Atgaivintame kalėjimo komplekse „Lukiškių kalėjimas 2.0“ keliose scenose savo pasirodymus surengė tokios alternatyvios muzikos žvaigždės kaip švedai „Viagra Boys“, britai „Sleaford Mods“, legendinė vokiečių grupė „Moderat“, amerikietis Yves Tumor ir kiti užsienio vardai. Festivalyje taip pat skambėjo ir gausybė alternatyvios lietuviškos muzikos: nuo dar tik kylančių iki jau puikiai atpažįstamų atlikėjų – „ba.“, „Monikaze“, „jauti“, „Akli“, „shishi“, „Abudu“ ir daug kitų.
Pačios scenos buvo įrengtos strategiškai labai patogiai: gana toli viena nuo kitos, visiškai skirtingose kalėjimo zonose, tad viena kitai visiškai netrukdė. Ir taip gana erdvi kalėjimo teritorija festivalio metu išsiplėtė dar labiau – kieme įsikūrė maisto furgonai, kurie, anot pačių maisto gamintojų, čia nebuvo tokie populiarūs. Buvo juokaujama, kad galbūt lankytojai tiesiog grįždavo pasistiprinti į namus – juk festivalis vyko miesto centre, be jokių palapinių.
Iki festivalio likus savaitei, dėl karo Ukrainoje kilusios sumaišties savo pasirodymus atšaukė publikos taip laukti Mac DeMarco ir King Krule. Jie buvo skubiai pakeisti kitais iškiliais vardais: belgų alternatyvaus roko grupe „Balthazar“ ir australu Alexu Cameronu.
O antrąją festivalio dieną paaiškėjo dar dvi liūdnos žinios – dėl COVID-19 ir asmeninių priežasčių neatvyko itin populiarus britas „Yellow days“ bei post-panko grupė iš Braitono „Squid“. Abu juos pakeitė mūsų tautiečiai – matematinio roko grupė „jauti“ ir ką tik savo dešimtąjį gimtadienį atšventę „ba.“, su kuriais kaip tik turėjome galimybę pasikalbėti dar pirmąją festivalio dieną. Viską išvysite reportaže.
Nepaisant šių praradimų, lankytojai vis tiek plūdo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – angliškai kalbančių minioje galima buvo išgirsti labai nemažai. Iš tiesų, šio renginio publika verta visos atskiros straipsnio pastraipos: tiek stilingai apsirengusių, blaivių, kultūringai į mikrofoną reportažui kalbančių žmonių vienoje vietoje turbūt sunku būtų kur kitur sutikti. Panašu, kad žmonės čia susirinko pasiklausyti geros muzikos ir įdomiai praleisti savaitgalį apleistame kalėjime.
Per koncertus jokių stumdymųsi ir lipimų per galvas link scenos, priešingai – žmonės dažniausiai būdavo išsisklaidę per visą zoną ir gerbė vieni kitų erdvę. Neskaitant, aišku, chuliganiškų pankų „Viagra Boys“ pasirodymo, kai arčiausiai scenos stovėjusi minia užsuko mošpitą, o pasisukus į visas puses matydavai žmonių rankomis keliaujančius labiausiai laukinei koncerto nuotaikai pasidavusius festivalio dalyvius. Šis pasirodymas tiesiog puikiai atspindi festivalio šūkį „Pasiduok beprotybei ir pabėk iš rytojaus“.
„Pabėgti iš rytojaus“ taip pat buvo galima ir patiriant buvusio kalėjimo gyvenimą. Unikali trijų dienų renginio lokacija pasiūlė tikrai išskirtinę patirtį: tarp savo mėgstamų atlikėjų pasirodymų galėjai pasivaikščioti po pagrindines kalėjimo erdves, patyrinėti jas, apžiūrėti ten vykusias parodas ir menines instaliacijas. Liaupsių dėl festivalio lokacijos negailėjo ir garsūs atlikėjai – „Moderat“ lyderis Sascha Ring pasirodymo metu tarė: „Atvykome čia jau vakar tam, kad tiesiog pabūtume, praleistume laiko šioje vietoje. Mes niekada taip nedarome, taigi… Geras skonis!“.
Primename, kad festivalį suorganizavusi agentūra „8 Days A Week“ netrukus į Lietuvą atsiveš dar visą būrį garsių atlikėjų ir grupių: liepą laukia „Alt-J“, „Pixies“ koncertai, o rugpjūtį – „Caribou“ ir net pats Nickas Cave’as.
Taigi, bendros išvados: neįtikėtina lokacija, kultūringa ir stilinga publika, puiki organizacija ir festivalio infrastruktūra, įspūdingi muzikos vardai. Vienintelis minusas – neatvykusios svarbios grupės ir atlikėjai, tačiau vis tiktai organizatoriai to suvaldyti, deja, negali. Viską susumavus, pasvėrus ir įvertinus – šiam festivaliui skiriu 5 kalėjimo grotas iš 5.
