Charli XCX šioje scenoje jau buvo prieš du metus, bet to galėjai ir nepastebėti: tada žmonių buvo bene 10 kartų mažiau, o ji pati – maždaug tiek pat kartų kuklesnė. Palengvinusi savo muzikos skambesį ir paaštrinusi įvaizdį, įrašiusi priedainį „Fancy“ – dainai, kurios pernai nė vienam iš mūsų nepavyko išvengti, ši Londono dainininkė tapo pop scenos diva, puikiai besijaučiančia naujoje rolėje. Latvijoje su ja kartu dainavo net ir dviženklio metų skaičiaus dar neturintys, tėvų atlydėti vaikai, stebėtinai puikiai mokėję dainų žodžius – net jei dar patys nekalba angliškai.
Tai buvo „popsas“, kuris edukavo: su Charli scenoje grojo merginų grupė su gitaromis ir būgnais, kai kurios jų dainos buvo pankrokas, kuris nepadarytų gėdos ir šio žanro pogrindininkams. Prie scenos netilpusi publika šoko tiesiog ant pajūrio estradoje esančių suoliukų – kitą dieną dalis jų buvo sulūžę. Organiškai sujungusi pop muzikos melodijas ir roko aštrumą Charli XCX surengė vieną visapusiškai karščiausių šou per 9-erius šio festivalio metus.
St. Vincent: muzika kaip teatras
Merginų atliekama muzika, kuri nėra beveidis prodiuserių sufabrikuotas pop, kokį vis dar esame įpratę matyti Lietuvoje, laukė ir kitose „Positivus“ scenose.
Sekmadienį teatrališką pasirodymą surengė viena šiuolaikinės nepriklausomo roko scenos lyderių, tarsi su gitara gimusi St Vincent. Suderinti jos ir pritariančios gitaristės žingsneliai, didžiulė pakyla ant kurios atliko kelias dainas, odinis, „žvynuotas“ it ateivio kostiumas – St Vincent parodė, kodėl daugelis muzikos kritikų ją laiko vieną įdomiausių gyvai grojančių atlikėjų. Tai buvo tiek pat spektaklis, kiek koncertas – ir St Vincent atveju tai muzikos nesumenkino, o leido jai suskambėti dar originaliau.
Labiau atsipalaidavusį pasirodymą surengė Kalifornijos merginų roko grupė „Warpaint“. Jos žengė į pagrindinę festivalio sceną, kur ramiai, šaltokai ir tik iš lėto suveikiančiai grupės muzikai buvo rizika pražūti. Ne visi pasirodymą suprato: į scenos priekį vis atbėgdavo pašėlti norinčių klausytojų, kurie po poros dainų suprasdavo, kad čia jiems to padaryti nepavyks. Kiti tuo tarpu gaudė kiekvieną natą ir koncerto gale galėjo pajusti katarsį: tada atlikta daina „Disco“ tapo vienu gražiausių festivalio momentų. Pačios „Warpaint“ atrodė laimingos ir savęs negailinčios – jų nehitinė muzika pasiekė širdis ir kitoje Atlanto pusėje.
Mažesnėse scenose „Positivus“ debiutavo švedų reperė „Elliphant“ pusvalandžiui leidusi pasijausti, tarsi Latvija būtų amerikietiškos „Spring Break“ atostogos, visiškai kitokią nuotaiką kūrė vos pilnametystės sulaukusi airė SOAK. „Šią dainą parašiau būdama keturiolikos“, – tokia frazė iš jos lūpų nereiškė jokio vaikiškumo: tik gitara ir ypač jautriu balsu atliekama jos muzika tapo vienu festivalio atradimų.
Ne viskas geriausia, kas geriausiai pateikta
Ką atrasti „Positivus“ buvo ir daugiau: vieną geriausių gitarinių pasirodymų surengė taip pat iš Kalifornijos atskridę, kol kas menkai žinomi, bet su veteranišku užtikrintumu grojantys „Public Access T.V.“ Savo žaviai senamadišku, tiesmuku gitarų skambesiu jie priminė tokias amerikiečių roko grupes kaip „Weezer“ ar „The Strokes“ – su abiejomis jie jau yra groję kartu koncertuose.
„Public Access T.V.“ frontmenas koncertą užbaigė gulėdamas scenoje ir toli po savęs palikdamas kitą panašaus skambesio „Positivus“ grupę britų naujokus „Peace“. Šie, nors ir puikiai išreklamuoti, papuošę britų muzikos žurnalų viršelius, gražiai apsirengę ir apsikirpę, atrodė kaip greitai užgesianti kopija daugelio kitų britų roko grupių. „Peace“ turėjo šios šalies grupėms būdingą pozą, bet ne individualumą ir ne įsimintinus priedainius – nors pašokti pagal juos „Positivus“ publikai buvo smagu.
Autentiškesnę britų muziką atvežė prieš keletą metų ir Lietuvoje, jau nebevykstančiame festivalyje „Satta“ lankęsis „Ghostpoet“: nors ir koncertavo dienos metu, jo muzika vis tiek nuskambėjo mistiškai, o pats atlikėjas, kartu su grupe atrodė tvirtai, norintis čia būti ir atsidavęs publikai. Žmonės reagavo aktyviai: vienas vyriškis net atsinešė „selfių lazdelę“, pasigamintą tiesiog iš prie jūros rasto medžio šakos.
Nesenstantis Robertas Plantas
Nudžiugino ir kiti svečiai iš Britanijos – šeštadienį geriausiu laiku groję rokeriai „Kasabian“. Pernai jie buvo hedlaineriai didžiausiame britų muzikos festivalyje „Glastonbury“ ir su šia užduotimi susitvarkė gerai – tad koncertuoti Latvijos publikai jiems buvo nesunkiai įveikiama užduotis. Puikus garsas, per ilgą grupės karjerą sukauptos hitinės dainos, taip pat duoklė kitiems atlikėjams, pavyzdžiui Jimui Morrisonui (atliko nedidelį „The Doors“ dainos „People Are Strange“ koverį) – tai buvo šou, kuris turėjo patikti ir tiems, kuriems nepatinka „Kasabian“.
Nors festivalyje buvo daugybė naujos kartos muzikos vardų, paskutinį akordą jam davė veteranas, kultinė muzikos asmenybė britas Robertas Plantas. 60-ųjų pabaigoje su grupe „Led Zeppelin“ perrašęs roko istoriją, dabar jis groja su muzikantais, pasivadinusiais „The Sensational Shapeshifters“.
66-erių vokalistas Latvijoje atliko savo solines dainas ir „Led Zeppelin“ hitus bei supažindino publiką su roko muzikos istorija – papasakojo koks svarbus jiems, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje tada buvo Amerikos juodaodžių atliekamas bliuzas ir sugrojo Misisipės dainininko Bukka White'o dainos koverį.
Publika būtų likusi net jei R. Plantas būtų pusantros valandos pasakojęs istorijas – toks šiltas ir įdomus jis buvo. Tačiau kalbos tarp dainų nebuvo bandymas nuslėpti pavargusį balsą: R. Planto vokalas, kaip ir jo garbanos, tarsi sustoję laike: užsimerkęs galėjai jaustis, it būtum grįžęs penkis dešimtmečius atgal. Pavydėtinas ilgaamžiškumas ir atsidavimas muzikai.
Kitais metais laukia jubiliejus
„362 dienos iki kito „Positivus“, – paskelbė užrašas ekrane Robertui Plantui atsisveikinus su publika. Su žurnalistais susitikęs festivalio organizatorius Girtsas Majoras intrigavo, kad kitų metų festivalis bus ypatingas. Tam yra proga: „Positivus“ kitą vasarą vyks jubiliejinį, 10-ąjį kartą.
Per tuos metus festivalis užaugino nuolatinių lankytojų būrį ir dabar kelia tikslą pritraukti daugiau žmonių iš kitų šalių, ne tik Latvijos – tarp jų ir Lietuvos.
„Lietuviai tarp „Positivus“ žiūrovų mums yra labai svarbūs. Suprantu, kad žmonėms iš Lietuvos atvažiuoti iki Salacgrivos yra toli, tačiau Lietuva – kaimyninė šalis, dėl to kasmet kviečiame pasirodyti Lietuvos grupes ir džiaugiamės beveik tūkstančiu kasmet atvykstančių lietuvių“, – DELFI.lt sakė festivalio organizatorius, pakvietęs lietuvius užsukti į Salacgrivą ir kitąmet. Daugelis tai ir padarys: geresnės vietos klausytis šiuolaikinės muzikos Baltijos šalyse tiesiog nėra.
Pirmosios „Positivus“ dienos apžvalgą su nuotraukomis skaitykite čia.
2015-ųjų „Positivus“ momentai – DELFI nuotraukų galerijoje. Išsamią festivalio apžvalgą paskelbsime pirmadienį vakare.
