AGATA duomenimis, šiuo metu internetinėje muzikos įrašų ir duomenų platformoje patalpinta daugiau nei 56 tūkst. lietuviškos muzikos įrašų. Klausytojai gali rinktis iš daugiau nei 1,5 tūkst. Lietuvos muzikos atlikėjų ir grupių bei klausytis daugiau nei 4 tūkst. albumų.
Anot asociacijos direktorės Agnės Masalskytės, muzikantams platforma suteiks galimybę ne tik būti išgirstiems, bet gauti už tai atlygį. Vertindama perklausų statistiką AGATA turės galimybę tiksliai skaičiuoti ir skirstyti muzikantams dalį kompensacinio atlyginimo už muzikos atgaminimą asmeniniais tikslais. Už kiekvieną platformoje perklausytą dainą bus generuojamas atlygis jos atlikėjams, bei įrašų gamintojams.
„Gal ir geras projektas, didžiulis, ambicingas, toks savotiškas lietuviškas „Spotify“. Gerai, kad leis susipažinti su daugiau įvairesnės lietuviškos muzikos. Bet blogai tai, kad didelė dalis kūrinių įkelti be autorių sutikimo. Toks savotiškas vežimo pastatymas prieš arklį: kūrinius sudėjo, o po to bando gauti sutikimus. Nors tokio didelio projekto laukiant kiekvieno atlikėjo sutikimo tikriausiai nebūtų įmanoma padaryti“, – naują projektą kiek anksčiau yra įvertinęs leidybinės organizacijos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė.
Skelbiama, kad projektas dalinai finansuojamas iš Kultūros ministerijos kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšų. AGATA Taryba nusprendė siūlyti Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinti, kad apie 100 tūkst. Lt 2015 m. viduryje būtų paskirstyti pagal Pakartot.lt perklausų statistiką.
„Apdoroję šią statistiką, iki dabar pagal TV ir radijo perklausų ataskaitas skirstomą atlygį atlikėjams, galėsime skirstyti ir pagal Pakartot.lt perklausų ataskaitas, t.y. pagal tai, ką klauso žmonės savo pasirinkimu, o ne tik pagal tai, ką siūlo televizija ar radijas. Tai leis mažiau TV ar radijuje grojamiems atlikėjams gauti kompensacinį atlyginimą“, – naujienų portalui DELFI paaiškino AGATA Ryšių su visuomene atstovas Justas Prascevičius.
Surinktas kompensacinis atlyginimas skirstomas proporcingai pagal turimas ataskaitas ir klausymo laiką atlikėjams, aktoriams ir įrašų gamintojams.
AGATA atstovo pasiteiravus, ar visi atlikėjai sutiko, kad jų albumai būtų išdalinti nemokamai, J. Pascevičius teigė, kad visi asociacijos nariai sutartimis yra suteikę AGATAi įgaliojimus atgaminti jų įrašus ir viešai skelbti juos internete. Šių įgaliojimų pagrindu Visuotinio narių susirinkimo sprendimu pradėtas įgyvendinti Pakartot.lt projektas. Apie tai, kad jų įrašai yra Pakartot.lt nariai buvo informuoti liepos mėn. dar iki atveriant platformą visuomenei ir turėjo galimybę redaguoti ar šalinti įrašus, šią galimybę jie turi ir dabar.
„Be abejo, natūralu, kad tarp tokios didžiulės duomenų bazės įrašų atsirado tokių, kurie dar nėra tarp 5000 AGATA narių, tačiau įrašai buvo įkelti su tikslu, kad užmegzti kontaktą su juos atliekančiais asmenimis. Visi įrašai yra prieinami atlikėjams redagavimui ir šalinimui, todėl tai yra jų valia kaip elgtis su įrašais“, – sako J. Prascevičius,
Jo teigimu, projektas neturi jokio komercinio aspekto todėl visa materialinė jo nauda yra tik atlygio muzikantams paskirstymas pagal perklausų internete ataskaitas.
„Šiandien žengtas pirmas žingsnis sutvarkyti lietuviškos muzikos istoriją ir suteikti galimybę atlikėjams viešinti savo muziką bei gauti interneto perklausas atitinkantį atlygį yra žingsnis į priekį kartu su muzikos klausymo kultūra. Tikime, kad platformoje Pakartot.lt esančių muzikantų geroji praktika įtikins skeptiškai nusiteikusius kūrėjus ir parodys šios platformos pliusus bei skaidrumą teikiant ataskaitas ir išmokant atlygį“, – DELFI sakė J. Prascevičius.
Pasiteiravus muzikos kūrėjų ir atlikėjų nuomonės, paaiškėjo, kad ne visi atlikėjai ir kūrėjai savo albumus į kairę ir dešinę būtų linkę dalinti nemokamai. Dainininkas V. Baumila tiki, kad suradus tinkamą auditoriją, galima gyventi ne tik iš koncertų generuojamų pajamų, bet ir gana sėkmingos prekybos albumais. Radijo laidų vedėjas ir didžėjus J. Nainys mano, kad materialūs albumai interneto laikais tėra savireklamos priemonė.
Ar prekyba albumais šiais nėra „prarastas reikalas“? „Tikrai ne, pažiūrėkite į Lino Adomaičio albumų prekybą. Išleido albumą, pats pardavinėja ir dar užsidirba iš to pinigų. Aš manau, kad dar yra melomanų visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Galimybė vežtis kompaktus į savo koncertus ir juos pardavinėti vis dar išlieka. Turėti laikmeną, kurią tu gali pasiimti į ranką, padėti ant stalo, turėti albumą su nuotraukomis yra smagu. Aš pats perku muziką iš „iTunes“. Tada gauni albumą, bet jau kitokio pavidalo, bet tai neprilygsta tam, ką gali paimti į rankas ir pačiupinėti. Jausminis dalykas tikriems melomanams dar yra svarbus“, – svarsto V. Baumila.
Anot V. Baumilos, Lietuvoje vartotojai viską pratę gauti nemokamai. Jo teigimu, mūsų šalyje albumų pardavimas gali būti sėkmingas tada, kai atlikėjas pats tuo rūpinasi – pardavinėja juos po koncertų. „Jei žmogus sumoka už koncertą 30-50 litų, jis turi pinigų ir kompaktui. Tai yra logiška. Labai svarbu, į kokius klausytojus tu orientuojiesi. Jei surenki į savo sales mokią publiką, kuri supranta ir valgo muziką, diską jie pirks, o ne bandys siųstis nelegaliai. Čia kiekvieno žmogaus išprusimo klausimas“, – savo poziciją dėsto dainininkas.
Radijo laidų vedėjas Jonas Nainys mano, kad piniginę sėkmingiau galima pastorinti iš savo pasirodymų ir kitų veiklų, o AGATA sprendimą visus Lietuvių atlikėjų ir kūrėjų albumus išdalinti klausytojams internete nemokamai jis vertina teigiamai.
„Į šį reikalą aš nepažiūrėjau kaip į kažkokį piratavimą, ar ne piratavimą. Tai platforma, kur sudėta visa lietuviškos muzikos istorija. Tai lyg kokia enciklopedija, kur tu gali labai lengvai rasti užmirštus kūrinius – nuo „Pompos“ iki tokių, kurių net neatsimeni“, – naujienų portalui DELFI sakė J. Nainys.
Jo nuomone, interneto laikais albumas dabar yra tapęs atlikėjo kokybiškos veiklos ženklu, bet didelių pajamų iš to tikėtis tikėtis yra banalu banalu. Anot jo, pristatydamas savo muziką, keldamas klipus į „Youtube“, leisdamas albumus, atlikėjas pristato save. Visus savo finansus arba pinigus šiais laikais dainininkai ir muzikos kūrėjai atsiima iš bilietų pardavimų arba kitokių marketingo sprendimų.
„Duoti muziką nemokamai yra labai normalus šiandieninis sprendimas. Mes tokio požiūrio laikomės ir savo muziką duodame klausytojams nemokamai“, – pokalbį baigia didžėjus, kartu su kolega Rolandu Mackevičiumi taip pat išleidęs ne vieną šokių muzikos albumą.
