Tiesa, ne viskas ėjosi sklandžiai. Arenoje besiplaiksčiusios Ukrainos vėliavos atlikėjai sukėlė pyktį – ši nesusivaldė ir garsiai nusikeikė.
„Aš prašau jūsų, b***, aš myliu savo šalį“, – vėliavas laikiusiems gerbėjams tarė Zemfira.
Netrukus iš moters lūpų pasigirdo ir nervingas prašymas: „Žmonės su vėliavomis, jūs mylite ne mane, jūs mylite kažkokią savo idėją ir norite mane pakišti. Prašau jūsų, nereikia.“
Šį dainininkės pasisakymą dalis žmonių palydėjo plojimais.
Tokia Zemfiros reakcija nustebino, nes anksčiau dainininkė pati yra mojavusi Ukrainos vėliava nuo scenos. Taip palaikymą Rusijos puolamai šaliai ji išreiškė Gruzijos sostinėje pernai liepą, per Tbilisyje vykusį koncertą.
Koncerto pabaigoje Zemfira privertė savo gerbėjus ilgokai laukti tradicija tapusio paskutinės dainos pakartojimo. Vis dėlto po kurio laiko į sceną paskutiniam bisui grįžusi atlikėja gerbėjus nudžiugino ne viena daina.
Nepaisant ankstesnio nesusivaldymo, atlikėja padėkojo susirinkusiems už nuoširdumą ir koncertą Vilniuje pavadino vienu nuoširdžiausių ir emocionaliausių viso turo metu.
Zemfira laikoma viena paslaptingiausių roko scenos veidų – kruopščiai slepianti savo gyvenimą dainininkė, muzikantė ir kompozitorė atsisako kalbėtis su žurnalistais. Daugiau už ją pasakoja jos kuriama muzika – pirmąją savo dainą Zemfira sukūrė būdama vos 7-erių. Studijuodama vokalą Ufos meno mokykloje ji dainavo baruose ir restoranuose.
Vėliau įsidarbino garso režisiere radijo stotyje, kur dienomis gamino reklamą, o naktimis įrašinėjo savo dainas „Pochemu“, „Sneg“ ir „Sinoptik“, vėliau tapusias hitais. Jos atradėju ir pirmuoju prodiuseriu tapo „Mumiy Troll“ vokalistas Ilja Lagutenko – išgirdęs Zemfiros muziką jis pakvietė šviežiai susikūrusią grupę atvykti į Maskvą ir pasirūpino, kad debiutinio grupės albumo įrašai ir vaizdo klipai nuolat suktųsi radijo bei televizijos eteryje.
Atrodytų, poetiškas Zemfiros rokas kalba apie tas pačias temas, kaip ir dauguma kitų dainininkų – meilę, kančias, vienatvę, tačiau jos jausmų interpretacija – visiškai kitokia, unikali. Turbūt ne veltui Rusijos kritikai ir melomanai Zemfiros muziką pavadino moteriškuoju roku – šalyje, kurios muzikinėje scenoje dominuoja saldžios popmuzikos atlikėjos, įžūlokas Zemfiros įvaizdis ir atvira, labai asmeniška muzika netelpa į jokius rėmus.
