Apie savo mylimąjį Donatą Justė visuomet kalba iš meilės spindinčiomis akimis. Ne išimtis ir šįsyk – laidos metu Jazzu ne kartą pakartojo, kad jiedu jaučiasi puikiai būdami vienas šalia kito.
„Jis labai plati asmenybė – protingas, gražus, todėl mes esame tolygūs partneriai. Jau eina šešti metai, kai esame kartu. <...>. Žinojau, kad esu verta meilės, bet kad tokios didelės – negalėjau pagalvoti“, – prasidėjus pokalbiui atsivėrė pašnekovė.
Laidoje „Nepatogūs klausimai“ J. Arlauskaitė drąsiai atsakinėjo į visus jai žiūrovų užduotus klausimus. Ėmus kalbėti apie tai, kokius atsipalaidavimo būdus ji praktikuoja nulipusi nuo scenos, Jazzu tikino, kad gyvenime būta visokių momentų.
„Anksčiau tiesiog prisigerdavau. <...>. Bet tai labai negeras sprendimas ir įprotis. Ir jis nėra lengviausias, nes ilgainiui tampa sunkiausias, – įsitikinusi moteris. – O dabar atradau kvėpavimo pratimus, meditaciją – vos nulipusi nuo scenos stengiuosi kuo greičiau patekti į namų erdvę. Tada viską atleidžia, pasijuntu saugi. Ir, svarbiausia, pasikartosiu – nepamiršti kvėpuoti.“
Justė laidoje papasakojo ir apie darbą su indu vienuoliu bei ką per ne vienus metus teko pajusti meditacijų metu. Nebuvo išvengta klausimo ir apie pačioje laidos pradžioje trumpai aptartą santykį su mylimuoju Donatu. Žiūrovui pasiteiravus, dėl ko dažniausiai pora pykstasi, atlikėja patikino, kad taip per šešerius metus buvo nutikę vos kelis kartus.
„Labai mėgstu kalbėti apie mus, apie mūsų gražų santykį. Nemanau, kad laimė mėgsta tylą. O gal žmonės todėl ir tyli, kad ne viskas ten pas juos yra gerai, – šyptelėjo Jazzu. – Mes su Donatu esame susipykę maksimum tris kartus. Ir neaišku, dėl ko. Iš pradžių, pamenu, labai pykau, nes jis buvo gana uždaras, o aš – ekstravertė. Galvojau, kodėl jis užsidaro, gal ko nors išsigando: aš esu jo gyvenimo meilė, – jis mane įsimylėjo, kai man buvo 18 metų. Žinoma, slaptai. Ir į mano koncertus eidavo. Tai va, galvojau, gal jam mano gyvenimas atrodo per drąsus. Kažkada prikėliau jį 4 valandą ryto ir sakau – žiūrėk, taip nebus. Jeigu turi nori būti su manim, tu su manim šnekiesi, jei nori būti vienišas vilkas – ate. Jis ėmė verkti ir išsipasakojo, kas jo širdį neramina. Pasirodo, tai labai asmeniški dalykai iš jaunystės, visokie nutikimai ir traumos, kurie verti filmo. <...>. Va, jis labai ant manęs pyksta, kai nuolat telefone sėdžiu. Kai pavargstu, užsidarau savo pasaulyje – turiu mėgstamų kanalų, kuriuos visada žiūriu.“
Sulaukusi klausimo apie vestuves Justė šyptelėjo ir patvirtino, kad su Donatu yra sugalvoję svajonių vestuvių planą. Jo įgyvendinti nepavyksta dėl vienintelės priežasties – laiko trūkumo.
„Kiekvienais metais artėjant vasarai sakom: na, gerai, gal šią vasarą jau reikia susituokti, aš taip noriu būti tavo žmona, aš taip noriu tave vadinti savo vyru. Tačiau tada kas nors atsitinka: vasarą kas antrą dieną koncertai, jam – varžybos, tada sugalvojam restoraną pasistatyt, tuomet – ir namą, paskui – sodyboj žemės nusipirkti. Užpuola buitis, kad tai gražiai būčiai laiko nebelieka. Aišku, mūsų pats buvimas kartu atperka daug dalykų, – sakė laidos viešnia. – Bet mes šnekamės, esame sugalvoję savo svajonių vestuves. Kaip jos atrodo? Jos tiesiog labai daug kainuoja. Sakėm, kai mes tuoksimės, bus labai daug žmonių ir savaitę niekas neis į darbą, kurie bus mūsų vestuvėse. <...>. Noriu vestuvių, kurios būtų susijusios su mumis ir mūsų istorija. Žinau, kad mes tuoksimės bažnyčioje, norėčiau, kad priesaiką sakytų visi mūsų draugai, galbūt choru. Norėčiau, kad būtų daug gamtos, kad tai būtų labai tarzaniška, labai daug reivo, labai daug muzikos, labai daug meno.“
Ilgą laiką vaikų nenorėjusi turėti J. Arlauskaitė dabar itin laiminga ir šalia Donato jaučiasi puikiai. Nors moteris toli gražu neteigia, kad ateityje nenorėtų turėti vaikų, vis dėlto šį klausimą palieka likimui.
„Labai džiaugiausi ir džiaugiuosi mūsų buvimu kartu ir man jau mes dviese esam šeima. Kitas dalykas – aš esu 33-ejų metų moteris, kuri tik neseniai pradėjo suprasti, ką ji čia veikia ir apie ką ji iš viso yra. Galvojau, kad kūdikį reikėjo turėti kokių 27-erių, tai, ačiū Dievui, taip įvyko, jog atsirado mano gyvenime Donatas, – atviravo žinoma atlikėja. – Tada buvo didelis karjeros vingis, kai gavau kontraktus, kuriuos norėjau, – prieš pat karantiną. Pagalvojau, kaip puiku, kad turiu tam laiko. O tada atėjo karantinas, dabar galvoju, gal per karantiną reikėjo tą vaiką „šauti“? Bet aš labai tikiu, kad kada bus, tada ir lemta. Suprantu, kad tai galima planuoti ir kad viskas yra mūsų rankose, bet aš labai pasitikiu visata, savo kūno signalais, intuicija. <...>. Tikrai nesvarstau, ką daryti, kad tik tai neįvyktų. Bus, tai bus, bet kol kas dar nėra tokio – „darom“ vaiką, nes jau dabar laikas.“
Prieš kelerius metus nutrūkę Jazzu ir žinomo laidų vedėjo Justino Jankevičiaus santykiai iki šiol aptarinėjami komentatorių. Pasiteiravus, ar neatsibodo nuolat laidomi juokeliai šia tema tam tikroje terpėje, Justė buvo atvira – ji tikino, kad į praeitį grįžti nenori.
„Labai abejoju, ar žmonės, kurie užduoda tokius ar panašius klausimus ir kišasi į kitų žmonių gyvenimą, yra ką nors panašaus išgyvenę, nes kitaip jie būtų kur kas empatiškesni, supratingesni kito žmogaus atžvilgiu. Ir aš nemanau, kad būtent tokie žmonės moka iš savęs juoktis. <...>. Kam knaisiotis ten, kur nieko nebėra? O gal niekad ir nebuvo? Taigi man tie bajeriai neįdomūs. Ne dėl to, kad skaudu, o dėl to, kad aš nieko nebejaučiu. Aš nemačiau to žmogaus labai daug metų ir dabar išvis nežinau, ar kažkada kažką jaučiau. Tai kodėl kiti turėtų grąžinti mane į praeitį, kur aš nebenoriu grįžti niekada? Tie žmonės atrodo mažų mažiausiai keisti. Bet jei tai jiems aktualu ir įdomu, tai tegul šneka“, – šyptelėjo „Nepatogių klausimų“ pašnekovė.
Su komentatorių pykčiu ir neigiamais pasisakymais įvairiomis temomis dažnai susidurianti garsi dainininkė laidoje prisipažino, kad šiandien jau išmoko su tuo tvarkytis. O anksčiau viskas buvo kiek kitaip.
„Dabar jau mažiau nervinuosi, nei, tarkim, prieš 10 metų. Tada buvo labai sunku viską išgyventi. <...>. Kartais nebežinai, kaip sau padėti, nes krūvis didžiulis. Kai kuriem žmonėm gal atrodo, kad atsistoji scenoje, pasivaipai, o kad sudėjusi visą širdį... Scena yra galutinis rezultatas, iki to reikia daug visko patirti. Koks stiprus turi būti, kad išvis eitum į sceną, – sakė J. Arlauskaitė-Jazzu. – Aš šią vasarą vienu metu taip užsigraužiau, nes vienas toks idiotas, neslėpkim, – iš Šeimų maršo, įsidėjo mano nuotrauką, išfotošopino, kad atrodyčiau baisiai baisiai stora. Ir paskui tie žmonės kalba apie ką... apie šeimą? Jie turi dukras, turi žmonas, o paskui iš vienos moters tyčiojasi 2000 antžmogių. <...>. Jis taip pasielgė, nes palaikau LGBT, nes nepalaikau smurto, socialinio ir fizinio. O kaip mes matėme vasarą bent du kartus – buvo ir taip, ir taip. <...> .Tą dieną man buvo labai sunku. Pradėjau jausti, kad tam žmogui imu linkėti blogų dalykų. Susitikau su savo pykčiu ir išsigandau savęs. <...>. Per kvėpavimą, meditaciją, pokalbį su teisininkais to atsikračiau. Supratau, kad tai – to žmogaus kompleksai, jo problemos. Jis taip mato pats save.“
Paklausta, ar sutiktų tapti narkotikų kompanijos veidu, Jazzu nesutriko ir paaiškino, ką ji galvoja apie Lietuvoje uždraustas medžiagas.
„Narkotikų aš nevartoju. Kitas dalykas – kas vienam yra narkotikas, kitam – vaistas. Čia kaip buvo su kanapėm – žmonės, kurie nesuprasdami šneka, tai paverčia kažkokiu baubu. <...>. Pavyzdys: turim citriną – pabandyk išgerti du litrus citrinų sulčių vienu metu, pažiūrėsim, kas bus su skrandžiu. Tad nereikia tirštinti spalvų“, – sakė Justė, besidominti natūralia medicina.
LGBT eitynės, vykusio rugsėjo 4-ąją Kaune, sulaukė kontroversiškų nuomonių. Justė neabejinga LGBT bendruomenei ir siuntė visapusišką palaikymą jiems.
„Aš nežinau, ar čia yra skaitymo ir auklėjimo, ar pasaulio pamatymo dalykas, ar tai yra sovietinės žaizdos, kurios neleidžia besąlygiškai meilei užgimti žmonių širdyse. Kodėl jiems trukdo, kas su kuo miega? O kita pusė tiesiog reikalauja lygių teisių, kurių jie neturi. Ir anie jaučiasi geresni žmonės nei LGBT“, – nusivylimo neslėpė Jazzu.
Vienas paskutiniųjų klausimų prieš tradicija tapusį nepatogų skambutį buvo apie ramybę širdyje ir apie tai, kas ją padeda atgauti. Dainininkė atviravo, kad ilgą laiką turėjo miego sutrikimų, juos buvo priversta gydyti vaistais.
„Turėjau baisią nemigą. Reikia koncertuoti, o aš miegojusi dvi valandas per parą. Daug metų su tuo kovojau, dabar kažkaip atsinaujino. Man tik meditacija padeda užmigti. Kokius ketverius metus nebegeriu nė vieno vaisto, – sakė Justė. – Su vaistais, deja, draugavau labai ilgą laiką. Turėjau depresiją, panikos priepuolių – visa šita esu patyrus, nebenoriu atgal grįžti. Turi būti rutina, pasitikėjimas – iškart dalykai neatsitinka, reikia praktikuoti. Reikia dirbti su savo mintimis, su savo kūnu ir visais kitais kūnais.“
Visas pokalbis su Juste Arlauskaite-Jazzu apie meilę, gyvenimo vingius, pastarojo meto aktualijas ir vidinę savijautą – laidoje „Nepatogūs klausimai“, ją galite pamatyti straipsnio viršuje.
