Jau šį šeštadienį „What‘s Next In Music?“ konferencijoje jis pasakos, kodėl konceptualumas muzikoje yra svarbus, pateiks daugybę sėkmingų muzikos komunikacijos pavyzdžių ir paaiškins, kaip reikia mąstyti, kad laimėtum visų dėmesį.
- Kodėl pradėjote domėtis koncepcija muzikoje?
- Aš esu reklamistas ir strategas, užsiimu rinkodara bei komunikacija, o muzika – mano gyvenimo meilė. Tačiau domėtis vien muzika man atrodo nebeprasminga – man daug įdomiau yra tai, ką atlikėjai daro ir kokiu būdu pasiekia norimą rezultatą.
Jau beveik dešimt metų konceptualiai prodiusuoju grupę „Skylė“, tad įdomu pastudijuoti ir kolegų strategijas. Išties manau, kad konceptas yra visagalis ir man yra be galo įdomu, kaip norimą idėją išsukti taip, kad žmonės pamatytų, išgirstų ir suprastų.
- Ką įdomaus žadate papasakoti konferencijos metu?
- Konferencijoje kalbėsiu apie tai, kaip 21-ojo amžiaus muzikinėje industrijoje, naudojant tas pačias priemones, kokios yra naudojamos rinkodaroje, laimėti dėmesį ir užkariauti rinką. Paaiškinsiu, kaip visa tai veikia, kokias technikas geriausia naudoti. Apžvelgsiu ir konkrečius pavyzdžius – nuo klasikinės muzikos iki visiško popso, nuo lietuvių darbų iki populiarių pasaulio atlikėjų strategijų.
Tai yra tam tikras mąstymas, būtent jį aš ir pristatysiu.
- Jeigu trumpai – kas, Jūsų manymu, yra konceptualu?
- Konceptualu – tai aišku, vieninga, suprantama ir nenuobodu.
- Kada ir kas pirmasis pradėjo naudotis muzikine koncepcija?
- Manau, jog atsakymas – „The Beatles“. Kodėl jie yra sėkmingiausia visų laikų grupė? Ar todėl, kad grojo labai gerą muziką? Ne. Todėl, kad suprato konceptualumo svarbą.
- Papasakokite, kaip prisidėjote prie grupės „Skylė“ – kiek laiko jau dirbate kartu ir ką esate nuveikę?
- Pirmasis mano bendras projektas su „Skyle“ – 2007-ųjų metų albumas „Povandeninės kronikos“, kartu dirbame jau dešimt metų. Niekada nesikišau į jų kūrybą ar muziką, užsiimu tik jų koncepcijos strategija.
Bene ryškiausias mūsų darbas kartu – albumas „Broliai“, išleistas 2010 metais, skirtas Lietuvos laisvės kovų dalyviams atminti.
Tai buvo labai sudėtinga tema, tačiau viskas išsivystė į tokį fenomeną, kuris pakeitė žmonių požiūrį į pasipriešinimą ir partizanus. Pradėjo vykti įvairios diskusijos, grupė buvo apdovanota medaliais, Lietuvoje pasidarė madinga apie tai kalbėti, tuo domėtis, apie tai kurti. „Skylė“ tai pradėjo.
- Kalbant apie sėkmingą kūrybinę komunikaciją muzikoje, ar galėtumėte trumpai apžvelgti vieną iš populiarių užsienio atlikėjų pavyzdžių?
- Iš karto prisiminiau amerikiečių grupę „OK Go“. Tikriausiai ne vienas yra matęs šios grupės vaizdo klipus. Jie yra ryškūs, o kiekvienas jų pasirodymas yra konceptualus. Vieną klipą „OK Go“ nufilmavo nesvarumo būsenoje, kitą – važiuodami lenktynine mašina ir daužydami daiktus, trečią – sprogdindami spalvotų dūmų bombas. Tai nėra nei prasminga, nei protinga, bet konceptualiai tai yra labai įdomu, o žmonėms tai patinka.
- O kokios muzikos Jūs pats klausotės laisvalaikiu?
- Aš klausausi visko. Dabar tos mėgstamos muzikos yra tiek daug, kad net nebeturiu tikslaus apibrėžimo. Man patinka, kas patinka. Turiu susikūręs muzikos grojaraštį, kuriame kraunu viską, neskirstydamas į jokius stilius, laikotarpius ar atlikėjų pavardes. Jame galima išgirsti nuo visiškai šlykštaus senamadiško popso iki minimalistinės elektronikos grupės, kurios pavadinimo aš net neįsivaizduoju.
