Kalbėdamas su laidos vedėju Rolandu Mackevičiumi A. Žiurauskas pasakojo, kad septyniolika metų už jį jaunesnė žmona Emilija Gutauskaitė stipriai pakeitė vyro gyvenimą. Iki sutinkant savo išrinktąją žinomas aktorius teigė turėjęs dinamišką dienotvarkę, vakarus dažnai leisdavo baruose.
„Ryte išeidavau į darbą, kai iš jo grįždavau, pamiegodavau, keldavausi apie 23, 24 val. ir eidavau tūsinti. Tūsindavau iki 6 ar 7 val. ryto, o tuomet vėl važiuodavau į darbą. Taip gyvenau pusantrų metų. Niekada nenorėčiau grįžti į tuos metus“, – prisipažino A. Žiurauskas.
Jis teigė, kad tada, kai gyveno tokiu ritmu, Kaune buvo ne viena vieta, kurioje galėjo linksmai praleisti laiką. Atrodo, niekas netrukdė gyventi pašėlusiai.
„Bandžiau žaisti du kartus kazino. Esu tiek azartiškas, jog palikčiau jame visas savo šaibas. Kai pradėjau vesti renginius, gauti didesnį uždarbį, prapyliau kartą 400 litų ir supratau, kad negaliu sau to daugiau leisti. Stebiuosi, kai žmonės sako: „Ai, aš nuėjau, pastačiau, automatais pažaidžiau“, pas mane būtų: „Blemba, kaip pralošiau“. Po poros tokių nudegimų pasakiau ne, kazino man netinka“, – prisiminė aktorius.
Gyvenimas pasikeitė sutikus mylimąją Emiliją
Pašnekovas teigė, kad dabar jo gyvenimas toli gražu neprimena ankstesnio, o ir vakarėliuose jis lankosi su žmona Emilija. Prieš septynerius metus viename bare sutikęs savo antrą pusę A. Žiurauskas pasakojo, kad dabar jiedu didžiąją laiko dalį leidžia kartu.
„Žinoma, vakarėliuose lankomės ir po vieną, taip nutinka, bet per metus tik kokius tris ar keturis kartus. Papasakosiu, ką neseniai atradau. Po ilgo laiko išėjau patūsinti vienas, staiga supratau, kad man be žmonos nesmagu. Tuo viskas pasakyta.
Juk būna, kad namuose gerai, bet žmogus nori išeiti, pasilinksminti, man taip nėra. Neseniai vėl grįžome plaukioti į baseiną pas trenerį. Treniruotėje kartu nebuvome jau ilgą laiką. Po jos dalijomės įspūdžiais, sakėme, kad labai smagu, jog galime vienas kitam pasipasakoti. Bendrystės jausmas yra pati didžiausia dovana“, – šypsojosi žinomas vyras.
Paklaustas, ar nejaučia visuomenės spaudimo dėl didelio amžiaus skirtumo tarp jo ir naujos išrinktosios, A. Žiurauskas teigė, kad susipažinęs su Emilja iš artimos aplinkos nesulaukė nė vieno pikto žodžio, tačiau viešoje erdvėje žeidžiančių komentarų jiedu pastebėjo.
„Juose buvo, ir garantuoju, kad bus prisiminta, koks metų skirtumas. Bet jau dabar jų neskaitome“, – atvirai sakė aktorius.
Apie skyrybas su pirmąja žmona jau ir anksčiau atvirai kalbėjęs A. Žiurauskas laidoje dar kartą atvirai papasakojo, kad po jų buvo labai skaudu, prireikė nemažai laiko atsigauti.
„Retai sutinki šeimą, kurioje besiskiriantys žmonės yra laimingi. Tu jautiesi negerai. Man pirmi metai buvo košmariški. Kada tu lieki vienas, pradedi vengti tave supusius šeimos draugus, natūralu, kad lieki vienas ir pradedi naują gyvenimą. Tas vienatvės jausmas po skyrybų, nesitikėjau, kad taip gali nutikti. Neturėjau draugo, kuriam galiu paskambinti, todėl apsirengdavau, pasikvepindavau ir eidavau į miestą“, – prisiminė pašnekovas.
Sužadėtuvės – miške, vestuvės – Londone
Atrodo, pačiu laiku likimas atsiuntė aktoriui antrą pusę. A. Žiurauskas pasakojo, kad su Emilija turėjo ne vieną gražų pasimatymą, vis dėlto užgimę santykiai priminė sapną, nesinorėjo tikėti, kad jie – realūs.
„Pradžioje neigėme, kad galime būti pora. Pirmiausia, aš sakiau, kad man antros šeimos nereikia, Emilė taip pat negalėjo patikėti. Įdomu tai įdomu, bet kurti šeimą – visai kas kita. Tačiau viskas taip nutiko, kad po metų jau pradėjome gyventi kartu“, – šypsojosi A. Žiurauskas.
Paklaustas, kaip jaučiasi santykius kurdamas su gerokai jaunesne moterimi, aktorius atvirai sako – yra dvi medalio pusės. Anot jo, vyresnis žmogus turi savo įpročius ir staiga įsileisti žmogų į savo asmeninę erdvę yra sudėtinga.
„Nes joje ji norės daryti tvarką, o mane tai erzins, yra nepasitikėjimo klausimai. Šalia to, aš taip noriu tikėti, kad sukaupiau išminties per tiek metų. Suprantu, yra tam tikrų dalykų, kurių aš neprivalau norėti iš savo žmonos pavyzdžiui, kad ji keistųsi. Turiu pažiūrėti su šypsena, pasakyti, kad ji yra mano žmona ir aš turiu tai priimti.
Kai esi jaunas, šešiolikos metų, esi karštas. Tave erzina, atrodo, visą pasaulį pakeisi. Manyje jau yra išminties. Vis dėlto esu įsitikinęs – kada turi prie žmogaus nuolat prisitaikyti, galvoji, kad reikia kažką keisti, jei tai tavo santykių dominantė, gal ne su tuo žmogumi esi“, – atvirai kalbėjo aktorius.
Tiesa, kai susipažino su Emilija, aktorius pasakojo, kad tuoktis neplanavo, tačiau viską pakeitė draugų vestuvės, kuriose teko apsilankyti ir porai.
„Važiuojant iš Emilės draugų šventės kalbėjome, kad buvo smagu, nusprendėme, kad reikia žiedus ir mums sumainyti, sugalvojome simbolinę vestuvių datą. Tuomet pasijuokiau, kad dar nebuvo sužadėtuvių, todėl suradau ypatingą datą – likus 222 dienoms iki vestuvių ir pasipiršau“, – prisiminė aktorius.
Kalbėdama apie vestuves pora galvojo, kur galėtų sumainyti žiedus. Anot A. Žiurausko, jiedu labai linksmai leido laiką kelionių metu, kai lankėsi Londone ir Paryžiuje. Tai tarsi padiktavo ne tik sužadėtuvių, bet ir vestuvių šventės kryptį.
„Svarstėme, kad būtų smagu susituokti ne Lietuvoje, o svetur, bet kur tiksliai – niekaip nesugalvojome. Lietuvoje yra tokie du kaimai – Paryžius ir Londonas, per „Google maps“ išmatavau, kur jų vidurys. Paprašiau artimų draugų, kad padėtų, paruošti Emilei staigmeną, nes tą dieną pats vaidinau spektaklyje, Druskininkuose. Grįžau apie 23 val., pasiėmiau Emilę ir vežiausi į miškus.
Norėjau spėti, kad kalendorius neparodytų kitos datos. Kai atvykome, miške mums buvo paruoštas staliukas, aš uždegiau žvakutę. Krūmuose laukė pasislėpęs kvartetas, jis užgrojo smuikais mūsų mylimiausią dainą. O vestuvės įvyko Londone, sėdome į traukinį, vakarienės nuvykome į Paryžių. Mūsų vestuvės yra gražiausias nuotykis“, – pasakojo A. Žiurauskas, kuris žiedus su mylimąja sumainė ypatingą datą – 2020 metų 02 mėnesio 20 dieną.
Norėjo suvaidinti Hamletą
Laidoje „Nepatogūs“ klausimai A. Žiurauskas sulaukė klausimų ir apie savo darbą „Kauno valstybiniame lėlių teatre“, jis teigė, kad čia žiūrovus džiugina jau 26-erius metus. Tiesa, aktorius atvirai prisipažįsta dažnai iš kolegų girdintis, kad jie jaučia nepilnavertiškumo jausmą, norą vaidinti ne tik su lėlėmis, bet ir didžiojoje scenoje.
„Norėtumėme suvaidinti Hamletą ar Romeo, bet man jau atėjo amžius, dar liko nebent tik karalius Lyras, tačiau visa tai galima daryti ir „Lėlių teatre“. Aš taip pat pakankamai nemažai vaidinu dramos spektakliuose, kartu su „Domino“ teatru, pasirodau televizijos ir kino projektuose. „Lėlių teatre“ turiu šuniukus, kačiukus, bet taip pat atlikau vaidmenis Emilio Vėlyvio filmuose su visais keiksmažodžiais. Tą gėrio, blogio, pykčio ir teigiamos emocijos skalę išlaikome“, – juokėsi aktorius.
Jis džiaugėsi, kad kiekvieną dieną turi įvairios veiklos, todėl nėra kada sėdėti sudėjus rankas ir galvoti, jog neteko suvaidinti norimo personažo.
„Žinoma, liūdna, bet aš visą laiką galvojau, kad norėčiau sudainuoti miuzikle ir tikėjau, kad galiu, kol nenuėjau į vieną muzikinį projektą. Didesnės gėdos seniai sau neturėjau. Klaikiai sudainavau ir galvojau, duok Dieve, kad antros dainos nereikėtų atlikti. Tada pradėjau galvoti, kad ta svajonė apie miuziklą nebuvo tikra, o jeigu Dievulis nedavė Hamleto ir Romeo suvaidinti, gal ir nereikėjo, gal nebūtų buvę gerai. Toks savęs apgaudinėjimas“, – kalbėjo A. Žiurauskas.
Dėl konflikto su dėstytoju paliko universitetą
Žinomas vyras pasakojo, kad aktoriaus profesija susidomėjo dar vaikystėje, kai išgirdo, kad užaugęs turėtų vaidinti scenoje.
„Buvau iš vaikų, kurie yra labai rimti, nemoka žaisti su bendraamžiais, tik prie suaugusių jaučiasi protingi ir džiaugiasi, jei suaugęs jį įvertina. Kai kažkas pasakė, kad galėčiau būti aktorius, man tai įstrigo galvoje. Tada mamos paprašiau, kad užrašytų į būrelį. Į vieną nepriėmė, bet, kai buvau dešimties metų, pakvietė vaidinti Mamertas Karklelis. Jo statytam Kristijono Donelaičio spektakliui „Metai“ reikėjo vaiko, man pasiūlė jį suvaidinti, o vėliau likau studijoje iki aštuoniolikos metų.
Tuomet įstojau į televizijos režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pasimokiau pusantrų metų, tada mečiau ir įstojau į pedagoginį. Pasimokiau penkis metus lietuvių kalbos, mečiau, įstojau į lėlių teatro režisūrą ir dabar dirbu teatre“, – pasakojo A. Žurauskas.
Paklaustas, dėl kokios priežasties metė televizijos režisūros studijas, aktorius buvo atviras. Jis teigė, kad įvyko konfliktas su dėstytoju, po kurio žinomas vyras neturėjo kitos išeities kaip tik palikti universitetą.
„Jis buvo tikrai nuostabus ir geras žmogus, norėjo man padėti, bet aš, jaunas žioplys, nesupratau suaugusio pagalbos. Man atrodė, kad taip, kaip aš darau, yra teisingiausia. Jis buvo karštas žmogus, aš dar karštesnis, todėl apsižodžiavome, puolėme vienas kitam į atlapus.
Apie tai iš karto akademijoje pasklido gandas, natūralu, kad dėstytojų gildija kalbėjo, jog nejaučiu pagarbos ir man teko išeiti. Paskui grįžau po kelių metų į akademiją dėstyti porai metų, tą dėstytoją buvau sutikęs keletą kartų. Jis – labai geras pedagogas, bet turbūt kiekvienam studentui reikalingas jo dėstytojas“, – atvirai kalbėjo A. Žiurauskas.
Kai išėjo iš akademijos, pašnekovas pasakojo nusprendęs mokytis pedagogikos, tuo metu jau dirbo ir vienos mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Tada pašnekovas netikėtai jis sulaukė vieno vaikystės mokytojo skambučio, kuris pateikė neįprastą, tačiau aktorių sudominusį pasiūlymą.
„Kauno savivaldybės atstovai pasakė, kad saviveiklinių kolektyvų finansavimas priklausys nuo to, kaip jų atstovas sudalyvaus skaitovų konkurse. Manęs paklausė, ar galiu paskaityti eilėraštį. Sutikau. Atėjau, paskaičiau tą eilėraštį, o komisijoje buvo viena iš „Lėlių teatro“ aktorių. Po pasirodymo ji manęs paklausė, ar nenorėčiau pas juos dirbti. Taip ir likau.
Po kelių metų į teatrą atvažiavo režisuoti vienas rusas. Jis pamatė mane ir paklausė ar nenoriu mokytis pas jį. Buvo renkamas eksperimentinis lietuvių ir rusų kursas. Tokį eksperimentinį kursą baigė 12 žmonių, tačiau studijų kokybės vertinimo centras mūsų diplomus paskelbė negaliojančiais. Tuomet padavėme pareiškimus į teismą, tik po dviejų metų pasakė, kad viskas gerai. Kadangi mokėmės penkis metus Rusijoje, mums visiems įteikė ir magistro diplomus“, – džiaugėsi pašnekovas.
Po kurio laiko A. Žiurauskas sakė supratęs, kad „Lėlių teatro“ atlyginimo nepakanka, todėl pradėjo domėtis televiziniais projektais, vedė renginius, nuo 2004 metų taip pat yra ir „Žalgirio“ rungtynių pranešėjas.
„Pirma pasirodžiau serialuose, kurių niekas neatsimena. Buvo Arlausko era, serialas „Kareiviški batai“, paskui kažkurį laiką „Radioshow“ teko valdyti lėlių personažus.
O pagrindinis televizijos etapas susijęs su Rolandu Skaisgiriu. Vedžiau eilinį renginį, turėjau komentuoti rungtynes, o Rolandas atėjo po rungtynių prie manęs ir paklausė, ar galiu suvaidinti Vovkos personažą „Moterys meluoja geriau“ seriale. Prieš tai pasirodžiau Emilio Vėlyvio „Zero I“, „Zero II“ filmuose. Būdamas kino aikštelėje pradedi ne tik vaidinti, bet ir režisuoti, taigi paskui prasidėjo ir tokio tipo darbai“, – apie karjeros pokyčius pasakojo aktorius.
„Žalgirio“ nekeistų į „Rytą“ už jokius pinigus
Tiesa, nuo 2004 metų aktorius taip džiaugiasi ir „Žalgirio“ rungtynių pranešėjo pareigomis, tačiau ir čia jis neišvengė kuriozinių situacijų. Laidoje aktoriaus buvo paklausta, kodėl ne visada pavyksta taisyklingai ištarti krepšininkų pavardes.
„Mušuosi į krūtinę, kaltas. Negaliu sakyti, kad jų nesimokau, bet nuo 2004 metų, kiekvieno sezono pradžioje atvažiuoja legionieriai, o, kada skaitai jų pavardę, turi savo įsivaizdavimą, kaip reikėtų ją tarti. Aš niekaip nesuprantu su minimaliomis anglų kalbos žiniomis, jų tarimo. Aš suprantu, kai dauguma krepšininkų atvažiuoja į Lietuvą parodyti, kaip žaidžiamas krepšinis ir staiga vietoje tavo pavardės nuskamba numeris, o pavardė pasakoma neaiškiai. Tuomet bėgi pas komandos vadovą, sakai, kas čia vyksta, komandos vadovas bėga pas mano vadovą, jis pas mane ir aš gaunu velnių. Ir tai yra pelnytas gavimas velnių, – juokiasi. – Kiekvieną kartą pasitikrinu tarimą, bet akimirką, kai tariu, nespėju pasitaisyti. Taip nutinka, taip gėda, aš tikrai mokysiuosi.“
Tiesa, paklaustas, ko reikėtų, kad pakeistų komandą ir taptų Vilniaus „Ryto“ pranešėju, A. Žiurauskas sako, kad jokie pinigai nepriverstų to padaryti. Anot aktoriaus, jis – kaunietis, nuo gimimo nuolat girdėjo apie „Žalgirį“, todėl ši komanda tarsi jau tapusi jo gyvenimo dalis.
„Čia būtų kaip pakeisti pilietybę, savo kalbą, mamą, žmoną. Jei yra suma, už kurią galėtumei keisti visus šiuos dalykus, man būtų tas pats su „Žalgiriu“. Jis yra mano vertybių skalėje. Tai yra mano gyvenimo būdas, kurį aš pasirinkau, būti su jais, ne su kuo kitu.
Šalia to aš visą laiką sirgsiu už „Rytą“, jei jis žais tarptautinėje arenoje ne su „Žalgirio“ komanda, visą laiką palaikysiu ir Panevėžį, ir Klaipėdą, ir kitas komandas, kada jos žais tarptautinėje plotmėje ir niekada jų nežeminsiu. Tuomet paspausiu ranką jų treneriams ir žaidėjams“, – šypsojosi žinomas vyras.
Apie visa tai ir dar daugiau – laidos „Nepatogūs klausimai“ įraše, esančiame straipsnio viršuje.
