Nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Ar gali muzika būti taip arti smurto?
© Corbis
shakuhachi
© Corbis

Gali. Štai, pavyzdžiui, medinis išilginės fleitos tipo instrumentas shakuhachi japonų samurajams buvo ne tik muzikos garsų šaltinis bei didysis kvėpavimo meno guru, bet ir tarnavo kaip ginklas – tuo atveju, jei prireiktų gintis nuo netikėtai kelią pastojusio priešo.

Ką jau bekalbėti apie mūsų eros pradžioje gyvenusio Perilauso išradimą – varinį jautį. Tai buvo nusikaltėliams skirta kankinimo mašina, į kurią uždarius žmogų buvo užkuriamas laužas ir jaučio žarnų “turinys” čirškinamas iki išleis paskutinį kvapą. Į šį įrenginį Perilausas įkomponavo ir dūdelių rinkinį, kuris iš skausmo rėkiančio kankinio šauksmus turėjo paversti maloniai skambančiu mykimu. Kaip apdainuoja satyrikas Lucianas, už tokį puikų išradimą Perilausui buvo suteikta garbė pirmajam ir išbandyti savo paties kūrinį. (Kad tokio išradimo nesuteptų mirtis, Perilausas netrukus buvo ištrauktas iš ten ir gyvas numestas nuo uolos viršūnės.)

liutnia
© Corbis

Kankinimams naudota net ir tokio švelnaus instrumento kaip liutnia stygos. Nuteistiesiems būdavo įsakoma prisigerti vyno ir “užsirišti savo galus liutnios styga”. Taip skausmą sukeldavo ir veržianti styga, ir šlapimo spaudimas.

Biologijos pamokose kalant žmogaus griaučių dalių pavadinimus, turbūt nei vienam nedingtelėjo mintis, kad jo kaukolė gali būti panaudota muzikos instrumento gamybai. Šiais laikais, klestint demokratijai, dėl to jaudintis gal ir neverta. Savo kūno dalis galime atiduoti nebent savanoriškai, ir vargu ar kas užsimanytų pasigaminti instrumentą iš vien jums priklausančio šlaunikaulio.

Tačiau taip buvo ne visada. Trimitą rkang-gling tibetiečiai pasigamindavo iš prievarta nužudyto žmogaus šlaunikaulio, o Ekvadoro indėnų lumzdelio garsą sustiprindavo ne kas kita kaip žmogaus kaukolė.

Dabar instrumentus gamina iš ne tokių organiškų, arba bent jau ne tokių žmogėdriškų, medžiagų.

Kaip muzikai išgauti naudojami buteliai, matėme senoje geroje "Coca-cola" reklamoje; ritmai puikiai skamba ir triauškiant bulvių traškučius. Amerikiečių kompozitorius, išradėjas ir mąstytojas Johnas Cage’as muziką kūrė ne tik visokių daiktų prismaigstytam fortepijonui (kurio skambėjimas labiau priminė mušamųjų anksamblį nei klavišinio instrumento garsus) ir buities rakandams, vėjui ir lietui, kaktusams (dygliams ir stiebams), vandens pripiltoms jūros kriauklėms, ugnies garsams ir t.t.

Daržovių muzikantai
© AFP/Scanpix

Visai neseniai vykusiame elektroninės muzikos festivalyje “Jauna muzika” Vilniuje svečiavosi “Daržovių orkestras”. Jo pavadinimas tiesiogiai atskleidžia instrumentus, kuriais išgaunami muzikos garsai. Tai – tos daržovės, kurias jūs kasdien valgote: agurkai, morkos, pomidorai, porai... Jomis pavyksta išgauti itin panašius į elektroninėje muzikoje naudojamus garsinius efektus.

Tuos judesius, kurių išmokote plaukdami vandenyje, mojuodami išvykstančiam draugui ar karštą dieną gaivindamiesi vėduokle, galėtumėte panaudoti skambindami elektroniniais nuotolinio valdymo instrumentais. Rusų fizikas ir muzikas Leonas Termenas, be kitų išradimų (tarp jų – slapto pasiklausymo sistema, vadinamos “blakės”), sukūrė ir vieną pirmųjų reikšmingų elektroninių instrumentų – termenvoksą. Šis instrumentas yra valdomas jo neliečiant, tik keičiant atstumą nuo delno iki antenos.

Kitas to paties Termeno išradimas – terpsitonas. Jo veikimo principas tas pats, tik antena – plokščia ir įtaisoma po platforma, ant kurios šokantis žmogus savo judesiais ir nulemdavo garsų aukštį.

Norint gerai įvaldyti kokį nors muzikos instrumentą, reikia įdėti daug pastangų. Tačiau yra ir tokių, kurie groja patys. XIX a. atsirado mechanizmai, muziką galėję atlikti daugiau ar mažiau automatiškai. Vienas pirmųjų tokių išradimų buvo Friedricho Kaufmanno “Mechaninis trimitininkas” (1810); tuo pat metu išpopuliarėjo šveicarų laikrodininkų išrastos muzikinės dėžutės, kurios ilgainiui įgavo dainuojančio paukštelio, šokančios balerinos ir kt. formą.

Skaitydami šią pastraipą, sėdite tiesiai priešais vieną populiariausių ir savarankiškiausių muzikos instrumentų – kompiuterį.

smuikas
© Corbis

Nuo instrumentų nukenčia ne tik vagys ir banditai, bet ir patys muzikai. Iš sukietėjusių nuospaudų ant rankų pirštų atpažinsite arfininkę, o rusvi randai po smakru – skiriamoji smuikininkų ir altininkų žymė. Nuo aktyvaus skambinimo fortepijonu kompozitoriui ir pianistui Sergejui Rachmoninovui ilgainiui ėmė plyšti pirštų oda; pūtikai, kurių svarbi instrumento dalis yra jų pačių kūnas, dažnai serga plaučių ligomis.

Pavojingi gali būti ne tik patys instrumentai, bet ir jų skleidžiami garsai. Su bambukinių fleitų tembrais eksperimentuojantis garso skulptūrų kūrėjas Hansas van Koolwijkas savo 90 kvadratinių metrų dydžio studijoje patiria visokiausių nuotykių. “Kadangi ji tokia nedidelė, dirbti su garsu netgi pavojinga. Kartą staiga pradėjo kilti grindys: net nepastebėjau, kad pats krentu.”

Vienas didingiausių jo instrumentų Bambuso sonoro (“Gerai skambantis bambukas”) – didelis ir galingas, ūkiantis ir žaižaruojantis subtiliausiais tembrų virštoniais, atrodo tarsi gyva būtybė – fantastinis giedantis aštuonkojis, kuriam rypuojant oras pulsuoja virpančiomis arterijomis. Yra ir tokių skulptūrų, kurios panašios į žiogą mutantą, linksmai nusiteikusį marsietį ar net elektros kėdę.

vargonai
© Corbis

Muzikos instrumentų būna įvairiausių dydžių – nuo delne telpančių ispaniškų kastanječių iki monumentaliųjų vargonų. Jie – ne vienintelis monstras muzikos instrumentų pasaulyje. (Prisiminkime, kad Pitagoras muzikos instrumentu laikė Visatą, o jos skleidžiamus garsus vadino “sferų muzika”). Architektas Renzo Piano ir kompozitorius Luigi Nono, bendradarbiaudami su garso inžinieriumi Peteriu Halleriu, sukūrė “Prometėją”. Renesansinės Simone’o Sorella’os bažnyčios Venecijoje viduje jie pastatė medinę konstrukciją, kuri buvo kartu ir auditorija, ir garsų mašina.

Tokių pavyzdžių, kai architektūra ar skulptūra susijungia su muzika, toli ieškoti nereikia – užtenka apsilankyti Europos parke. Alešo Vesely skulptūra “Šviesos rūmai” – tai 44 tonas sveriantis plieninis namas judančiomis grindimis. Vaikštant ar šokinėjant jo viduje, galima išgauti kuo puikiausius garsus. Paėję tolėliau rasite surūdijusios geležies plastiškų formų arklį (Laurent Mellet “Rekviem mirusiam poniui”). Sukdami jo šone įtaisytą rankeną, išgirsite širdį veriantį rypavimą... O ar tai yra muzika – jau kito straipsnio tema.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tavis Melody pasivadinęs Tadas Vilčinskas pristato 100-mečiui skirtą dainą: mes visi užaugom stipresni (5)

Dainų autorius ir atlikėjas Tavis Melody (Tadas Vilčinskas) gerbėjams pristato naują savo...

Paskelbta festivalio „Radistai Village 2018“ data (1)

Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius praneša: didžiausias elektroninės muzikos festivalis...

Ambicingiausią projektą pristatančios „Naktinės Personos“: einame viena koja su pasauliu (11)

„Naktinės Personos“ muzikos mylėtojams paruošė koncertinį turą, kurio pavadinimas...

Nauji „Happyendless“ kūriniai į vieną albumą netilpo – vasarį pristatys net du (2)

Penki metai tylos, tiek pat metų intensyvaus darbo. Scenoje ilgai nesirodęs vienas populiariausių...

Po netikėtos „The Cranberries“ vokalistės mirties jos muzikos pardavimai pakilo 900 tūkst. procentų, prakalbo grupės nariai (25)

Po pasaulį pasklidus žiniai apie Londone netikėtai mirusią grupės „ The Cranberries “...

Top naujienos

Skaičiuoklė: paskaičiuokite, kiek pensijos gausite pagal naują tvarką (246)

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas....

Būkite atsargūs – čekius registruoti kviečia ne tik Mokesčių inspekcija (13)

Valstybinės mokesčių inspekcijos ( VMI ) organizuojama pirkimo kvitų loterija , atrodo, turi...

Landsbergis inicijuoja naują Seimo komisiją: skelbiami klausimai Skverneliui (108)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius...

Pranašauja pieno krizę: kaip keisis kainos (454)

Pieno žaliavos kainoms drastiškai pajudėjus žemyn, pradėta nuogąstauti, kad tai gali būti...

Gyvai / Oficiali Vasario 16-osios akto perdavimo Lietuvai ceremonija Prezidentūroje

Vokietijos atstovai trečiadienį Lietuvai oficialiai perduos Vasario 16-osios aktą dėl...

Gali spręstis Bėronto likimas – Markausko nuomonė keičiasi (1)

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko nuomonę apie Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančios...

Planas, kaip sustabdyti emigraciją: kai atmetė, išvyko dar pusė milijono (518)

Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją...

Įprastai atrodantis namas slėpė šiurpią paslaptį: kaimynai nė neįtarė, kas ten vyko (15)

Šis niekuo neišsiskiriantis namas Pietų Kalifornijoje iš pirmo žvilgsnio atrodo toks, kaip ir...

Dvynių susilaukę Enrique Iglesias ir Ana Kurnikova toliau dalijasi šeimyniškomis akimirkomis su naujagimiais (6)

Neseniai pasaulį nustebino žinia, jog Enrique Iglesias ir Ana Kurnikova tapo tėvais - jiems...

Pergalė prieš „Žalgirį“ sugrąžino vokiečiams pasitikėjimą, žiniasklaidą nustebino „minusinis“ Udrihas (7)

Kauno „Žalgiris“ Eurolygos antrajame rate pralaimėjo jau antras rungtynes iš trejų žaistų....