Jurga sako nuo muzikos niekur nebėganti.

„Tiesiog nusprendžiau eiti tuo keliu, prie kurio mane atvedė autorinė kūryba ir kviečiu per muziką susipažinti su dažnai rūko supamu jausmų pasauliu, jį prisijaukinti ir įdarbinti“, – pranešime spaudai sakė Jurga, nuo šiol pati užsiimsianti savo koncertų ir kitų veiklų organizavimu.

Paaiškėjus, kad jos ir vadybos komandos keliai suka skirtingomis kryptimis, Jurga nusprendė išgryninti ir įgyvendinti savo ilgus metus puoselėtas idėjas. Ji atvirauja, kad dainomis šaukdavosi į gyvenimą savo svajones arba kūryba transformuodavo netenkinančias vidines būsenas. Todėl dabar gali suskaičiuoti jau arti šimto autorinių motyvacinių ir šiltų bei šviesių kūrinių, kuriais ramindavosi ar įsikvėpdavo, kai trūko palaikymo iš aplinkos.

Rengs patyriminius kocertus

Atlikėja dalijasi per savo koncertus pastebėjusi, kad tarp dainų vis dažniau užsimezga pokalbis su publika, o tos pačios dainos kaskart pasakoja vis kitokias istorijas.

„Žmonės jas girdėdami juokiasi, ima svajoti, po koncerto išeina švytinčiais veidais ir sakosi esą pakylėti virš kasdienių problemų. Nuo vaikystės man muzika yra apie ryšį su savimi ir pasauliu, tad labai džiaugiuosi prieš akis stebėdama naują – patyriminio koncerto formos atsiradimą“, – pasakoja kūrėja.

Jurga tikina, kad Lietuvos muzikiniame pasaulyje visada jautėsi „balta varna“, nes netilpdavo į jokius žanro ar kategorijos rėmus. „Man gera savęs neriboti ir pripažinti, kad jau 17 metų darau tai, ką noriu ir matau, kad mano muzika turi savo klausytojų ratą, žmones, su kuriais kartu užaugau kaip kūrėja. Norėdamas savo kūryba įkvėpti klausytojui vidinę laisvę, atlikėjas visų pirma pats turi būti laisvas ir prisiimti atsakomybę už savo svajones bei imtis jų įgyvendinimo. Mano kūryba yra autorinė, o balsą ir vidų lavinti stengiuosi įsiklausydama į savo nuojautą, o ne brėždama ribas, todėl dainuoju tiek akustinėse erdvėse, tiek taškausi didžiosiose scenose su grupe, tiek balso subtilybių ieškau bažnyčių erdvėse giedodama J. S. Bacho, A. Mozarto ar A. Vivaldžio arijas“, – pasakoja Jurga.

Muzika gali palengvinti nerimą

Didžiųjų klasikų muzikos poveikiu mielai mėgaujasi ir psichoterapeutas profesorius dr. Eugenijus Laurinaitis. Jis įsitikinęs, kad muzika daro žmogui stiprų poveikį.

„Muzika skirtingai veikia žmones. Visiems patinka skirtingi žanrai ir kompozitoriai, o ir to paties kompozitoriaus skirtingi kūriniai skirtingai veikia. Tai yra labai individualu“, – sako psichoterapeutas.

Pasak E. Laurinaičio, muzika gali palengvinti nerimą ar slogią būseną, tačiau žmogus turi žinoti, kaip jį kokia muzika veikia, o tam reikia savistabos. „Muzika nereikalauja iššifravimo, veikia tiesiogiai per kūną: per klausos organą veikia smegenis ir jose vykstančius procesus. Kūrėjas sukūria rėmus, o tas, kuris kūrinį atlieka, įkvepia kūriniui sielą, įdeda ten dalykus, kurie jam atrodo svarbūs ir kurie mus veikia.

Visi norime laimės, ir ne tik iš muzikos. Man labai patinka viena paprasta, mūsų kasdienybei tinkanti laimės formulė: laimė yra tada, kai iš ryto norisi eiti į darbą, o po darbo norisi grįžti namo“, – mintimis dalijosi E. Laurinaitis.

Jurga papildo profesorių, kad laimės receptas – eiti savo keliu, o rudenį apsisupti save artimiausiųjų šiluma ir kuo daugiau kalbėtis bei išdrįsti kartu patirti kažką naujo ir žaismingai netikėto. „Pavyzdžiui, važiuoti su traukiniu į kitą miestą išgerti kavos ar arbatos. Arba apdovanoti save tylos diena ir iš naujo atrasti rudeninėmis spalvomis pražydusį pasaulį“, – siūlo kūrėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją