aA
Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjo Dynoro „Tautiškos giesmės“ interpretacija nuskambėjo didžiausiame elektroninės muzikos festivalyje „Tomorrowland“. Tokie šalies muzikos atlikėjai kaip Žygimantas Kudirka-Mesijus ar Jurgis Didžiulis taip pat yra pateikę savo „Tautiškos giesmės“ versijas, kurios kelia visuomenės susirūpinimą, ar kiekvienas gali imti ir perdainuoti šalies himną? O galbūt himno naudojimui taikomi per griežti apribojimai?
Dynoro/ Summer sound archyvo ir "Instagram" nuotr.
Dynoro/ Summer sound archyvo ir "Instagram" nuotr.

Muzikos atlikėjų Jurgio Didžiulio ir Žygimanto Kudirkos­-Mesijaus bei Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikės prof. dr. Rasos Čepaitienės idėjas apie „Tautišką giesmę“ pristato nacionaliniai pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

J. Didžiulis: per daug saugant – gresia mirtis

Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena lietuvius norėjęs pasveikinti Jurgis Didžiulis pateikė savo „Tautiškos giesmės“ interpretaciją. Anot jo, natūralu, kad laikui bėgant ir lietuvybės išraiškos neišvengia pokyčių, rašoma pranešime spaudai.

„Tautinis paveldas – simbolika, muzika, tautodailė, tautosaka yra visų mūsų paveldas kuriam galimos asmeninės interpretacijos. Lietuvybės išraiškos evoliucionuoja, sulaukia interpretacijų, nes šie dalykai nėra statiški – jie auga ir keičiasi kartu su mumis. Piliečiai ne tik saugo paveldą, tačiau ir perduoda jį ateities kartoms, kad atspindėtų kultūrinius bei vertybinius pokyčius, tačiau jeigu tai tampa įžeidinėjimo, pasityčiojimo, ar provokacijos objektu tada reiktų susimąstyti“, – sako J. Didžiulis.

Tautinis paveldas, kuris neranda šiuolaikinės išraiškos ar interpretacijos, anot jo, lieka praeityje.

„Svarbiausia, kad himnas būtų gyvas ir žmonės jį giedotų. Kodėl jis negali būti naudojamas šalies žinomumui didinti ar pasidalinti savo kultūra su užsieniu? Saugoti paveldą po devyniais užraktais yra vienas geriausių būdų ją numarinti“, – teigia muzikos atlikėjas.

Ž. Kudirka–Mesijus: perdainavus, originalas lieka

Grupės „Vilniaus energija” lyderis Žygimantas Kudirka-Mesijus, „Tautiškos giesmės“ kūrėjo Vinco Kudirkos giminaitis sako, kad himnas turėtų priklausyti visiems šalies gyventojams ir būti atviras naujoms jo versijoms.

„Tai, kad himnas nėra slepiamas ir yra perkuriamas – tik stiprina jo branduolį. Įsivaizduokite, kas būtų, jei norint gaminti nacionalinius patiekalus reikėtų gauti valstybinį leidimą, o vietoje grietinės įmaišius sojų jogurto – grėstų baudos. Manau, kad toks mąstymas yra atgyvenęs. Tarsi himnas būtų siunčiamas žmonėms sulankstytame popierėlyje ir kiekvienam kažką su juo padarius – siunčiamas jau pakitęs toliau, kol, galų gale, virsta neatpažįstamu. Galvokime skaitmeniniu principu – jei „remiksuojame“ ir pakeičiame „Tautišką giesmę“, jos originalas vis tiek lieka nepakitęs – tad nėra kuo rizikuoti“, – sako muzikos atlikėjas.

Istorikė: svarbiausia, kokiame kontekste atliekamas himnas

Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikė prof. dr. R. Čepaitienė pasakoja, kad bet kokios Tautiškos giesmės improvizacijos turėtų būti atliekamos laikantis griežtų pagarbos Lietuvos valstybingumo simboliui reikalavimų.

„Prieš giedant ar grojant bet kurios šalies himną turėtų būti atsižvelgiama, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai yra daroma ir ar siunčiama žinia ir kuriamas emocinis užtaisas nėra niekinamas ir suvulgarinamas. Juk už himno naudojimą ar atlikimą žmonės sovietmečiu buvo persekiojami, kalinami ir kankinami gulaguose. Tai žinant nesinorėtų lengvabūdiškai ir neapdairiai elgtis su šiais simboliais, juolab siekti kaip nors juos „patobulinti“ ar „atnaujinti“, kad ir kokie jie netobuli ir gal kai kam negražūs šiandien atrodytų“, – sako prof. dr. R. Čepaitienė.

Ji primena, kad Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ sukūrė 1898-aisiais. Carinės imperijos laikais lietuviška spauda ir žodis buvo varžomi ir persekiojami, tad „Tautiškos giesmės“ viešas atlikimas grėsė bausmėmis, tačiau ji vis tiek buvo giedama lietuviškuose susibūrimuose, kėlė tautinį sąmoningumą ir pasidižiavimą, telkiant politinę tautą.

Pirmą kartą oficialiai ji sugiedota po spaudos draudimo panaikinimo, Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905-aisiais Didžiojo Vilniaus seimo išvakarių koncerte Vilniuje. 1919 metais „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. Po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždrausta, o sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ viešą atlikimą imta persekioti ir bausti. Nepaisant to, himnas buvo giedamas rezistentų ir disidentų susibūrimuose. 1988 metais, prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje internete. Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Eklektiška muzikos oazė: ko tikėtis „Yaga Gathering“ festivalio „Pinegrove“ erdvėje?

Erdvė kurti, eksperimentuoti, žaisti garsais ir formomis, kur kiekvienas oro centimetras įsigėręs...

Pažaislio festivalyje – šviesa ir harmonija unikaliame violončelininko Ruslano Vilensky koncerte

Liepos 3 d. Pažaislio muzikos festivalis nusikels į Kauno evangelikų liuteronų bažnyčią,...

Muzikos festivalis „Granatos Live“ skelbia hiphopo scenos vardus: tarp jų – OG Version, Erkė, Alekna

Vasarai įsibėgėjant, festivaliui artėjant, „ Granatos Live “ skelbia hiphopui skirtos ZIP FM...

Solinį albumą pristatantis Konstantinas Lilas: galima tikėtis netikėto – sukūrėme teatralizuotą šou

Vienuolika metų sėkmingai gyvavęs hiphopo duetas „ Lilas ir Innomine “ netikėtai išsiskirstė...

Jaunimo muzikos festivalyje „Šiauliai gyvai“ – įsimintinos renginių akimirkos ir išskirtinis finalas

Visą birželį Šiauliuose skamba Jaunimo muzikos festivalio „ Šiauliai gyvai 2022“...

Top naujienos

Ekspertas: ar Rusija gali ryžtis smogti Lietuvai – paskaičiuokime, kokias pasekmes tai jai sukeltų (11)

Lietuvai ribojant Europos Sąjungos sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį,...

Ką parodys EK rengiamos gairės dėl tranzito į Kaliningradą: gali susidaryti priešingas įspūdis (3)

Prezidentūroje pirmadienį įvyko pasitarimas dėl tranzito į Kaliningradą. Kaip pranešė...

Laikinai apribotas eismas kelyje Kaunas-Vilnius: užsiliepsnojo karinė technika

Antradienio vakarą laikinai buvo uždarytas kelias Kaunas-Vilnius ties Žiežmariais , nes čia...

Karas Ukrainoje. Po Medvedevo grasinimų – Ukrainos atsakas: Krymas bus susigrąžintas iškart Rusijos kariai pagrobė Chersono merą (5)

Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje ir tai turi būti pagrįsta...

Londone su garsiausiais pasaulio žmonėmis dirbusi stilistė: ko niekada negalima pasakyti užsienio įžymybėms

Didžiąją karjeros dalį ji praleido Londone , ten gyveno ir 7 metus dirbo viename...

Po kaitrų Kaunas jau niokojamas audros: perspėja, kad stiprios liūtys netrukus atkeliaus į Vilnių (2)

Kauniečiai jau fiksuoja ant miesto užplaukusių debesų nuostolius – nuo stipraus lietaus ir vėjo...

Verslas PliusWilliam Wilkes, Vanessa Dezem, Alexander Weber

Putinas stumia Vokietijos ekonomiką į kritinį tašką

Vokietijoje kai kurios pramoninės krosnys funkcionuoja be pertrūkių jau kelis dešimtmečius. Jeigu...

STT turi priekaištų Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybų leidimų išdavimo: projektai vertinami pagal „nerašytas“ taisykles

Naujų būstų Vilniuje išdygtų ir daugiau, tačiau NT plėtotojų darbus stabdo Vilniaus miesto...