Tamsos princas Nicholas Edwardas Cave’as – ekstravagantiško šiuolaikinio roko atstovas, kurį pelnytai galima tituluoti muzikos genijumi. Jis ne tik atlieka fantastiško sudėtingumo kūrinius, tačiau juos pats sukuria nuo natų iki tekstų parašymo. Jo ir „The Bad Seeds“ bendrus koncertus pasaulis ne veltui vadina intensyviausiais ir labiausiai jaudinančiais.
Kiekvienos dainos atlikimas – tai atskiras performansas, kurio nesinori nei sekundei paleisti iš akių ir ausų, nes niekada nežinai, kur tai nuves ir kuo viskas baigsis. Dainos atliekamos kaip istorijos, turinčios pradžią, pabaigą, aiškų kulminacijos tašką (arba kelis) ir pabaigą. Prieš kiekvieną kūrinį Cave’as daro pauzes, sako klausytojams „listen“ (vert. paklausykite) ir taip įveda į jį.
Jei nuspręstumėte žaisti žaidimą „spėk, kokius kūrinius Cave’as atliks koncerte“, turbūt net ir aistringiausiam fanui neliktų nieko kito kaip tik nedrąsiai gūžčioti pečiais. Spėliojimui – daugiau nei 20 unikalių albumų medžiagos, į kurią jis sudėjo iki skausmo tikrus savo paties išgyvenimus. Jie atsispindi per platų žanrų diapazoną, kur pankrokas pereina į meilės kančių kupinas balades ir panašiai.
O visai neseniai šeimą ištikusi tragedija, kai mirė nuo uolos nukritęs 15-metis jo sūnus Arthuras, pakreipė Cave’o kūrybinę nuotaiką į gilų gedulą, depresiją ir sielvartą. Visi šie jausmai kaip pjūklas skrodė širdį, klausantis dainų iš naujausio albumo „Skeleton tree“.
Šįkart gerbėjai turėjo galimybę išgirsti ne tik naujus, bet jau iki kaulų pažįstamus kūrinius, tokius kaip „Jubilee street“,„Into my arms“,„Red right hand“,„Higs boson blues“, „Do you love me“ ir kitus. Iš minios ne kartą pasigirdo fanų prašymai atlikti vieną ar kitą gerai žinomą kūrinį – ir tie prašymai buvo išklausyti.
Nickas Cave’as pasižymi niekur nematytu bendravimu su publika. Jis meistriškai valdė ją viso koncerto metu. Užmezgė gan intymų ryšį, jau nuo pat pirmos dainos tvirtai laikydamas miniai už rankų ir dainuodamas asmeniškai kai kuriems tiesiai į akis. Koncertui intensyvėjant, jis netikėtai iškėlė ant scenos vieną po kito vaikus, įdavė palaikyti mikrofoną. Tuomet staiga nėrė į žmonių minią ir privertęs visą publiką jo ieškoti, o sugrįžęs atgal į sceną, kartu su savimi atsivedė ir visą krūvą gerbėjų.
Menininkas stulbina gerbėjus ne vien savo muzika, bet ir tokiais projektais kaip dokumentinis filmas, kuris viso pasaulio kino teatruose buvo rodomas tuo pačiu metu ir tik vieną kartą. Be to, jį galima išvysti ir aktoriaus amplua ne viename trumpametražiame bei pilno metro filme. Jo aktoriniai gebėjimai puikiai atsispindėjo koncerte, kur atlikėjas be galo išraiškingai ištransliavo kiekvieną emociją visu savo kūnu ir sodriu baritonu.
Galimybė gyvai pamatyti Nicką Cave’ą „Positivus“ festivalyje, kur kempinge naktimis linksminamasi pagal rusiško popso klasiką „Ruki vverh“ ir nepabostantį jos hitą „18 Mne Uzhe“, šiek tiek nustebino. Pačia geriausia prasme, aišku. Stipriai rekomenduoju bent kartą gyvenime tai išvysti patiems.
Pamatykite šio unikalaus koncerto akimirkas nuotraukų galerijoje.
