Didžiąją laiko dalį muzikinėje laidoje „Aš esu muzika“ praleidžianti Giedrė laidos pradžioje papasakojo, kad į šį ambicingą projektą pateko spontaniškai. Susitikusi su prodiuseriu, kuris pasakė apie naują formatą, nusprendė, kad ir ji nori tapti jo dalimi.

„Mes su prodiuseriu susitikome visai netyčia dėl kitų reikalų. Ir kažkaip jis užsiminė apie tą projekto formatą „Aš esu muzika“ ir sako: „Ai, tu nedalyvausi ten“, aš paklausiau: „Kodėl?“ nes man labai patiko formatas. Jaučiausi stipri. Ir, žinai, vieni žmonės mane žino iš džiazinės pusės, kiti žmonės žino iš popelektroninės, bet aš esu perdainavusi ir roką, ir kantri. Žodžiu, man fainas formatas.

<...> Aš puikiai pažįstu akompaniatorę ir pasakojau, kad čia toks projektas pasitestuoti žanrus, ir ji nuoširdžiai sako: „O čia ne viešai nebuvo galima pasitestuot?“ Bet aš esu užsidegusi maksimaliai“ – laidos metu juokėsi Giedrė.

Atlikėja pabrėžė, kad niekada nedalyvavo jokiuose konkursuose. Paskutinis buvo tada, kai jai buvo vos 16 metų. Užaugusi, kaip atskleidė „Nepatogių klausimų“ laidoje, ji dažniau užimdavo komisijos narės kėdę.

„Manau, kad tie, kurie mane stebėjo komisijose, matė, kad ko ko, bet taktą aš tikrai moku ir turiu. Su viena iš dalyvių kalbėjau, kad šuo ir kariamas pripranta, tai jei aš dar ilgiau pabūsiu, aš jaučiu sudalyvausiu „Eurovizijoje“. Bet jei pamatysite mane, nušaukite. Nebent atsirastų stebuklinga daina, bet nu ne“, – kategoriškai sakė G. Kilčiauskienė.

Linas Adomaitis, Giedrė Kilčiauskienė

Laidoje dainininkė atskleidė, kad dalyvaudama projekte ji siekė išnaudoti eterį. Giedrė prisipažino norinti, kad ją matytų žmonės ne tik komisijoje, koncertuose, bet ir tokio tipo projektuose.

Tai priminė ir apie muzikinės karjeros pradžią, kai atlikėja buvo muzikos grupių „Pieno lazeriai“, „Empti“, „Summerland“ nare. Paklausta, ar tais laikais buvo sunku išlikti kaip grupei, atlikėja pagalvojusi atsakė, kad viskas buvo daug lengviau.

„Ir tiek daug tokio kiekio muzikinės informacijos ir muzikantų. Žodžiu, kambarys, kuriame galima padaryti bardaką, buvo švaresnis. O dabartiniams žmonėms bardaką reikia visame jovale atkapstyti, kur yra įvairios kojinės. Tiesiog poetė, bet tą aš ir turėjau omeny.

Anksčiau būdavo mažiau reikšminga fanai, o dabar būna taip, kad jaunas vaikinukas sukuria savo dainą ir per savaitę sulaukia „Youtube“ keliasdešimt tūkstančių perklausų. Ir aš klausiu: „Nu kaip, happy? Ar jautiesi laimingas?“ ir sako: „Ne, nu ten nedaug peržiūrų“. Va to nebūdavo. Tos peržiūros yra, o radijas negroja. Dabar daug rezultatų, muzikantų, bet radijas neima“, – pastebėjo Giedrė.

Sulaukusi klausimo apie dainos „Saloje“ žodžius, kurioje galima rasti eilutę, kurioje apdainuojami dūmai burnoje, Giedrė iškart suprato, kad kalbama apie rūkymą. Neišdavusi žiūrovams, ką rūko, ji nusprendė išlikti paslaptinga: „Jei čia apie žolę, tai ne. Kai ką paprasčiau.“

„Nepatogių klausimų“ laidoje G. Kilčiauskienė papasakojo ir apie šioms dienoms labai tinkančią temą – prodiuserių svarbą. Atlikėja ir pati prieš maždaug dešimt metų dirbo kartu su Martynu Tyla, kurio dėka gavo ir M.A.M.A apdovanojimų statulėlę kaip geriausia metų atlikėja.

„Žinok, aš esu tą perėjusi. Ir tas variantas gali būti, tarkim, kai dirbau su džiazais – pianistas buvo vadovas, o aš sekretorė. Bet, žinai, kaip būna, kuo toliau, tuo daugiau žmogus nori komforto. Aš labai pasitikiu savo komanda ir man komfortabilu su jais. Man gera kažką tuo metu veikti kito, negu sakyti savo kainą. Tai atima daug laiko.

Iš kitos pusės aš su savo studentais kalbu ir sakau, kad vadybininkas atsiranda tada, kada tu jam gali mokėti algą. Kas tai yra? Ne tai, kad grynai pinigų turėtum arba turi labai gerą dainą ir tada atsiras. Nebus taip, kad ims nuo nulio prasukinėt vidutiniško talentingumo žmogų ir vargs su juo. Vis tiek turi turėt kažką tokio, kas neštų gyslelę“, – teigė Giedrė.

Neringa Zeleniūtė, Giedrė Kilčiauskienė ir Martynas Tyla

Pokalbiai su studentais dainininkei priminė ir savo vaikystės svajonę. Ji laidoje atskleidė, kad norėjo būti mokytoja ir estrados dainininke, beje, vienu metu galvojo ir apie veterinarės profesiją, bet šis noras greitai praėjo.

Po keliasdešimt studentų mokanti atlikėja sakė, kad ne visiems pavyksta tapti ir muzikinės industrijos dalimi.

„Labai grubiai ir trumpai pasakysiu. Iš dešimt gerų restorane trys bus geri, iš tų trijų vienas bus nuostabus, kitas labiau geras, o kitas okey. Kiti bus – gali būti, gali nebūti. O du bus tie, kur galima apsinuodyt. Man atrodo, kad šita formulė pritaikoma įvairiose srityse.

Tarkim, matematikos pamokose bus trys moksliukai ir vienas iš jų genijus. Tai sakyčiau taip. Ir viskas susiveda į kažkokius fortūnos reikalus. Nes tikrai, kiek yra nuostabiai dainuojančių žmonių, bet kažkas nepasiseka su fortūna. Kažkas mistiško atsitinka, kodėl atsiduriame ten ar kitur. Aš nepasakyčiau, kad, pavyzdžiui, ypatingai daug dirbčiau kaip vokalistė, bet kažkaip va“, – svarstė Giedrė.

Dainininkė laidoje sakė, kad didžiausias sunkumas, su kuo apskritai gali susidurti muzikantas, yra maža savivertė. Būtent šis savęs nuvertinimas, anot G. Kilčiauskienės, yra didžiausias stabdis ne tik jai pačiai, bet ir visiems kitiems.

„Dažnai būna taip: „O aš dabar trejus metus pasimokysiu, išmoksiu ir pradėsiu dainuoti.“ Bet ne, tu nepradėsi, tu dabar turi dainuoti ir daryti klaidas ir mokytis“, – pabrėžė Giedrė.

Laidos vedėjas Rolandas Mackevičius priminė ir apie laikotarpį, kai dainininkė buvo pedagogė ir mokė Justę Arlauskaitę-Jazzu. Giedrė pasakojo, kad savu buvusią mokinę prisimena tik iš pačios gražiausios pusės – sakė, kad nors ji jos pirmas blynas, bet pats geriausias.

„Ji iki šiol mano vaikas, Aš tuomet mokiau Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje ir Justė buvo, ko gero, vienuoliktoje klasėje. Ir tik man pradėjus mokinti, Justė atėjo ir padainavo Arethos Franklin dainą „Respect“. Ir ten yra taip, kad eilutė „do you know I got it“ dainuojama aukštai, o Justė atsisėdo prie pianino ir iš karto tokia kitokia.

Giedrė Kilčiauskienė

Ji mane pakvietė dainuoti į „Pieno lazerius“. Iš pradžių ji dainavo su kita vokaliste, o vokalistei išėjus didžiausios pamokos vykdavo scenoje.

Mes esame labai artimos. <...> Man atrodo aš už ją 9 metais vyresnė ir vis tiek tuo metu turėjau daugiau sceninės patirties. Ir vyko soundchekas, Justė bandė kažką į mikrofoną, sakau: „Paimk mano“, ir viskas buvo identiškai. Tada ji sako: „O dabar gerai“, – šypsodamasi laidoje prisiminimu dalijosi Giedrė.

Laidoje moteris taip pat atskleidė, kad iki šiol su Jazzu stengiasi palaikyti artimus ryšius ir pasikalbėti, jei nutinka kokių nors problemų su balsu.

„Man atrodo santykiai dar nenutrūkę ir nenutrūks. Mes nuo pat pradžių buvome tame. Aš kaip ir mokytoja, bet viename draugiškumo lygyje“, – kalbėjo dainininkė.

Tiek Jazzu, tiek Giedrę klauso didelis būrys gerbėjų, todėl nenuostabu, kodėl kai kuriems jų atrodo, jog jų mylimas atlikėjas galimai susirgo žvaigždžių liga. Laidos viešnios paklausus, kodėl pasitaiko atlikėjų, kurie išpuiksta ir tampa nepatrauklūs ir neskanūs kaip žmonės, atlikėja prisipažino, kad kai kam irgi gali atrodyti arogantiška.

„Kai „Pieno lazeriai“ pasikvietė mane dainuot, jie sakė: „Rimtai, tu toks šiltas žmogus, nors atrodei visiška bitc*.“ Tai gal tik klausiančiam žmogui taip atrodo, kad žmogus pasipūtęs. Bet jei kalbama apie tipinę žvaigždžių ligą, kodėl ji nutinka, tai ji nutinka“, – atsakė Giedrė.

Dainininkė neslėpė, kad visada jaučiasi mielai, kai žmonės prie jos prieina nusifotografuoti ar pažerti komplimentų. Dėl to Giedrė pradėjo suprasti, kurie žmonės yra jos klausytojai – laidoje pasakojo, kaip juos atpažįsta tik iš veido.

Vis tik atlikėjos gyvenime buvo etapas, kai klausytojų nepavyko atpažinti dėl neįprastos priežasties – nesimatė veidų. Tai įvyko, kaip jai priminė R. Mackevičius, karantino metu, kai visi ne tik buvo užsidarę namuose, bet ir ieškojo įvairiausių alternatyvų. Šia alternatyva tapo ir Paluknio aerodrome surengtas koncertas, kurį prisiminusi Giedrė pasijuto keistai.

„Karantino metu, kiek žinau, tą dieną niekur Europoje nevyko koncertai. Tai, žodžiu, toks keistas jausmas. Nenorėčiau jo pakartoti. Karantino metu dainavome aerodrome ir jautėsi labai stiprus apokalipsės jausmas. Tai galima kaip ir pamiršti. Tuo metu man buvo faina, gavau daug dėmesio iš žurnalistų, žmonių ir pats karantinas greit prabėgo.

Tie automobiliai vietoj plojimų pypsi ir mirksi. Ir tada supranti, ar aš šizofrenikė, gal aš įsivaizduoju, kad koncertuoju automobiliams. Nei viename koncerte nebuvo tokio jausmo ir gerai būtų, kad nebūtų tokio jausmo. Į niekur, žinai. Man labai svarbu koncertas. Kaip ir jaučiau per automobilius, bet toks durnas jausmas. Aš buvau dėkinga, kad jie atvažiavo. Tas toks – būnam visi“, – laidos metu kalbėjo Giedrė.

„Nepatogių klausimų“ laidoje atlikėja prakalbo ir apie gailestį, kurį jaučia, kai yra švaistomas laikas. O švaistymu ji prisipažino laikanti ilgesnį miegą.

„Galėjai atsikelti, nuvažiuoti į sodą prigriebt lapų, sukurti ketureilį. Visada gailiuosi laiko. Žinai, jei pamirštu šunį vedžiodama šūdmaišių pasiimti, tada irgi gaila. Man viena didžiausių gėdų, jei pasibaigia maišiukai. Visa kita išsprendžiama. Bet jei paskui grįžti ieškoti, o, Dieve, kaip nepatogu“, – kartu su R. Mackevičiumi juokėsi G. Kilčiauskienė.

Nepatogių situacijų Giedrė neišvengė ir kitur – pasirodo, turėdama ne vieną baimę, ji gyvenime yra susidūrusi su įvairiomis kuriozinėmis situacijomis. Laidoje dainininkė pasakojo, kad prieš dešimt metų išsilaikiusi vairavimo teises iki šiol nesupranta, kaip naudotis šoniniais veidrodėliais.

„Kai reikėdavo persirikiuosi Geležiniame Vilke ant tilto, aš sau pasakydavau: „Jaučiu nėra“, tada užsimerkdavau ir greitai persirikiuodavau.

<...> Atsitrenkus buvau daug kartų. Kai parkuojuosi, pavažiuoju į priekį, man pasirodo, kad aš atsitrenkiu. Išsikviečiu policiją. Už nugaros kitas automobilis ir tada kviečiamas kito automobilio savininkas. Nebūna taip, kad būnu sulaikyta, bet, neduok Dieve, kad nepabėgčiau iš įvykio vietos. Čia kaip su šūdmaišiais – nepatogu“, – vėl juokėsi Giedrė.

Į situacijas ramiai reaguojanti ir pyktį savyje laikanti dainininkė laidoje papasakojo, kad kartą nesupratusi savo intonacijos iš dukros sulaukė šiurkščios pastabos. Ji Giedrę pavadino visiems puikiai žinomu vardu – Karen.

„Parduotuvėje, jei man nesuveikia savitarnos kasa, kažko nenuskenuoja, man atrodo aš normalia intonacija pasakau: „Tai prieisite ar neprieisite?“ o dukra sako: „Tai prieisite ar neprieisite, atsiprašau?“ Man atrodo, kad aš normaliai sakau“, – tikino Giedrė.

R. Mackevičiui paminėjus, kad kartą atlikėja padarė pauzę nuo muzikos, G. Kilčiauskienė nepabijojo atverti širdies dėl santykių su dukra – būtent ji tapo priežastimi, kodėl Giedrė buvo atsitraukusi nuo savo pagrindinės veiklos.

„Aš turiu nuostabią dukrą. Mes tą dukrą auginome visa šeima – tiek vyras, seneliai, tiek aš. Bet ką žinau, galėjo būti toks variantas, kad būtų auginę tik seneliai ir vyras, o aš varyčiau į savo olimpus. Bet pasirinkimas visiškai kitas ir absoliučiai teisingas. Aš per tą laiką supratau, kad į viršų nereikia, reikia varyt tiesiog aplink žemės rutulį kaip aplink siūlų kamuolį į priekį, į plotį, bet ne aukštyn. Grįžtam prie to, ko norim. Visi lygiai turime tiek pat laiko – 24 valandas per parą“, – laidoje „Nepatogūs klausimai“ kalbėjo Giedrė.

Giedrė Kilčiauskienė

Žinoma atlikėja taip pat paminėjo, kad dukra Saulė jos gyvenimo kelio nesirinko – nuo vaikystės mergina jodinėja ir šiuo hobiu užsiima iki šiol. Vis tik kartais, kaip pasakojo dainininkė, mergaitė mėgdavo padainuoti. Giedrė gailisi, kad šio talento nepastebėjo laiku.

„Ne tai, kad perspaudžiau, bet galbūt tiesiog nuvertinau. Būdama mažytė Saulė kažką padainuodavo ir į kai kurias natas pataikydavo, į kai kurias nepataikydavo. Ir aš apie tas, į kurias nepataikydavo, galvodavau: „Nu ne, nebus dainininkės“.

Dabar kartais ji padainuoja ir, brač, jos balso tembras panašus į mano. Galų gale, kai pamatau, kokie žmonės, pradedantis jaunimėlis ateina dainuoti, tai nu ne, mano Saulė geriau dainuoja“, – šypsodamasi sakė Giedrė.

Laidos pabaigoje R. Mackevičius nepraleido progos paklausti ir apie Giedrės santuokos paslaptį. Per 20 metų jokio skandalo nesukėlę sutuoktiniai vadovaujasi keliomis svarbiomis taisyklėmis – mokėjimu tylėti ir mokėjimu palaikyti draugiškus santykius.

„Mes mokam tylėti. Bet paskui mane pramuša su katinu ir lendu prie Dominyko. Nei idealu, nei neidealu. Mes tiesiog fainai draugaujam, esam labai stiprūs draugai. Mano draugės pavydi šitos mūsų draugystės, bet irgi mokam išsiuntinėti į skirtingus kampus. Darom maksimumą. Jei mylim, tai maksimumu, jei tylim, tai maksimumu.

Žinai, mes kartu nuo 1999 metų. Tiesiog viskas natūraliai įsišaknija. Visko gali nutikti. Aš kažkuriame interviu esu minėjusi, kad mūsų stiprioji pusė, kai mokame abu atsiprašyti ir abu atleisti. Aišku, galim būti ir susipykę ir sakyti, kad tuoj susikrausiu daiktus ir išeisiu“, – laidoje „Nepatogūs klausimai“ kalbėjo Giedrė.

Visą pokalbį su Giedre galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.