aA
Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjo Dynoro „Tautiškos giesmės“ interpretacija nuskambėjo didžiausiame elektroninės muzikos festivalyje „Tomorrowland“. Tokie šalies muzikos atlikėjai kaip Žygimantas Kudirka-Mesijus ar Jurgis Didžiulis taip pat yra pateikę savo „Tautiškos giesmės“ versijas, kurios kelia visuomenės susirūpinimą, ar kiekvienas gali imti ir perdainuoti šalies himną? O galbūt himno naudojimui taikomi per griežti apribojimai?
Dynoro/ Summer sound archyvo ir "Instagram" nuotr.

Muzikos atlikėjų Jurgio Didžiulio ir Žygimanto Kudirkos­-Mesijaus bei Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikės prof. dr. Rasos Čepaitienės idėjas apie „Tautišką giesmę“ pristato nacionaliniai pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

J. Didžiulis: per daug saugant – gresia mirtis

Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena lietuvius norėjęs pasveikinti Jurgis Didžiulis pateikė savo „Tautiškos giesmės“ interpretaciją. Anot jo, natūralu, kad laikui bėgant ir lietuvybės išraiškos neišvengia pokyčių, rašoma pranešime spaudai.

„Tautinis paveldas – simbolika, muzika, tautodailė, tautosaka yra visų mūsų paveldas kuriam galimos asmeninės interpretacijos. Lietuvybės išraiškos evoliucionuoja, sulaukia interpretacijų, nes šie dalykai nėra statiški – jie auga ir keičiasi kartu su mumis. Piliečiai ne tik saugo paveldą, tačiau ir perduoda jį ateities kartoms, kad atspindėtų kultūrinius bei vertybinius pokyčius, tačiau jeigu tai tampa įžeidinėjimo, pasityčiojimo, ar provokacijos objektu tada reiktų susimąstyti“, – sako J. Didžiulis.

Tautinis paveldas, kuris neranda šiuolaikinės išraiškos ar interpretacijos, anot jo, lieka praeityje.

„Svarbiausia, kad himnas būtų gyvas ir žmonės jį giedotų. Kodėl jis negali būti naudojamas šalies žinomumui didinti ar pasidalinti savo kultūra su užsieniu? Saugoti paveldą po devyniais užraktais yra vienas geriausių būdų ją numarinti“, – teigia muzikos atlikėjas.

Ž. Kudirka–Mesijus: perdainavus, originalas lieka

Grupės „Vilniaus energija” lyderis Žygimantas Kudirka-Mesijus, „Tautiškos giesmės“ kūrėjo Vinco Kudirkos giminaitis sako, kad himnas turėtų priklausyti visiems šalies gyventojams ir būti atviras naujoms jo versijoms.

„Tai, kad himnas nėra slepiamas ir yra perkuriamas – tik stiprina jo branduolį. Įsivaizduokite, kas būtų, jei norint gaminti nacionalinius patiekalus reikėtų gauti valstybinį leidimą, o vietoje grietinės įmaišius sojų jogurto – grėstų baudos. Manau, kad toks mąstymas yra atgyvenęs. Tarsi himnas būtų siunčiamas žmonėms sulankstytame popierėlyje ir kiekvienam kažką su juo padarius – siunčiamas jau pakitęs toliau, kol, galų gale, virsta neatpažįstamu. Galvokime skaitmeniniu principu – jei „remiksuojame“ ir pakeičiame „Tautišką giesmę“, jos originalas vis tiek lieka nepakitęs – tad nėra kuo rizikuoti“, – sako muzikos atlikėjas.

Istorikė: svarbiausia, kokiame kontekste atliekamas himnas

Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikė prof. dr. R. Čepaitienė pasakoja, kad bet kokios Tautiškos giesmės improvizacijos turėtų būti atliekamos laikantis griežtų pagarbos Lietuvos valstybingumo simboliui reikalavimų.

„Prieš giedant ar grojant bet kurios šalies himną turėtų būti atsižvelgiama, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai yra daroma ir ar siunčiama žinia ir kuriamas emocinis užtaisas nėra niekinamas ir suvulgarinamas. Juk už himno naudojimą ar atlikimą žmonės sovietmečiu buvo persekiojami, kalinami ir kankinami gulaguose. Tai žinant nesinorėtų lengvabūdiškai ir neapdairiai elgtis su šiais simboliais, juolab siekti kaip nors juos „patobulinti“ ar „atnaujinti“, kad ir kokie jie netobuli ir gal kai kam negražūs šiandien atrodytų“, – sako prof. dr. R. Čepaitienė.

Ji primena, kad Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ sukūrė 1898-aisiais. Carinės imperijos laikais lietuviška spauda ir žodis buvo varžomi ir persekiojami, tad „Tautiškos giesmės“ viešas atlikimas grėsė bausmėmis, tačiau ji vis tiek buvo giedama lietuviškuose susibūrimuose, kėlė tautinį sąmoningumą ir pasidižiavimą, telkiant politinę tautą.

Pirmą kartą oficialiai ji sugiedota po spaudos draudimo panaikinimo, Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905-aisiais Didžiojo Vilniaus seimo išvakarių koncerte Vilniuje. 1919 metais „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. Po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždrausta, o sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ viešą atlikimą imta persekioti ir bausti. Nepaisant to, himnas buvo giedamas rezistentų ir disidentų susibūrimuose. 1988 metais, prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje internete. Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

SEL žiemos turą Vilniuje pradėjęs Egidijus Dragūnas: tai buvo toks koncertas, kokio grupės gerbėjai dar nėra turėję (39)

„Tai iš tiesų buvo toks koncertas, kokio grupės gerbėjai dar nėra turėję. Ačiū, Vilniau“,...

„Queen Show“ nuskambės legendinė daina – retas Lietuvoje ryžtasi ją atlikti (4)

Su Jeronimu Miliumi į Lietuvos sceną galingai sugrįžęs „Queen Show“ gerbėjams parengė dar...

Egidijus Dragūnas penktadienį atidaro didžiausią klubą Vilniuje ir žada niekur nematytą SEL šou (9)

Grupė SEL penktadienį, gruodžio 13-ąją, pradeda intensyvų koncertinį mėnesį. Sostinėje...

Pirmąkart Lietuvoje koncertuos garsusis Japonijos elektroninės muzikos atstovas DJ Krush

Kitų metų kovo mėnesį pirmą kartą Lietuvoje koncertuos DJ Krush. Bene garsiausias pasaulyje...

Atlikėja Paula debiutuoja vaizdo klipo kūrėjos vaidmenyje (3)

Jaunosios kartos dainininkei Paulai Valentaitei dabartinis karjeros etapas išties ypatingas. Visai...

Top naujienos

Seimo viešbučio istorijos: Pranckiečio ten laukia 4 kambarių butas, bet jis jame retas svečias (43)

Priešais Seimą, Gedimino prospekte stūksantis Seimo viešbutis paskutiniu metu kelia vis daugiau...

Profesorius papasakojo, kodėl smegenys ima vis mažiau atlikti savo darbą: pateikia 6 žingsnius, kaip to išvengti (55)

Žmogaus smegenys, kaip ir raumenys, negaudamos pakankamai darbo ir nespręsdamos užduočių praranda...

Įvardijo prasčiausias Vilniaus mokyklas: vadovai nesupranta vertinimo ir peikia reitingų sistemą (133)

Nors pirmajame geriausių Lietuvos gimnazijų penketuke – net kelios Vilniaus ugdymo įstaigos,...

JAV netrukus turės nepaskandinamą lėktuvnešį? (343)

Nedidelė maždaug 8,2 kvadratinio kilometro ploto vulkaninės kilmės sala Rytų Kinijos jūros...

Kalašnikovą iš policininkų pagrobęs Molotkovas nerimsta ir už grotų: laimėjo bylą prieš pataisos namus (44)

Teismas pripažino, kad Igoris Molotkovas , nuteistas už iš policininkų pagrobtą automatą,...

Petro Gražulio poelgis įsiutino jo dukrelės motiną: pasiunčiau jį po velnių (66)

Seimo narys Petras Gražulis ir jo dukrelės mama Birutė Navickaitė taikoje ilgai gyventi...

Prognozuoja, kokia laukia likusi žiema Lietuvoje: visoje Europoje pastebėjo ryškią anomaliją (76)

Naujausios orų prognozės rodo, kad sezoninė to paties centro prognozavimo sistema rodo, kad visa...

Šiauliuose iškils didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras planuoja sukurti 1000 darbo vietų (101)

2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje...

Atidarė Suvalkuose naują prekybos centrą lietuviams: pamiršta tai, kas „svarbiausia“ (309)

Suvalkų miesto šiauriniame pakraštyje, prie išvažiavimo į Lietuvos pusę, atidarytas naujas...