- Scenoje esate ilgus metus. Kaip manote, kokia yra jūsų populiarumo ir sėkmės paslaptis?
- Kuriu ir atlieku dainas iš širdies. Manau, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mano muzika pasiekia klausytojus.
- Kaip keitėsi dainų kūrimas nuo anksčiau iki dabar?
- Laikui bėgant ėmiau suprasti, kokio rezultato noriu ir kaip kurti, kad jį pasiekčiau. Išmokau atrinkti natas, kurių nebenoriu ir žodžius, kurie nedera dainose. Stengiuosi išgryninti dainų tekstus bei muziką, kad šie sujaudintų ir paveiktų klausytoją.
- Koncertuojate visoje Lietuvoje. Ar galite pasakyti, koks yra jūsų klausytojas?
- Keliaudamas po Lietuvą sutikau labai daug įvairių žmonių ir galiu drąsiai sakyti, kad visi jie tikrai nuoširdūs. Į mano koncertus susirenka labai daug įvairaus amžiaus žmonių. Ateina ir pagyvenę žmonės, neretai apsilanko studentai, moksleiviai. Ačiū Dievui, kad koncertuoju pilnose salėse. Tai man, kaip muzikantui, didžiulė laimė.
- Ar dabartinė publika skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš kelis dešimtmečius?
- Reikėtų pradėti kalbėti nuo to, kad pasikeitė ne publika, o aš pats. Kadaise mano balsas, norai ir įgeidžiai buvo kitokie. O publika, kuri mane myli ir pas mane ateina, auga kartu su manimi. Galiu atskleisti, kad ir anksčiau, ir dabar žmonės yra labai dosnūs – gėlių gaudavau ir tebegaunu labai daug (šypsosi).
- Kas jums pačiam yra muzika?
- Anksčiau maniau, kad esu skirtas muzikai, tačiau laikui bėgant supratau, kad muzika yra tam tikra misija. Dainomis man pavyksta pasakyti daug daugiau nei žodžiais.
- Ovidijau, ar vis dar juntate jaudulį, lipdamas ant scenos?
- Tikrai taip. Jaudulį aš visada jaučiu. Ir, manau, kad kai jo nebejusiu, tiesiog nebelipsiu ant scenos. Kai koncertai veja koncertus ir kasdien koncertuoju skirtingose Lietuvos vietose, nerimą ir jaudulį imu justi nuo pat ryto.
- Ar yra receptas, padedantis susidoroti su šiais išgyvenimais?
- Kiekvieną kartą, prieš lipdamas į sceną, sukalbu maldą. Visada padėkoju Dievui už gyvybę, sveikatą ir balsą, kurį turiu.
- Kiekvienas patvirtins – jūsų balsas yra unikalus ir išskirtinis. Kaip jį saugote?
- Man, kaip ir visiems dainininkams, jį saugoti yra būtina. Tai pagrindinis darbo įrankis (šypsosi). Išduosiu paslaptį – kai juntu, kad prarandu balsą, pasinaudoju kolegos, grojančio klavišiniais instrumentais, patarimu. Tereikia išgerti tam tikrų žolelių nuoviro ir balsas kaipmat susitvarko.
- Koncertai išvargina kiekvieną atlikėją. Kaip pasiilsite ir kur pasisemiate jėgų?
- Labiausiai atsipalaiduoti ir pailsėti man padeda gerų draugų kompanija ir gamta. Mane ypač teigiamai veikia žvejyba ir medžioklė. Tiesa, ne dėl rezultatų, o dėl paties proceso. Gamtos apsuptyje man labai patinka klausytis paukščių čiulbesio, kurią galiu pavadinti tikrąja muzika.
- Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie ištikimai klauso jūsų dainų?
- Lietuvos publika yra nuostabi. Noriu pasakyti nuoširdų ačiū visiems. Man labai malonu, kad žmonės manęs klausosi. Jaučiu šilumą, kuri mane skatina eiti į priekį.
Daugiau interviu su Lietuvos garsenybėmis ieškokite naujame nemokamo žurnalo „Mieste“ numeryje