Netikėtai pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija sugriovė M. Starkaus ir V. Radzevičiaus planus šių metų pradžioje surengti ilgai planuotą kelionę į Afriką. Tai buvo pirmas kartas per 15 metų, kai jiedu su komanda neišvyko į mėnesį trunkančią ir jau tradicija tapusią kelionę, po kurios gimsta ne tik TV laidos, bet ir knygos.

M. Starkus sako, kad per gyvenimą aplankytų šalių neskaičiuoja ir žemėlapių smaigtukais nesmaigsto: „Visada sakau – o kaip mes išmatuosim, kiek dienų reikia pabūti vienoje ar kitoje šalyje, kad galėtum žymėti „buvau“. Jei nusileidi oro uoste ir persėdi į kitą lėktuvą, tai tu jau pabuvęs toje šalyje? Nepažinsi šalies nei per savaitę, nei per mėnesį, turi ten pagyventi, dirbti, susipažinti su vietiniais. Be to, kultūros labai skirtingos, pavyzdžiui, japonai labai uždari ir prie jų pritapti labai sudėtinga, o pas kokius kartvelus vos atvykęs tu jau esi savas“.

Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius /Foto: Ilya Yakover photography

Mėnesį trunkančios kelionės komandai nėra lengvos – jose būna daug nuovargio, kartais – nesutarimų, neplanuotų nutikimų. Tačiau vis tik – šie „pabėgimai iš namų“ M. Starkui yra labiau malonumas ar darbas?

„Tai yra ir noras pamatyti, ir vargas, galvos pravėdinimas. Mūsų aplinka, šeimos jau įpratę, kad kartą per metus mėnesiui ar kiek daugiau, mes dingstam. Vaikai auga patys, santykiai nesugriūna, tai jau yra norma. Mes į tai nežiūrim kaip į atostogas, mums tai yra darbas. Tačiau tas darbas, kuris labai patinka. Mes turbūt buvome pirmieji, kurie keliones pavertėme nuotykiu, žmogišku pasakojimu. Mūsų laidų formatas tapo daug kam šokiruojantis, nes yra kažkokios gendančios mašinos, kartais ne tiek kalbame apie šalį, kiek apie motorą, bet atsiranda santykis su žiūrovu. Žmonės pamato, kad mes tokie patys bičai, pagalvoja, kad „aš irgi taip pat keliaučiau, lūžčiau, jie nėra Benediktas Vanagas, kuris turi didžiulę komandą ir nusimano automobiliuose“. Mums kapec, jei sugenda automobilis, bet čia ir yra nuotykis. Todėl vis dar keliaujame“, - pasakoja M. Starkus.

Jis neslepia, jog su Vytaru prieš keletą metų buvo susėdę ir bandė pasidaryti sąrašą jų kelionių pliusų bei minusų, taip bandydami spręsti, ar tęsti tai, ką ilgus metus darė.

„Pirmiausia teko atsakyti į klausimą, ar mums vis dar įdomu. Mums vis dar įdomu. Taip pat mums į naudą šiek tiek pailsėti nuo buities, vaikų. Nesame tobuli tėvai. Mano žmona sakė, kad geriau jau aš tam mėnesiui išvažiuočiau ir grįžčiau pasikrovęs energijos, nei nerasčiau sau vietos, jausčiausi lyg uždarytas narvelyje. Kokia tada nauda iš manęs?“ – sako keliautojas.

Žiūrovo paklaustas, kokia didžiausia jo bendrakeleivio V. Radzevičiaus yda, laidos pašnekovas teigė, jog jiedu išties labai skirtingi: „Vytaras į kai kuriuos dalykus žvelgia kur kas ramiau nei aš. Aš esu tas bambantis, nepatenkinto būdo, o jis į viską reaguoja ramiai. Jis yra geras žmogus, su viskuo sutinka, tai mane ir nervuoja. Jis nesideri, jis tiki žmonėmis ir juo daug kas naudojasi, dėl to man trigubai pikta“, - šypsosi Martynas.

Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius /Foto: Ilya Yakover photography

Jis tikina, jog su Vytaru rimtai nėra susipykę per visą draugystės laikotarpį, trunkantį apie tris dešimtmečius. Draugai yra buvę įvairiose situacijose, kartu apkeliavo pasaulį, todėl vienas kitą pažįsta kaip nuluptus.

M. Starkus juokiasi, jog tai, ar jiedu pykstasi ir dėl ko pykstasi – vienas dažniausių klausimų, kurių jiedu su V. Radzevičiumi sulaukia po kelionių. Dabar, kai filmuoja dar ir kitą kulinarinę laidą, dažniausias klausimas būna „o kas gi suvalgo visą tą maistą, kurį rodo ekrane – Vytaras ar lieka ir kitiems?“

Prakalbus apie maistą, Rolandas Mackevičius pasidomėjo, ar yra keliautojams tekę ragauti pavojingų dalykų – sukeliančių haliucinacijas ir panašiai?

„Mums trūko visai nedaug, kad tai padarytume, vos neišėjome į džiungles. Dabar jau gal ir džiaugiuosi, kad to nepadarėm. Indijoje buvo „pramušę dugną“ (paleidę vidurius – aut.past.), ir viskas. Kolumbijoje įstatymai labai griežti, policija be skrupulų sulaiko, bet kadangi aš nesu mėgėjas šitų dalykų, tai kodėl turėčiau ieškoti problemų kitose šalyse? Geriau mes kokioj Limoj į vietinį bariuką nueisim, pas jo savininką abstinentą, klausysim kolumbietiškos muzikos. Man tai romantika, man tai gražu“, - sako Martynas.

Be abejo, daugelį labai domina Starkaus ir Radzevičiaus kelionių kainos: žiūrovas pasiteiravo, kokios buvo pigiausios kelionės ir kiek tai atsiėjo?

„Pigiausia buvo keliauti į Kaukazą, ten visi vaišina, viešbučiuose net nepavyksta apsistoti, nes svetingai žmonės siūlo nakvoti savo namuose. Taip pat pakankamai pigi yra Pietryčių Azija. Vietnamas, Laosas, Kambodža – tai yra šalys, į kurias tikrai galima vykti neturint didelio biudžeto“, - neįvardindamas konkrečių sumų sakė M. Starkus.

Žinomas vyras pasakoja, kad keliauti mėgsta ir visa jo šeima. Jie jau yra apkeliavę Lietuvą, dalį Latvijos, prieš kurį laiką automobiliu drauge išmaišė ir Vokietiją.

Tačiau kelionėse dažnai nutinka ir neplanuotų, ir net pavojingų akimirkų. Kitas laidos „Nepatogūs klausimai“ žiūrovas pasiteiravo, ar keliaujant yra buvę itin pavojingų akimirkų, kai jau atrodo, kad išsisukti nepavyks?

„Praėjusių metų pabaigoje mes pakliuvome į revoliuciją Bolivijoje. Filmavome Vytaro laidą, žinojom, kad ten neramumai, bet jie vyko jau senokai. Atskridom, nuo aukštikalnių galvą skauda, vaikštom kaip robotukai, o matom – aikštėse pilna žmonių prisirinkę, mes kartu parėkavom, pafilmavom, bet vėliau supratom, kad nieko gero čia nebus. Paankstinom lėktuvo bilietus, bet dieną prieš tai prezidentas pabėgo iš šalies ir prasidėjo suirutė – kariuomenė nebežinojo, kam yra pavaldi. Visiškas chaosas. Kelias į oro uostą uždarytas, vos iki ten nusigavome.

Baimės gal nebuvo, buvo neramu. Skrydžiai nukeliami, o mums į kitą pasaulio pusę reikia. Supratom, kad strigom ilgam. Sugalvojom sieną kirsti automobiliu, radom taksi. Važiuojam, gatvės tuščios, dega tik laužai, padangos. Privažiuojam tiltą, kuris visas liepsnoja, kito kelio nėra. Turėjom apsisukti ir grįžti į oro uostą, kur sąlyginai saugu, bet mus ėmė stabdyti žmonės, prašantys narkotikų, pinigų. Galiausiai oro uoste teko praleisti daugiau nei dvi paras, kol pasisekė išskristi. Tai čia toks nuotykis, kur dabar atrodo gal ir juokinga, o tuo metu minčių buvo visokių.

Bet svarbiausia galvojau, kaip išsaugoti filmuotą medžiagą, kad neprarastume to, dėl ko ten ir atsidūrėm“, - prisimena Martynas.

Tačiau buvo ir dar viena kelionė, kuri vos nesibaigė liūdnai. Ją M. Starkus net įamžino tatuiruote ant savo kūno.

„Kovo 14 dieną galiu vadinti antruoju gimtadieniu, keliavome toje pačioje Pietų Amerikoje, per Andų kalnus. Vedlys žadėjo, kad tetruksim kelias valandas, o mes važiavome kokias šešias. Ir kai jis sako, kad jau visai nedaug liko, paskutinis etapas ir persižegnojo, supratom, kad čia nebus paprasta.

Kelias – pusantro metro pločio, vienoj pusėj kalnas, kitoj – 500-600 metrų skardis. Čia būtų dar nieko, bet tame keliuke reikia apsilenkti su sunkvežimiais. Prasidėjo lietus, dar paplovė tą kelią, mūsų automobilyje užtrumpino elektra, negalėjom įsijungti šviesų, teko šviesti su filmavimo kamerų lempom. Buvo akimirkų, kai ratas jau kabinosi, bet kažkaip pravažiavom. Dabar jau kai kalbu, akyse baimės nebesimato, daug kartų pasakojau šią istoriją, daug kartų išgyvenau, knygoje aprašiau. Vėliau su Vytaru pasidarėm tatuiruotes tam įvykiui atminti, tokį „altorėlį“ pasidarėm“, - pasakoja Martynas ir paprašytas R. Mackevičiaus, apnuogino dešinę ranką, kad parodytų ypatingą reikšmę turintį piešinį.

O ar kelionėse buvo pagundų nueiti „į kairę“?

„Jei taip hipotetiškai ir būtų nutikę, vargu, ar jūs tikėtumėtės atsakymo, kad taip, taip buvo. Iš tiesų tai ne, nebuvo. Visi mes nuodėmingi ir prigalvojam galvose visko. Mes mėgstam vizualizuoti, moterys šiaip yra gražios, bet aš esu laimingas savo santuokoje ir man nėra taip nutikę“, - tikina M. Starkus.

Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionės Japonijoje akimirka

Tuomet R. Mackevičius pasiūlė M. Starkui grįžti į legendinius „Tangomanijos“ laikus, kuomet eteryje garsi jų kompanija krėtė pokštus, lakuodavosi juodai nagus ir buvo be proto populiarūs. Kaip viskas prasidėjo?

„Mums buvo gal net lengviau, nei dabartiniams žmonėms televizijoje. Dabar konkurencija didžiulė, laidų formatai visi išrasti. Tu nebeturi, kuo nustebinti. Mūsų laikais nebuvo ypatingai daug pramogų jaunimui, užsienietiška muzika dar tik skynėsi kelią. Mums labai pasisekė, nes televizija suteikė visišką laisvę, mumis pasitikėjo, mes niekada neturėjom pasakoti, kas bus laidoje. Kad kažkas užgertų, pramigtų ir neateitų į filmavimą nebuvo, bet yra buvę, kad žmonės filmuodavosi sudėtingesnės būklės. To, aišku, niekas nepastebėdavo. Tai buvo laukiniai laikai. Nebūdavo viską fiksuojančių mobiliųjų telefonų, galėdavai žviegiantį paršelį prisirišęs pavadėliu prasivesti per Gedimino prospektą, kitą dieną nieks apie tai nesužinodavo. Mano mama nieko nesužinodavo. O dabar pabandyk taip padaryt.

Martynas Starkus su Bruce Dickinson (Iron Maiden)

Bet mes nekenkdavom žmonėms, tiesiog gerai leisdavom laiką ir laida atspindėjo tą mūsų laisvumą. Parodėme, kad televizijoje galima būti nesusikausčius, gali būti savas ir kad televizijoje tu gali ištarti žodį „telikas“. Nuo to viskas ir prasidėjo“, - senus gerus laukinius laikus prisimena M. Starkus.

O kodėl M. Starkus nebedirba „X Faktoriuje“?

„Projektą vedžiau tris sezonus. Iš vienos pusės televizija nebepratęsė sutarties su manimi, iš kitos pusės vargu, ar pats būčiau ten toliau dirbęs. „X Faktoriuje“ yra labai griežtas formatas. Kaip kūrybiška asmenybė tu nelabai ten turi, kur įsibėgėti, nes viskas kartojasi – klausimai teisėjams, dalyviams. Tai tampa rutina, pastebi, kad gal tau ir pačiam jau nebelabai įdomu. Buvo fainas, smagus etapas, bet ateina laikas pokyčiams. Tad taip jau sutapo, kad mes išsiskyrėm, bet nebuvo jokių nuoskaudų ar pykčių“, - atvirai sako M. Starkus.

Koks darbas šiuo metu jam pats įdomiausias? Kuriose dviejose šalyse moterys gražiausios? Kaip M. Starkus vertina šiuolaikinę televiziją, kuri keliasi iš tradicinių televizorių į internetą? Pagaliau - kokioje srityje jis save laiko visišku naujoku ir ką garsus vyras sužino iš savo dukterų?

Laidos pabaigoje M. Starkus sulaukė tradicinio „Nepatogių klausimų“ iššūkio – skambučio draugui. Kad melas būtų geras – reikia detalių, tad R. Mackevičius su M. Starkumi sugalvojo suktą planą: paskambinti V. Radzevičiui ir nepaisant pandemijos bei įsigaliojusių draudimų, slapta surengti kelionę į Afriką. Ar sutiko Vytaras? Kaip jis sureagavo į bičiulio planą-chuliganą?

Visą laidą „Nepatogūs klausimai“ galite peržiūrėti straipsnio viršuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)