– Netrukus debiutuosite su nauju soliniu projektu siejančiu muziką ir madą. Papasakokite apie jį plačiau.
– Tai – mano pirmasis solinis albumas. Nenorėčiau to pavadinti projektu, nes pats žodis „projektas“ man siejasi su laikinumu, o šiuo atveju, tai nėra laikina. Anksčiau esu dalyvavusi įvairiuose muzikiniuose projektuose: „Living Theatre“ (kartu su tarptautine įrašų kompanija „Universal Records“), Kalėdinių dainų albume pasirodžiau su savo kūrybos daina „Coming Home for Christmas“ ir kitomis, šiai šventei skirtomis dainomis. Tuo metu dirbau su lietuvių muzikos kūrėjais. Taigi, aš visuomet buvau kolektyvo dalis.
Muziką derinti su mada man visada buvo svarbu. Tikiu, kad kūryba turi būti šventė ne tik ausims, bet ir akims. Mėgau dirbti su dizaineriais. Man pasisekė, kad Lietuvoje galėjau bendradarbiauti tiek su pripažintais, tiek kylančiais mados kūrėjais. Solinės karjeros metu noriu pakylėti šį derinį laipteliu aukščiau: ir mada, ir muzika neš klausytojams žinią, turės potekstę. Viskas, ką darau, atspindi mano įsitikinimus ir tai, kuo aš vadovaujuosi kaip dainininkė, ir kaip moteris. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti su žmonėmis, kuriais žaviuosi. Visi sutiko bendradarbiauti su dideliu entuziazmu, todėl dabar turiu puikią kūrybingų žmonių komandą. Pirmasis mano solinis pasirodymas vyko Kalnų parke apšildant airių atlikėją Roisin Murphy. Kitas mano pasirodymas bus netikėtas – viskas, ką galiu atskleisti: bendradarbiausiu su gerai visame pasaulyje žinomu prekiniu ženklu, o pasirodymas vyks spalio 9 dieną, „Fashion night“ renginio metu.
– Nuo Jūsų debiuto grupėje „Skamp“ praėjo 17 metų. Kodėl solinei karjerai ryžotės tik dabar?
– Kartais tiesiog supranti – atėjo laikas. Kai debiutavau su grupe „Skamp“ buvau paauglė. Viskas įsibėgėjo taip greitai, kad iš tiesų net nespėjau apie solinę karjerą susimąstyti. Su „Skamp“ nenutrūkstamai grojome 10 metų. Kol nesusilaukiau pirmojo vaiko – neturėjau jokios pertraukos. Žmonės pamiršta kokia aš buvau jauna, kai tapau profesionale dainininke. Tai, ką aš padariau būdama paaugle, daugelis atlikėjų pasiekia jau būdami virš 20-ies. Taigi, 17 metų aš turėjau ilgą ir sėkmingą karjerą. Per visą tą laiką gavau daug pasiūlymų iš tarptautinių muzikos įrašų kompanijų. Viena itin didelė kompanija mane viliojo tapti kita Britney Spears. Jie norėjo visapusiškai kontroliuoti mano kūrybą ir paversti mane produktu, kuriuo aš nebuvau, todėl pasakiau jiems „ne“. Rinkausi mažiau pramintą kelią, tačiau buvau pavaldi tik sau. Jaučiuosi labai laiminga galėdama daryti tai, ką aš myliu ir nesileisti į kompromisus su etika ar principais. Visada atsiras prodiuseris, kuris atlikėjus už virvučių tampo tarsi lėles. Aš tai matau nuolat.
– Pirmą naujo albumo muzikinį klipą filmavote Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Kodėl pasirinkote tokią neįprastą vietą?
– Tikriausiai jau mano DNR užprogramuota daryti dalykus, kurių dar niekas nėra daręs. Antrąjį „Skamp“ albumą pristatėme Operos ir baleto teatre grojant orkestrui. Buvome pirmieji pasirodę paplūdimyje, grojome miesto erdvėse, šalia Tauro kalno. Pirmieji Lietuvoje pradėjome naudoti tokius terminus kaip „gyvas“ pasirodymas, žanrų maišymas, merginų repas, rasizmas, ksenofobija, gėjų teisės. Šiuo metu tai daro visi. Daug sunkiau būti pradininkams ir praskinti kelią kitiems. Taigi, ir šį klipą Tado Ivanausko muziejuje filmavome dėl to, kad šioje vietoje niekas to nėra daręs, o ir aplinka atitiko dainą. Tarsi metaforas naudojome gyvūnus, siekėme panašaus į režiesieriaus Davido Lyncho avangardiniam stiliui būdingo pojūčio.
– Kas Jus įkvėpė sukurti dainą „Old Friends“?
– Daina kalba už save pati. Yra tik kelios draugystės, kurios tęsiasi visą gyvenimą: du žmonės, kurie kalba be žodžių, skaito vienas kito mintis iš paprasčiausių ir subtiliausių gestų.
– Prieš keletą metų išleidote knygą vaikams, neseniai – pristatėte trečiąją drabužių liniją. Ar dar turite kitų, nesusijusių su muzika planų?
– Šiuo metu turiu du projektus nesusijusius su muzika, bet jie dar ne tokie subrendę, kad būtų galima apie juos garsiai kalbėti. Galiu pasakyti tik tiek, kad bendradarbiavimas su prekės ženklu „Happeak“ jau baigėsi. Šiuo metu esu visiškai atsidavusi naujo albumo įrašinėjimui, leidimui ir artėjančiam turui. Tai reikalauja daug pastangų, todėl džiaugiuosi šalia savęs turėdama tokią atsidavusią komandą.
– Kuris vaidmuo Jums artimiausias: dainininkės, dizainerės ar rašytojos?
– Žinoma, atlikėjos: esu jautri, ekspresyvi ir kūrybinga būtybė. Kartais būnu lengvai įskaudinama, o dirbant muzikos industrijoje reikia turėti storą odą. Kita vertus, aš manau, kad žmonės vertina šias savybes, nes emocionalumas suteikia autentiškumo. Aš nemoku dirbtinai šypsotis apsimesdama, kad man patinka dainuoti kažkokią banalią daina. Mano pasirodymai scenoje tikri, emocijos nėra surepetuotos ar suvaidintos.
– Gyvenate tarp trijų šalių: Lietuvos, Kolumbijos ir Airijos. Kokios šių kultūrų vertybės Jums atrodo svarbiausios?
– Geras klausimas. Muzikine prasme mane stipriai paveikė visos trys kultūros ir skirtingi jų muzikiniai stiliai. Svarbiausios vertybės, kurias įsisavinau Airijoje, yra nebijoti kalbėti apie savo jausmus, sakyti tiesą, reikšti nuomonę, nors ir žinant, kad tai nepraeis be pasėkmių. Sinead O' Connor, prieš 20 metų protestuodama prieš pedofilijos atvejus bažnyčiose, tiesioginiame TV eteryje suplėšė popiežiaus fotografiją. Tuo metu JAV jos muzikos įrašai buvo naikinami.
Po 20-ies metų visuomenė ir jau tuometinis popiežius pradėjo protestus prieš sekso skandalus, susijusius su katalikų bažnyčia. Kartais žinomas asmuo pasinaudodamas savo padėtimi sudėtingas temas turi iškelti į viešumą. Iš pradžių maniau, kad Lietuvoje gyvena šalti žmonės, jie mažai šypsosi ir tuščiai nesisšnekučiuoja. Vėliau supratau, kad po išoriniu sluoksniu slypi šiluma, tik reikia šiek tiek laiko iki jos prisikasti. Lietuviai yra ištikimi ir nuoširdūs žmonės. Kolumbijoje išmokau į šeimos sąvoką žiūrėti plačiau, vertinti ne tik artimuosius, bet ir tolimesnius giminės narius.
– Lietuvoje gyvenate jau beveik 20 metų. Kas pasikeitė bėgant metams? Ar įsivaizduojate save gyvenančią kitur?
– Kitais metais bus lygiai 20 metų kaip gyvenu čia. Tai yra daugiau nei pusė mano gyvenimo. Galiu įsivaizduoti save keliaujant ir laikinai gyvenant kitur, jeigu šalia bus mano vyras ir vaikai. Nors visada jausiuosi aire, Lietuva liks vieta kurią vadinu namais. Juokinga, bet nuo besiskundžiančių užsieniečių ginu Lietuvos įvaizdį, tarsi tai būtų mano pačios gimtinė. Mes patys mėgstame skųstis dėl savo šalies, tačiau jei tą patį išgirstame iš atvykėlių – pykstame. Man atsibodo įrodinėti žmonėms, kad kalbu lietuviškai. Neseniai pasirodęs mano interviu su Algiu Ramanausku-Greitai turėjo išsklaidyti abejones.
Šiandien Erica Jennings savo gerbėjams pristato naujam gyvenimui prikeltą kultinę dainą „Lovely Day“ (Bjorno Holmeslando remiksas, originalo autorius – Josephas Baldassare'as).
