Visgi, skeptiškos ekonominės prognozės liudija, kad jau netrukus šalies gyventojai pinigų pramogoms skirs mažiau. Atrodo, kad vis dažniau turėsime savęs klausti, už ką ir kiek mokame, norėdami turiningai praleisti laiką.
Koncertų salėse – pasikeitusi auditorija
Bjork, Snoop Dogg, „R.E.M.“ – keletas garsesnių vardų, šiais metais aplankiusių Lietuvą ir nudžiuginusių šalies melomanus savo pasirodymais. Kiekvienais metais aukščiausios pasaulinės kategorijos muzikantų koncertų šalyje vis daugėja. Priežasčių tam yra įvairių – keičiasi koncertus lankanti publika, o tūkstančius talpinančius modernios pramogų arenos atitinka užsienio žvaigždžių reikalavimus.
Vienos stambiausių šalyje kocertinių agentūrų „Seven Entertainment“ atstovo Giedriaus Galdiko teigimu, keičiasi ir publikos norai: „Šiuo metu renginių lankytojai iš organizatorių laukia vis aukštesnės renginio ir šou kokybės. Pastarieji metai parodė, kad Lietuva nėra provincija, į kurią koncertuoti važiuoja tik antro plano atlikėjai.”
Žinomų Vakarų muzikantų pasirodymai vis dažniau į šešėlį nustumia rusų estrados žvaigždžių ir senstelėjusių roko dinozaurų vizitus.
Anot „Seven Entertainment“ atstovo, lankytojas pats susidaro nuomonę apie bilieto kainą, kuri neretai siekia porą šimtų litų.
„Visuomet atsiras nuomonių, kad už tam tikrus pasirodymus būtų negaila sumokėti ir daugiau arba kad kai kurie pasirodymai yra pervertinti,” – pasakojo G.Galdikas. Pašnekovo teigimu, tokie žymūs atlikėjai kaip Lenny Kravitzas, Avril Lavigne, ar jau minėti „R.E.M.“ visada surenka savo gerbėjų ratą.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuva koncertų sferoje vejasi Latviją ir Estiją. Tuo tarpu lenkai pabėgę toli į priekį – šalies dydis sąlygoja ir daug didesnes finansines galimybes.
Muzikos kritikų nuomone, šalies gyventojams šiuo metu įdomūs tik užsienio atlikėjai. Laikai, kai grupės „Foje“ ar „Sel“ į koncertus surinkdavo tūkstantines minias, artimiausiu metu negrįš – šalyje tiesiog per mažai kokybiškos muzikos.
Teatralai džiaugiasi dėmesiu
Keičiasi ir teatro pasaulis. Vilniaus Jaunimo teatro meno vadovo Algirdo Latėno nuomone, per paskutinius dešimt metų pasikeitė tiek paties teatro veidas, tiek juos lankantys žmonės.
„Prieš dešimtmetį teatrai buvo tarsi be veido, dabar gi kiekvienas jau turi suformavęs šiokią tokią misiją. Publika išmoko rinktis, atsiranda tikrieji gerbėjai,“ – pasakojo režisierius.
Vakaruose teatras laikomas elito privilegija. Lietuvos teatrai tolerantiškesni – šalia solidžių bankininkų ar verslininkų, spektaklius mielai lanko ir studentai bei pensininkai. Norintys pamatyti vieną ar kitą spektaklį vis dažniau susiduria su problema ne kur nueiti, o kaip nueiti. Keliasdešimt litų kainuojantys bilietai vos pasirodę prekyboje išgraibstomi akimirksiu. Neretai taip atsitinka iki spektaklio likus keliems mėnesiams.
A.Latėno nestebina visuomenės susidomėjimas netradiciniais teatro projektais, tokiais kaip „Urvinė Moteris“, „Vilnius – Dakaras“: „Jų rinkodaros principas - kaip televizijose. Reklamai skiriami dideli pinigai, be to, kai dirbama tik su keliais spektakliais, į jų pristatymą daug lengviau sutelkti visą dėmesį“.
Naktiniai klubai – kiekvienam pagal skonį
Savaitgalio naktimis atgyjantis Vilnius gali didžiuotis turtingu klubiniu gyvenimu. Suskaičiuoti visus sostinėje veikiančius naktinius klubus, barus ir diskotekas abiejų rankų pirštų tikrai neužtektų.
Nedidelė klubinė revoliucija Vilniuje įvyko šio amžiaus pradžioje. Tuomet duris atvėrę tarptautinius standartus atitinkantys klubai „Gravity“, „Galaxy“ ir „Helios“ labai greitai tapo jaunimo traukos centrais. Ilgainiui klubinė kultūra Vilniuje tapo pastebima laisvalaikio praleidimo forma ir pasiūla net pradėjo viršyti paklausą. Šiuo metu kiekvienas, norintis pašokti, vietą tam gali pasirinkti pagal savo poreikius.
Klubo „Gravity“ atstovų teigimu, nereikia būti optimistu, norint pasakyti, kad klubinė kultūra šalyje yra aukšto lygio: „Lietuvoje kiekvieną savaitgalį įvairiausiuose renginiuose groja tokie didžėjai ir grupės, kurių vardais galime didžiuotis ne tik prieš kaimynus, bet ir prieš daugelį kitų Europos šalių. Žmonės iš tiesų turi daug galimybių rinktis. Ir skirtingai nei prieš kokius penkerius metus, šiandien savaitgaliais jie sprendžia dilemą ne kur apskritai eiti, bet kaip iš trijų renginių išsirinkti vieną“.
Tiesa, klubinėjimo ekspertai pažymi, kad lazda turi du galus. Anot jų, lietuviai pakankamai išrankūs, o jų apetitas kyla bevalgant. Visa tai lemia, kad renginių organizatoriai, norėdami patenkinti lankytojų įgeidžius, turi ieškoti naujų sėkmės formulių.
Viena jų – kainos. Bilietų kainos į klubus ir barus svyruoja nuo nulio iki kelių šimtų litų. Tiesa, tiek mokama tik už išskirtinius šokių muzikos žvaigždžių pasirodymus. Įprastai norėdami pašokti klubų lankytojai priversti pakloti nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Tai nėra daug – Londone ar Berlyne patekti į tų pačių didžėjų pasirodymus kainuoja kelis kartus brangiau.
Ekonominės grėsmės šešėlis per daug negąsdina
Kalbinti pašnekovai skirtingai vertina liūdnas ekonomines prognozes, kurios gali įvairiai atsiliepti ir pramogų sektoriui:
G.Galdikas, „Seven Entertaiment“: „Tenka pripažinti, kad nuolatinės kalbos apie gresiančią krizę veikia ir renginių organizatorius, kurie ima atsargiau rinktis atlikėjus, atvyksiančius į Lietuvą. Tačiau iš to turėtų išlošti renginių lankytojai – sumažės prastos kokybės renginių ir vienadienius koncertus organizuojančių įmonių skaičius.“
A.Latėnas, Valstybinis Jaunimo teatras: „Nors politikai neigia ekonominę grėsmę ir sako, kad kultūrai ji neatsilieps, visgi žmonės pirkti galės mažiau. Gaunasi tam tikra grandinė, kurioje keisis bilietų ir teatrų aprūpinimo politika, mažės finansavimas.“
Klubo „Gravity“ atstovai: „Visi kalba apie ekonominę krizę, bet pasakyti, kad „Gravity“ ją jaučia, būtų sunku. Į visus renginius, kurių programa „stipri“, susirenka daug žmonių, o tai yra tiek pat kiek ankstesniaisiais metais. Net jeigu kalbėtume apie lankytojų kiekio sumažėjimą, tai jis yra toks mažas, kad net sunku daryti išvadas ir kažką kategoriškai teigti.”
