Laidos pradžioje Antanas Jakimavičius atskleidė šiuo metu gyvenantis itin gerą gyvenimą, kuriame pilna įvairių televizinių laidų, muzikinių projektų ir kitų veiklų. Visgi vyras neslėpė, kad iki to buvo visiškoje duobėje, iš kurios metams bėgant pavyko sėkmingai išsikapanoti.
„Tokie buvo keli kartai gyvenime. Ir kartais vėl pasikartoja. Čia dėl to, kad visada dirbu, nieko sau neleidžiu“, – prabilo A. Jakimavičius.
Laidos vedėjui Rolandui Mackevičiui pasiteiravus, kaip jis perdega, vyras plačiau papasakojo, kad viskas dėl nuolatinio triūso – dienos metu filmavimai, vakare greitas užkandis, „TikTok“ programėlė ir tada naktinis montavimas, sėdėjimas prie klientų ir kitų darbų.
„Ryte atsikėlęs ir pamiegojęs kelias valandas vėl tą patį darau. Pusę metų taip varau be atostogų. Ir pas mane yra tas dalykas, kad, jei uždirbu, viską vėl atiduodu videkams. Atiduodu geresnei kokybei, žmonėms, kurie dirba su manimi“, – pasakojo jis.
Pasakodamas apie nuolatinį darbą, A. Jakimavičius pridėjo, kad tai, nepaisant sunkumų, yra geriausia, kas jam gyvenime nutiko.
„Man labai patinka dalykai, kuriuos aš išbandau ir padarau. Jei aš nefilmuočiau, nebandyčiau ir nedaryčiau. O kai filmuoji, automatiškai įsijungi, nebijai nieko ir privalai tai padaryti, nesvarbu, kad ir ką bedarytum“, – laidoje „Nepatogūs klausimai“ sakė Antanas.
Nors 24 metų vyras jau spėjo paragauti gyvenimo, sako savęs nelaikantis suaugusiu, o atvirkščiai – jis jaučiasi kaip vaikas: „Pavyzdžiui, jei man reikia būti renginyje, aš pasitempsiu, būsiu suaugęs, bet šiaip, jei filmuočiau <...> man patinka ir ten, ir ten sudalyvauti, būti linksmam, su visais pabendrauti. Man reikia daug ko išmokti, taip pat žinių.“
Antanas sulaukė klausimo ir apie auskarą. Tiesa, tiek laidų vedėjas, tiek jis pats kol kas neįtarė, apie kurį auskarą buvo klausiama, tačiau greit buvo išsiaiškinta, kad kalbama apie garsųjį auskarą su plunksna.
Vyras pasakojo, kad šio auskaro atsiradimas jam turi svarbią reikšmę. Ir ne tik reikšmę, bet ir svarbų gyvenimo etapą.
„<...> Tas auskariukas simbolizuoja mokyklos baigimą. Tėvai sakė: „Ką tu nori veikt?“ <...> ir mama sako: „Jei nežinai, ką nori veikt, pakeliauk“. Aš daug dirbau, buvau susitaupęs, tai sako: „Durk su pirštu, kur varysi“ ir aš duriu į Graikiją, Rodo salą.
Tai buvo mano pirma kelionė, kur skridau vienas pagyvent. Prieš skrydį įsivėriau auskariuką, susiradau paprastą už du eurus. Įsivėriau ir ten buvo plunksnelė. Nešiojau gal du metus, kūriau videkus ir man močiutė sako: „Tau tinka tas auskariukas, aš padarysiu iš aukso“ ir padarė iš aukso, tada žiedą ir šitą. Tai šitas man simbolizuoja laisvę ir išėjimą į savo gyvenimą. Aš pats susigalvojau šitą prasmę. Kiekvienam skirtingai“, – šypsodamasis kalbėjo žinomas „Youtube“ kūrėjas.
Visgi iki šios kelionės A. Jakimavičiaus gyvenime nuolat sukosi „Youtube“ platforma, kurioje šiuo metu jis turi apie 130 tūkst. prenumeratorių. Pasiteiravus, kaip jam pavyko pasiekti tokį skaičių, vyras žiūrovus nukėlė į paauglystės dienas, o tiksliau tada, kai jis 13-os sukūrė savo kanalą.
„Šiuo metu tai darau jau 10 metų. Pradėjau, kai man buvo 13 metų. Iš tikro tuo metu, kai pradėjau, buvo nepopuliaru, niekas to nedarė. Galiausiai dėjau dėl savęs, man buvo įdomu. Neturėjau kameros, kompo, su kuriuo galėčiau montuoti. Turėjau telefoniuką, kurį pasidėdavau.
Iš pradžių dariau videkus apie sportą, kaip turėti gerą krūtinę, kaip atsispaudimus daryti. Aišku, niekas to nežiūrėjo. Surinkdavau penkias peržiūras. Šitaip dariau dvejus metus ir galiausiai sakau: „O kodėl nepabandžius lietuviškai?“ Bet kad tai būtų darbas, gink dieve, neturėjau tokios minties, visada norėjau būti treneris.
Pradėjus kurti lietuviškai, padariau šimtą video ir niekas nežiūrėjo. Penkios, dešimt peržiūrų, tarp kurių buvo ir mano sesė. Man tuo metu tai buvo kaip kokia galerija prisiminimui, ką dariau. Aš realiai dariau be jokios minties. Man patikdavo, norėjau filmuoti savo progresą, kaip rankos didėja, venos iškrenta“, – juokdamasis prisiminė Antanas.
Tačiau vienu momentu jauno vaikino gyvenimas pasikeitė – vienas iš lietuviškų vaizdo įrašų nepaprastai greit išpopuliarėjo ir vos per vieną parą surinko 10 tūkst. peržiūrų. Nors iš pradžių jis džiaugėsi, populiarumas turėjo ir savo kainą, kurią A. Jakimavičius sumokėjo emocine sveikata.
„Tada prasidėjo komentarai. Iš pradžių visai faini, bet tada pasirodė tie negatyvūs. Tuomet atėjo tas lūžis, kur nebežinojau, ar noriu daryt. Aišku, čia ilga istorija dėl tų komentarų, man ištvert reikėjo, nes ir mokyklos laikotarpis buvo ganėtinai sunkus <...> Paskui atėjo momentas, kai atsirado svajonė gauti „Youtube“ apdovanojimą už 100 tūkst. prenumeratorių. Sakiau sau, kad aš tai padarysiu, nepaisant to, kas gali nutikti. Aš kūriau, stengiausi būti nuoširdus toks, koks esu realybėje. Todėl filmavau viską. Rodžiau tai, kas esu“, – pasakojo Antanas.
Pradėdamas savo naują gyvenimo etapą vaikinas nežinojo apie negatyvią pusę. Laidos vedėjui jis prisipažino nesupratęs, kaip su negatyvumu tvarkytis.
„Kadangi tuo metu Lietuvoje buvo penki, šeši kūrėjai, kurie tai darė, buvau vienas iš tų, kuriam prasidėjo šitie dalykai. Ir faktas, kad buvo labai skaudu. Atiduodi visą save ir tau pasako, kad tu du*as, kad išnykčiau, nušokčiau nuo tilto. Tikrai buvo sunku. Ačiū dievui, kad tėvai mane palaikė. Sakė, kad viskas bus gerai. Aš, būdamas šešiolikametis, apsiverkiau, nebenorėjau nieko, bet tėvai sako: „Viskas gerai, daryt“. Tėvų palaikymas stūmė mane į priekį“, – laidoje prisipažino Antanas.
Nelengvą etapą dar sunkesniu pavertė ir situacija mokykloje. Vyras prisiminė, kaip kartą, atėjus į mokyklą, jo vaizdo įrašų kūrimą kritikavo mokytoja. Negana to, tai paskatino bendraklasių patyčias.
„Po kiekvienu vaizdo įrašu komentatoriai komentuodavo ir kurdavo atskirus video, kaip manęs nekenčia. Ir tada galiausiai ateinu į pamoką pavėlavęs, sakau: „Mokytoja, ar galiu sėst?“ atsisėdau ir tada mokytoja man sako: „Kokią tu nesąmonę keli į internetą?“ ir tada visa klasė: „Uuu...“ o aš sėdžiu visas raudonas, neturiu ką daryt.
Tuomet nepamenu, bet gal direktorė sakė, kad turėčiau viską mesti, fokusuotis kažkur stot, bet atsakiau, kad ne, aš nenoriu. Tada nueinu į kitą pamoką ir vėl tas pats. Tai mane per visą dieną taip išerzino, kad susidėjau daiktus, pasakiau, kad išeinu iš šitos mokyklos. Nebegalėjau patempti, jaučiau pastovų spaudimą“, – skaudų gyvenimo etapą prisiminė Antanas ir pridėjo, kad dėl to teko išeiti iš mokyklos ir pradėti mokytis nuotoliniu būdu.
Laidos vedėjui vyras prisipažino, kad patyčios mokykloje ir komentarai privedė jį prie pačių baisiausių minčių, dėl kurių Antanas svarstė net sau atimti gyvybę.
„Kartą aš tiesiog norėjau nušokt nuo tilto. Nebemačiau tikslo, mane buvo tiek davedę viskas, o man buvo tik 16-17 metų. Iki tiek buvo blogai, kad aš stoviu ant tilto krašto, realiai verkiu, nežinau, ką noriu daryt gyvenime. Klausiau savęs: „O kas manęs pasiges? Vis tiek visiems dzin.“
Jau tada galvoju šokt, bet mintyse: „Antanai, baik, tu dar turi padaryti daug gyvenime“. Išgirdęs vidinį balsą padariau žingsnį atgal, viskas, aš turiu susiimt ir šito dalyko neklausyt. Šitas momentas man iki dabar yra geras priminimas, kad nereikia klausyt visų tų dalykų. Gyvenimas yra gražus ir galiausiai, kad ir kas man tada rašė, visiems dzin, jie parašo ir pamiršta, o tau užfiksuoja. Aš įsikaliau į galvą, kad ir kas ką bepasakytų, visiems yra nusispjaut, jie parašo ir pamiršta, o kodėl tu turi klausyt tų komentarų?“ – klausė jis ir pridūrė, kad gavus 100 gerų komentarų gali jaustis gerai, bet tie du blogi paliečia labiausiai.
R. Mackevičiui paklausus, ką tokiomis akimirkomis, kai apima sunkūs išgyvenimai, jaunimui daryti ir kur kreiptis, Antanas patarė kreiptis į žmones, kuriais labiausiai pasitiki. Šiais ramsčiais pačiam vyrui tapo jo tėvai.
„Faktas, kad aš džiaugiuosi, kokius tėvus turėjau ir turiu. Jie labai palaiko, matydavo, kai man būdavo blogai, ateidavo kalbėti. Manau kiekvienas tėvas tai turi savyje. Mano tėvukas sakydavo: „Einam į lauką kažkokia kita veikla užsiimt, einam prie mašinų“. Galiausiai, kas mane paskatino, tai tėvukų žodžiai: „Davai nufilmuojam kartu“. Ir mes pradėjom kartu su tėvukais filmuot įvairiausius dalykus: perpjaunam mašinas, bandom pavažiuot mašina su dviem ratais, prileidžiam pilną baseiną mašinos ir t.t. Ir gal ta bendra veikla paskatino <...>.
O kur kreiptis? Aš gaunu daug žinučių iš jaunimo, kad jie nori daryt, aš visada atrašau, padėsiu, pakonsultuosiu. Jei taip yra, kad su tėvais negali pasikalbėt, parašykit tam, kam galit. Aš visada atrašau į žinutes, kurios normalios, o jei gaunu: „Kentas, žiūrėk, girdi? O kaip čia karoče man įkelt? O tu man čia padarysi?“ Yra visur ribos, jei gražiai man parašo, aš gražiai ir atrašau“, – laidoje „Nepatogūs klausimai“ kalbėjo A. Jakimavičius.
Išlipęs iš nelengvo laikotarpio Antanas nusprendė keliauti po Europą, o grįžęs į Vilnių, kaip pasakojo laidoje, pradėti naują gyvenimą. Šiam etapui jis buvo susitaupęs didelę sumą pinigų, bet naujo gyvenimo pagundos šią sumą iš jo atėmė.
„Tada atsikrausčiau į Vilnių ir tuo metu atrodė, kad turiu pinigų, bet ištaškiau viską per porą mėnesių – klubai, vakarėliai, kavinės ir t.t. <...> Neturiu darbo Vilniuje, ką daryt toliau? Sėdžiu su dešimt eurų, neturiu namie valgyt, nusiperku už tuos eurus makaronų, dešrelių ir savaitę laiko galiu išgyvent, o ką toliau?“ – savęs tąkart klausė vyras.
Antanas pasakojo, kad tada kilo mintis išnaudoti savo videografo patirtį, išmanant filmavimą, montavimą ir, žinoma, bendravimą su žmonėmis. Taip jis pradėjo vaikščioti į įvairius renginius, susipažinti su naujais klientais, reklamuoti įvairius pristatymus.
„Net ne tik klausausi, kaip pristato kremuką, bet aš ir nueinu prie žmonių, sakau: „Aš Antanas, filmuoju, gal ir jums reikia kokių nors mano paslaugų?“ Tokiu būdu pradėjau gaudyti pažintis. Pamenu nežinomas numeris skambino: „Sveiki, mums reikia greitai sumontuot, duosiu 50 eurų“. Sumontuoju per valandą, dvi ir gaunu 50 eurų. Tokiu būdu pradėjau dirbti. Per metus sukūriau savo video produkciją, subūriau savo bazę, kur kitiems galiu filmuoti ir sau daryti. Pradėjau suktis ir galiausiai pradėjau jausti, kad man nepatinka kitiems filmuoti, sakiau, kad nebenoriu to daryti, čia ne man, susitelksiu į „Youtube“, kas man ir patinka“, – laidos metu atskleidė vaizdo įrašų kūrėjas.
Vyras neslėpė džiaugsmo, kai pirmą už darbą, kuris nesusijęs su „Youtube“, sulaukė pirmojo tūkstančio eurų. Už šią sumą jis galėjo susimokėti nuomą, užsipilti kuro ir pavalgyti.
„Man užtekdavo ir viskas buvo gerai. Tada pradėjau investuoti į pačius videkus. Jei norėjau kažką padaryti, man reikėjo operatoriaus, apšvietimo, lempų, kaip nuvažiuoti, rekvizitų. Ir kiekvienas video ganėtinai daug kainavo. Ir faktas, kai yra daug išlaidų, pradedi ieškoti rėmėjų, taip ir pradėjau suktis“, – laidos vedėjui pasakojo jis.
R. Mackevičiui paklausus, kokių patarimų galėtų duoti jauniesiems kūrėjams, norintiems surinkti ne vieną tūkstantį prenumeratorių, Antanas siūlė šia veikla užsiimti kuo dažniau, nuolat treniruojant iškalbą ir bandant pataikyti į tinkamą auditoriją.
„Jei nori kurt daugumai tai, kas yra įdomu, reikia to, kas juokinga, nesąmonės, pokalbių laidos. Manyčiau, kad pagrindinis dalykas yra tas, kas yra nesąmoninga. Pavyzdžiui, yra kinų kankinimo būdai ir žmonės tai išbando ant savęs. Guli ir tau laša ant galvos, po to protas gali nuvažiuot.
Pamačiau, kad užsisakė karste ir aš norėjau pabandyti. Užsikasiau parai ir tikrai nefaina, šalta, guliu ir jaučiu, kaip ant manęs krenta smėlis, o dar į tualetą užsinorėjau. Nors nelabai jauku, bet tokie dalykai man pačiam įdomūs. Svarbiausia daryti tai, kas tau pačiam įdomu“, – laidoje kalbėjo vyras.
Laidoje „Nepatogūs klausimai“ Antanas išgirdo klausimą ir apie išvaizdą. Pasirodo, vyras ne kartą internete girdėjo įžeidžiančius komentarus apie jo sudėjimą.
Laidos vedėjui jis atskleidė, kad jaunystėje norėjo užsiimti kultūrizmu, bet išgertos tabletės, padėjusios mesti riebalus, pridarė daugiau problemų, nei jis įsivaizdavo. Tai tapo pavojinga net jo gyvybei.
„Buvo momentas, kai nualpau salėje ir man permušė širdį. Nuvariau su mašina ir pridėjus ranką visa krūtinė daužėsi, vos pavairavau. Grįžus namo tėvams pažiūrėjus išvažiavom į ligoninę. Man pasakė, kad niekada negalėsiu sportuoti <...> Sakė dėl to, ką aš vartojau, širdies vožtuvas išsiplėtė ir tas dangtelis neišsiplėtė. Nesupratau aš tų dalykų, negalėjau intensyviai sportuot ir man buvo didžiausias šokas. Aš metus nesportavau. Pradėjus intensyviau man pasidarydavo silpna <...> Tada išvariau į keliones, po metų atsistačiau ir pradėjau vėl eiti į salę, bet ne intensyviai, o tiesiog svorius kilnot.
Aišku, reikėjo maistą prisižiūrėt, bet tas visas maistas, kurį rijau, į masę suėjo, nes pradėjau daug dirbt. Mano darbas sėdimas, o kai tu sėdi, negamini, naktį makas, kebabai, submarinai. Ir kiekvieną naktį tu dirbi ir nori valgyt. Ir išėjo, kad į sporto salę neini, naktimis montuoji, dienomis dirbi ir viskas į save. Bet aš nesiskundžiu, kaip atrodau, man patinka. Kai vyrai didesni, moteris šalia saugiai jaučiasi. Aš žinau, kaip nusimesti, aš tų žinių turiu“, – tikino jis.
Bet vien tik prie kompiuterio ekrano A. Jakimavičius nesėdi – vyras tapo muzikos grupės „Hypocrite“ nariu, kuriai priklauso ir žinomas aktorius Edgaras Bechteris. Žiūrovams vyras papasakojo trumpą istoriją, kaip prisijungė prie grupės ir kokiu greičiu išpopuliarėjo jų bendras kūrinys.
„Mes dirbome prie vieno projekto su aktoriumi Edgaru Bechteriu ir aš sakau, kad noriu padaryti gabalą ant prikolo, kaip tai daro amerikiečiai. Ir jie sako: „Davai, padarom.“ Mes padarėm ant bajerio, nufilmavom klipą ir jis pateko į „Powerhitradio“ topą. Ir man tada sako: „Gal nori prisijungt prie grupės?“ ir tada atsirado kūryba. O aš nesu muzikantas, baigiau tik ant gitaros, dainavimo nieko neturiu, todėl ėjau specialiai mokytis vokalo. Buvau televiziniam projekte, kur vieni moka dainuoti, kiti nemoka, tai mane padarė tuo nemokančiu ir aš variau beleką. Iš principo sau pasakiau, kad išmoksiu ir taip pradėjau su muzika dirbt“, – pasakojo jis.
Laidos vedėjas perskaitė ir žiūrovo klausimą – kodėl nutrūko santykiai su Ugne? Šiuos santykius iš geros pusės prisimena ir pats Antanas, teigęs, kad pora paprasčiausiai pamatė, kad vienas kitam nėra tinkami. Visgi santykius užbaigė gražiai ir iki šiol dalinasi tik pačiais šilčiausiais prisiminimais.
„Dabar ji nuo manęs tapo influencere, dirba su brandais ir t.t. Labai džiaugiuosi, kad jai viskas gerai. Ir labai abydna, nes kažkaip gerai su tėvais sutardavom ir jos tėvai man buvo vos ne kaip antra šeima. Mes pas juos atvažiuodavom, jie pas mane. Tai faina buvo bendraut. Ir kai išsiskyrėm, aš sakau: „Tai nebegalėsiu bendraut?“ Tai šitas buvo toks nefainas dalykas.
Ir dėl tų skyrybų aš buvau išplaukęs kažkur, nieko nenorėjau. Kadangi tai įvyko ne per pykčius, po skyrybų sau pasakiau, kad vienintelis dalykas, kuris man dabar rūpės, bus pinigai. Taip tapau darboholiku. Tai man neleido galvoti apie santykius, man darbas padėjo pamiršti visą tą dalyką, jį išgyventi. Tau vis tiek skauda širdį, nes pirmieji santykiai kerta“, – prisiminė jis.
Vienišu vilku save laikantis Antanas sakė, kad šiomis dienomis labai sunku surasti antrą pusę, o ypač tada, kai visi, anot jo, aplinkui vienas kitą apgaudinėja. Tai vyras pastebėjo tik atvykęs į Vilnių.
„Kai augau gražiam burbule, kur mano tėvai vienas kitą be proto myli, supratau, kad tai yra meilė, kur suranda ir iki dabar gyvena. Aš gal susirasiu gražius santykius, nes aš išdavystės neatleisčiau. Jei tu nori kito, tai ir eik pas tą kitą. Augdamas gražiame burbule ir išvažiavęs į Vilnių matau, kad taip nėra.
Pamačiau, kaip vakarėliuose žmonės ateina turėdami santykius ir būna su kitais žmonėmis, bučiuojasi. Mano nuomone, jei tu nori būti su kitais, tai neskaudink kito. Dažnai tai matau ir man tai šlykštu, todėl galvoju, o kaip man susirasti antrą pusę, jei negaliu pasitikėt? Aš nesu pavydus. Jei nori eit su draugėmis, tai eik, bet man reikia pasitikėjimo, kad eisi į miestą ir būsi su draugėmis, o ne ant kaklo kažkam. Ir dėl tos pusės nežinau, kur santykius susirast“, – laidos vedėjui pasakojo jis.
O kur Antanas save mato po 10 metų? Į šį klausimą laidos „Nepatogūs klausimai“ pabaigoje jis nusprendė atsakyti paprastai: „Manau, kad norėčiau šeimos, bet dabar man numeris vienas yra karjera. Noriu pastatyti pamatus, subręsti ir faktas, kad aktorinis, „Youtube“ nedings. Norėčiau kažkada vaikų, galvoju vieno, bet jei žmona norės, tai ir dviejų.“
Visą pokalbį su Antanu galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
