Kaip rašoma spaudos pranešime, koncertui Vilniuje ši įspūdinga muzikantų komanda paruošė programą, netelpančią į standartinį apibūdinimą – joje persipina soulo, džiazo, folk muzikos elementai, sukurdami harmoningą visumą. Apie trimito žavesį, lietuviškų sutartinių grožį ir artėjantį koncertą interviu su pasaulinio garso trimito žvaigžde B. Wallenu.
Kodėl pasirinkote groti trimitu, kuo šis instrumentas Jus sužavėjo?
Trimito garsas atspindi mano sielą. Tai - didingas instrumentas, turintis platų garsinių galimybių spektrą. Be to, man labai patinka jausmas, kai grodamas tarsi liečiu orą.
Prieš pasirinkdamas jį, išbandžiau ir kitus instrumentus – fortepijoną bei eufoniją. Kas kelerius metus stengiuosi išmokti groti nauju instrumentu. Dabar groju fleita ir mušamaisiais, neseniai atradau Javo salos (Indonezija) ir Bosuno (Uganda) tradicinius instrumentus. Kiekvienas jų – savaip unikalus.
Ką Jūsų koncerte Vilniuje išgirs publika?
Kristupo vasaros festivalio publikai atliksime kompozicijas iš mano sukurtos siuitos „Anthem for Woolwich“. Taip pat klausytojai išgirs T. Monk ir D. Ellington kūrinius.
Kodėl pavadinote savo grupę „Four Corners“ (liet. Keturi kampai)? Kokie artimiausi grupės planai, tikslai?
Kadangi esame kvartetas, norėjau pavadinimo, kuris atspindėtų visus elementus – orą, vandenį, ugnį ir žemę. Su kolektyvo nariais susipažinome džiazo scenoje Londone, kuri kupina energijos, labai gyvybinga. Man labai patinka grupėje vyraujanti atmosfera.
Metų pabaigoje išleisime naują albumą „Woolwich Suite“. Bendradarbiauju su chorinės muzikos kompozitoriumi Howardu Skemptonu – su jo vadovauju choru muzikuosime Glyndebourne operoje. Ruošiu kūrinį „Young Vic“ teatrui Londone, kur kitąmet su „Four Corners“ surengsime pasirodymą.
Artėjančio pasirodo Kristupo vasaros festivalyje kviestinė atlikėja – ESKA. Kodėl pasirinkote ją šiam koncertui, ar dažnai su ja koncertuojate?
Balsas yra pats sudėtingiausias ir asmeniškiausias instrumentas. Man teko laimė bendradarbiauti su vienais geriausių pasaulio dainininkų – Bobbiu McFerrin, Chaka Khan, Baaba Maal.
Eska yra unikali atlikėja, turinti magišką balso tembrą bei talentą perteikti istoriją taip, kad viską pajaustum. Ji dalyvauja mano naujojo albumo įrašuose.
Ar turite mėgstamiausią kūrinį?
Mano mėgstamiausias kūrinys vadinasi „Anthem Woolwich“ (liet. Woolwicho himnas) – jį išgirs ir Kristupo vasaros festivalio publika. Tai siuita, reprezentuojanti Londono rajoną, kuriame aš gyvenu ir jo bendruomenę. Vienoje iš šio kūrinio dalių - „Fundamental“ paliečiama žmogaus būties esmė, atskleidžiamas jos trapumas per gyvenimo stebuklą.
Kokios muzikos asmenybės, atlikėjai Jus įkvepia?
T. Monkas, M. Davis, S. Wonderis, W. Byrdas, J. Bachas, I. Stravinskis, J. Cage’as ir viso pasaulio tradicinė, liaudies muzika.
Kokios muzikos klausotės laisvalaikiu, namuose ar automobilyje?
Dabar klausiausi lietuviškų sutartinių – jos mane įkvepia ir padeda ruoštis koncertui Vilniuje. Esu užavėtas medinių trimitų (ragų), daudyčių (daudytė – tradicinis, pučiamasis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, aut. pastaba) skambesio, taip pat dvibalsėmis, tribalsėmis ir keturbalsėmis dainomis!
Pastaruoju metu klausausi nemažai F. Šuberto kompozicijų, ypatingai „Impromptus“ fortepijonui, atliekamą A. Brendelio bei „Lieder“.
Atlikėjas Errolas Garneris - mano kelionių muzikos pasirinkimas, jo frazavimo ir ritmiškumo pateikimas yra fantastiškas.
Kuriate muziką ir kino filmams, serialams. Vienas iš jų – „Sostų karai“, kuris labai žiūrimas ir Lietuvoje. Kokius filmus pats mėgstate žiūrėti, kokias knygas skaitote?
Esu vienas iš „Sostų karų“ garso takelio kūrimo komandos narių. Dalyvavau šiame procese nuo pat projekto pradžios. Prisimenu, jog pirminė idėja buvo sujungti pažįstamus garsus su keistais ir net absurdiškais.
Mėgstu žiūrėti tokių nuostabių režisierių kaip Kurosawa, Satyajit Ray filmus, patinka dokumentika apie gamtą, istoriją, kultūrą. Skaitau daug dvasinio, psichologinio pobūdžio literatūros, knygas apie astrologiją.
Šiais metais Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo šimtąsias metines. Ko palinkėtumėte šaliai ir jos gyventojams?
Istorinis muzikos ir dainų vaidmuo Lietuvoje yra didingas. Tradicinė, liaudies muzika - šalies sielos garsas. Kai viešėjau Vilniuje prieš kelerius metus, muzikos įrašų parduotuvėje išgirdau sutartines. Mane taip pakerėjo šios muzikos stiprybė bei grožis, jog praradau laiko nuovoką ir beveik pamiršau apie savo artėjantį pasirodymą.
Po sudėtingo nepriklausomybės atkūrimo, lietuviai gali pasigirti unikalia savo identiteto, kultūros, išlikimo istorija. Linkiu Lietuvai prisiminti šalies istoriją ir kurti ją toliau, puoselėjant senąsias tradicijas.
