kitokie. Buvo momentų, kai aš nėjau į jokius televizinius projektus, nors ir buvau kviestas. Pavyzdžiui, atsisakiau dalyvauti šokių projekte. Jutau, kad tai ne man, maniau, jog neatsiskleisiu. Bet buvo projektų, kuriuos pavyko ir laimėti ar tiesiog juose atsiskleisti. Eini ten, kur jauti, kad ten tavo. Iš komforto zonos vis tiek reikės išeiti. Tokie projektai, kaip „Muzikinė kaukė“, tai juose tu visada jautiesi tarsi išmestas iš komforto zonos, bet tame yra fainumo, tai – patirtis, savęs atradimas. Tad buvo tų etapų.

Na, aš manau, kad vis tiek yra kažkokios bangos. Greičiausiai kiekvienas muzikantas, atlikėjas, kūrėjas yra kaip koks banglentininkas, kuris laukia savo bangos, jis ją pamato, pajaučia ir turi pasverti, ar jis ją pagaus, gal reikia atsitraukti, o gal nerti stačia galva ir varyt. Sakyčiau, kad po 20-ies metų tas pajautimas labiau atėjo, kuomet tu konkrečiai jauti, ar čia tavo, ar ne tavo zona, kur eiti, o kur – ne“, – dalijosi kūrėjas.

Taip pat E. Lubys kalbėjo ir apie alkoholį, kurio kadaise galiausiai nusprendė atsisakyti. Jo teigimu, nieko gero nėra sukūręs būdamas apsvaigęs.

„Liūdesio momentai yra natūralūs. Visi mes turime tą liūdnąją, melancholiškąją pusę. Aš ją tikrai turiu, pažįstu ir žinau. Bet į kažkokius alkoholio ar narkotikų liūnus pasisekė neįsipančioti. Sakyčiau gal pradžioje, kai tau 19-ika metų ir tu tampi žiauriai populiarus, užklumpa daug šlovės, garbės – visa tai tave jau apsvaigina gerokai ir be alkoholio. Tuomet buvo tų pabandymų, taip. Sakyčiau, kad tie pirmieji keleri metai buvo ant ribos, kai tu viską išbandai, esi jaunas ir tau reikia, turbūt, visa tai patirti. O vėliau, būnant 24-erių, visa tai mečiau.

Aš tiesiog pats sau nepatikau šiek tiek, ta dalis man ėmė nebepatikti, man atsibodo, gal ir išsisėmiau. Sakyčiau, kad visada jutau, jog čia ne mano, kad reikia kitaip. <...> Tais laikais muzikiniame pasaulyje dar nebuvo tiek narkotikų, dabar jau galbūt yra daugiau, bet tuose vakarėliuose nebedalyvauju. Narkotikų mano gyvenime niekada nebuvo, buvo etapas, kai buvo kažkiek alkoholio, bohemos. Buvo sėdėjimas ir noras kažkas sukurti. Vis dar tikėjome ta iliuzija, kad poetai turi gerti vyną ir turėti daug merginų. Manau, kad tai yra iliuzija, nes viskas, ką aš geriausia sukūriau per tuos 20-imt metų, tai buvo sukurta blaivia galva, niekada nieko gero nesukūriau išgėręs, nestabilaus būvio. Manau, kad geriausia kūryba ar tai, kas geriausia iš žmogaus ateina tada, kai jis yra susibalansavęs, stabilus ir jaučia žemę po kojomis“, – tiki muzikantas.

Jo teigimu, šalyje yra penki atlikėjai, kurie pasidalina didžiąją muzikos pyrago dalį, o kitiems vietos po saule ir dėmesio lieka per mažai.

„Faktas, kad labai daug geros muzikos tiesiog tam visame sraute kažkur pradingsta. Labai daug muzikos yra išleidžiama, o poreikis galbūt yra kiek mažesnis. Dažnai labai talentingi atlikėjai kartais netenka dėmesio, kurie yra verti, man kartais būna dėl to gaila. Girdžiu, kad yra tikrai geros muzikos Lietuvoje išleidžiama, bet yra pagrindiniai atlikėjai, kurie užgožia visa tai su vidutine muzika. Sakyčiau, kad Lietuvoje yra kokie penki atlikėjai, kurie pasidalina didžiąją pyrago dalį, o visiems kitiems lieka ta kita dalis“, – mano pašnekovas.

Pasak jo, didesnio palaikymo ir dėmesio turėtų sulaukti pastarasis Alinos Orlovos albumas, o iš atlikėjų vyrų – Igoris Kofas.

Gerbėjai pastebėjo, kad E. Lubys jau kurį laiką scenoje nebesivadina Amberlife pseudonimu. Kodėl?

„Čia daug priežasčių, ko gero. Viena ta, kad nebedirbu su ta komanda, kai buvau Amberlife. Oficialiai šis vardas jiems, ko gero, nepriklauso, bet, manau, naudotis juo būtų nesąžininga, nes buvo žmonės, kurie dirbo su šiuo vardu ir buvo jų daug. Žinau, kad yra senosios kartos atlikėjų, kurie taip pasisavino vardą ir važiuoja toliau, bet aš to vengiu. Mano galva, tai yra šiek tiek nesąžininga. Bet jei mane kažkur pristato kaip Amberlife, aš to žodžio žmogui iš burnos neiškirpsiu. Šio vardo neišsižadu, bet pats jo neeskaluoju“, – pasakojo jis.

Su šiuo sceniniu vardu atlikėjas atsisveikino tada, kai išsiskyrė su savo ilgamečiais vadybininkais ir pajuto pokyčių troškulį, norėjo pradėti naują gyvenimo ir karjeros etapą. Negana to, tuo pačiu metu nutrūko ir jo romantiški santykiai su tuometine drauge, todėl buvo minčių ne tik persikraustyti į kitą miestą, o ir apskritai emigruoti iš šalies.

Interviu ilgainiui pasisuko ir vėl apie E. Lubio pasirodymus – šįkart apie tai, ar yra koks nors renginys, kuriame jis nesutiktų koncertuoti jokiu būdu, net jei siūlytų didelį atlygį.

„Yra buvę, kai atsisakiau porą kartų dalyvauti žymiajame konkurse „Slavianski Bazaar“ Baltarusijoje, kuriame neseniai viena senosios kartos primadona sudalyvavo. Aš esu ten buvęs kviestas, bet atsisakiau. Jaučiau, kad ta slaviškoji pusė ne mano, nematau savęs tarp tų visų Kirkorovų ir t.t. Tai ne mano ir brėžiu ribas“, – sakė jis.

Netrukus laidos vedėjas perskaitė nepatogų klausimą, susijusį su neseniai įvykusiu ir daug apkalbų sukėlusiu Naisių festivaliu. Vienas iš žiūrovų teiravosi, kiek E. Lubiui buvo sumokėta, kad šis sutiko dalyvauti Ramūno Karbauskio globojamame renginyje.

„Ach... Temai apie pinigus tikrai norėčiau brėžti ribą. Honoraras nebuvo padvigubintas, bet buvo vos vos padidintas. Aš pats jį padidinau. Esu tame festivalyje grojęs apie tris kartus“, – pasakojo atlikėjas.

Verta priminti, kad dar liepos mėnesį šalyje kilo skandalas, kai sutartis su Naisių festivalio organizatoriais pasirašę atlikėjai netrukus ėmė iš šio renginio trauktis. Iš pradžių atsiribojo mažieji scenos vardai, po to paskui pasekė ir didžiausios šalies muzikos žvaigždės. Atlikėjai tuomet tikino nenorintys turėti nieko bendra su R. Karbauskiu, kuris ne kartą yra pasisakęs apie vienalytes santuokas ar LGBT eitynes iš nepritariančiosios pusės, o paskutiniu lašu daliai muzikantų tapo politiko pasisakymas, kad žada kreiptis į KT dėl Vytautui Landsbergiui suteikto valstybės vadovo statuso. R. Mackevičius eteryje įvardijo, kad šis žmogus taip pat yra siejamas su verslais Rusijoje.

Rugpjūčio 15 d. Naisiuose buvo surengta dar viena šventė, kurioje žiūrovai galėjo išvysti Violetos ir Viliaus Tarasovų, Aistės Pilvelytės, Stepono Januškos su grupe „Studija“, Liudo Mikalausko ir kt. pasirodymus. Šiame sąraše buvo ir E. Lubio pavardė.

Netrukus pasiteirauta, ar jam buvo smagu būti šiame fone.

„Nei smagu, nei nesmagu. Iš vienos pusės aš iš tiesų ilgai svarsčiau dėl šio dalyko. Svarsčiau, kaip pasielgti šioje situacijoje, kai mane pakvietė ten koncertuoti. Aš išsiaiškinau, kad mecenatas nėra renginio organizatorius. Tada ieškojau, ar jis iš tikrųjų turi sąsajų su verslu Rusijoje. Kiek žinau, jis jau yra nutraukęs, bet aš jo neteisinsiu, nes aš tikrai nepritariu daugeliui jo politinių įsitikinimų, kaip ir nepritariu Visvaldo Matijošaičio veiksmams, bet jei mane pakviestų Kauno miesto savivaldybė koncertuoti, tai aš koncertuočiau. Manau, kad dabar šioje „cancel kultūroje“ reikia dialogo kultūros. Tos ribos turi būti, aš už jas, aš nekoncertuočiau Maskvoje, Sočyje ar Minske“, – savo mintis dėstė E. Lubys.

Pašnekovas taip pat patikino, kad neturi nieko bendra su „Šeimos maršo“ ar kitomis bendruomenėmis, kurios neretai kiršina tautą.

„Nejaučiu jokio didelio šleifo, jei jis nebūtų eskaluojamas. Dalyvavau ne dėl pinigų. Jei mane pakviestų LGBTQ į savo koncertą, aš lygiai taip atvažiuočiau ir koncertuočiau. „Šeimos maršui“ nekoncertuočiau. Yra ribos, kur nekoncertuoju. Aš turiu užribį. Tiesiog pasakyčiau taip, kad yra dvi medalio pusės. Karbauskis, kaip asmenybė, man galbūt yra užribis, bet festivalyje esu grojęs tris kartus, kaip ir Donatas Montvydas, Saulius Prūsaitis ir begalė kitų atlikėjų. Kur aš vedu? Prie to, kad ten susirenka žmonės, kurie negali įsigyti bilieto. Aš tikrai žinau, kad atvyksta žmonių iš senelių namų, iš globos namų ir pan. Šis dalykas man buvo galutinis svertas, dėl ko aš grojau.

Aš grojau dėl šių žmonių. Aš turiu koncertų, aš galėjau negroti, tai nepadarys manęs turtingu, bet galbūt aš būsiu ta jungtis, kuri galbūt sujungs tuos du krantus, kadangi žmonės dabar labai stipriai nesusišneka. Mes tą jaučiame, tą susiskaldymą ir dar į jį metama malkų. Bet aš esu toks žmogus, aš visada toks buvau, kuris stengiasi draugiškai išeiti iš situacijos. Eiti per vidurį yra blogybė, aš tą irgi pajutau, nors aš stengiuosi eiti tuo vidurio keliu, nes nemanau, kad vienas politikas yra labai blogas, o kitas labai geras. Bet einant viduriu šaudo iš abiejų pusių“, – pastebėjo dainininkas.

E. Lubys dar kartą pabrėžė, kad jo ir R. Karbauskio požiūris į LGBTQ bendruomenę stipriai skiriasi.

„Aš, be abejo, palaikau LGBTQ bendruomenę. Aš esu už tai, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje turėtų vietą po saule. Tiek tie žmonės, kurie susirenka tame festivalyje, tiek LGBTQ – jie visi yra mūsų Lietuvos šeimos, vieno darinio nariai“, – sakė jis.

Tiesa, laidos vedėjas R. Mackevičius negailėjo karčių replikų, kad nežinojimas apie negerus festivalio organizatorių darbus ar visuomenės kiršinimą nuo atsakomybės neatleidžia, ir kad kelią vis tik reikėtų pasirinkti, nes jis yra aiškus.

„O jis taip daro? Reiškia aš per mažai googlinau jį“, – nusijuokė atlikėjas.

„Gal mane galima pavadinti sentimentaliu ar emocingu, kaip aš pasielgiau dėl šito dalyko, bet aš nemanau, kad yra gerai, jei tu pasirašai sutartį ir, likus vienai dienai, pasakai, ne, aš nedalyvausiu. Aišku, kad tu gali taip padaryti, bet iš atlikėjo etiketo pusės tai ne visada yra gerai, nes daug žmonių nusivilia. Tau tada reikėjo iškart nesirašyti tos sutarties. Kas pasikeitė, jei pasirašei sutartį gegužės mėnesį, o renginys – liepos? Aš žinau, kada jie pasirašė sutartis, tai nebuvo koks gruodžio mėnuo. Norėčiau pats su tais atlikėjais pasikalbėti apie tai, kas ir kaip ten nutiko“, – pridūrė jis.

Nors E. Lubys šia tema kalbėjo nemažai, laidos gerbėjai jo greitai nepaleido ir toliau uždavinėjo nepatogius klausimus. Vienas iš jų buvo, ar jis nemano, kad po Naisių renginio jis susitepė savo reputaciją?

„Mmm... Žinai, nebus taip, kad visada patiksi visiems. Taip nenutiks, kad visiems patiksi. Visada nepatiksi dėl savo vieno ar kito veiksmo. Galbūt, praėjus 10-čiai metų, aš pasakysiu, kad, velnias, tai buvo klaida. O galbūt viskas eis ir praeis. Visaip gali būti. Nepasakyčiau, kad tai yra kažkas tragiško“, – atviravo dainininkas.

Eteryje atlikėjas taip pat patiko remiantis Ukrainą, jai yra siuntęs ir finansinę pagalbą.

Pokalbyje rasta vietos aptarti ir asmeninį kūrėjo gyvenimą bei santykius su žmona, televizijos laidų vedėja Živile Vaškyte, su kuria E. Lubys skaičiuoja jau 10-imt santuokos metų. Ar per visą šį laiką nebuvo kilusių rimtų krizių, kai, pavyzdžiui, būtų reikėję kreiptis pagalbos į specialistus?

„Tokių desperatiškų situacijų nebuvo, bet konfliktai, manau, turi būti. Jie natūralūs, jie brandina, kai žmonės santykių dinamikoje išeina iš konfliktinės situacijos, tą santykį padaro dar stipresnį. Sakyčiau, kad konfliktai yra tarsi aštrūs prieskoniai patiekale, kurie priduoda šiek tiek smagumo. Iš principo mes esame ta pora, kuri viešai apie savo santykius kalbame labai mažai. Viduje mes, be abejo, kalbame. <...> Aš manau, kad tai yra ta sritis, kurią reikia pasilikti kuo daugiau sau. Man atrodo, kad tai yra net gerų santykių garantas, nes kuo tu daugiau kalbi, pasakai žodžių, juos gali reikėti sukramtyti ir suvalgyti. Kuo aukštesnės sienos, tuo geriau. Krizių mūsų šeimoje buvo, žinoma. Įvairiausių. Kai žmogus įeina į krizę, jis dažnai nežino, kaip ir kodėl ji prasidėjo. Bet iš to išėjus prasideda vėl naujas etapas. Visi tie pakylimai, nukritimai turi būti, tai natūralu ir jiems reikia pasiruošti. Tai ir yra santykių branda, kada tu sąmoningai pasiruošęs įeini į konfliktą, supranti, kad jis vyksta ir sugebi tvarkingai iš jo išeiti“, – pasakojo žinomas vyras.

„Sunku pasakyti, kas bus dar už 10-ies metų. Pasakysiu taip, kad mano žmona yra daugiau, nei žmona. Ji yra labai gera, ji yra mano gyvenimo partnerė, draugė. Etapai, kurie buvo, aš juos visus vertinu, juos atsimenu su pačiais geriausiais jausmais. Sakyčiau, kad gerų santykių garantas yra prasta atmintis. Kad tie geri dalykai nusvertų buvusius konfliktėlius. Vienas aktorius mūsų yra paklausęs, ar mes su žmona visada taip skandinaviškai ramiai sprendžiate konfliktus. Tai, taip, mes kažkaip stengiamės apsieiti be skraidančių lėkščių namie“, – su šypsena pridūrė pašnekovas.

Pasisukus temai šiek tiek pikantiška linkme – kokios jo žmonos savybės yra seksualiausios – E. Lubys išvardijo bent kelias.

„Pirmas dalykas tas, kad mano žmona yra labai moteriška, ji leidžia man būti vyru, kas manau vyrui yra svarbu. Ji yra labai paslaptinga. Dar vienas dalykas, kuris mane sužavėjo nuo pat pradžių, tai tas, kad ji turi labai seksualų balsą“, – vardijo jis.

E. Lubys turi du vaikus – mergaitę ir berniuką. Koks jis yra tėtis?

„Jie pasakys, koks aš buvau tėtis, kai jie užaugs. Vaikams skiriu laiko, be abejo. Tai yra geriausia, kas man galėjo nutikti. Vaikai įprasmina gyvenimą, įprasmina tave ir tai yra nuostabu. Kas nepabandė, tai pabandykite, – nusijuokė jis. – Manau, kad aš esu griežtesnis, o Živilė yra švelnesnė. Aš manau, kad taip ir yra geriausia, nes mama ir turi būti ta guodėja, o vyras būna tas, kuris prižiūri taisykles.

Vaikai mane yra išmokę kantrybės vienareikšmiškai, žaismingumo, paprasto požiūrio į tam tikrus įvykius gyvenime, kad visa tai yra nuotykis, kaip ir visas gyvenimas. Spontaniškumo – taip pat“, – atviravo muzikos kūrėjas.

Apie visa tai ir dar daugiau – laidos „Nepatogūs klausimai“ įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)