Euroviziją jis mato ne tik nuo scenos, bet ir iš vidaus. “Kad ir ką kalbėtų apie šį konkursą, Lietuvai Eurovizija svarbi tuo, kad jame Europai gali pasirodyti ir mūsų šalies atstovai”, - kalbėjo Lietuvos televizijos muzikos laidų prodiuseris.
- Kas Jums yra Eurovizija?
- Visų pirma - darbas, tuo pačiu tai - neeilinis renginys, neeilinis šou. Iš tiesų Eurovizija - unikalus projektas. Jo išskirtinumą rodo ir tai, kad, šeštajame dešimtmetyje prasidėjęs kaip paprastas konkursas, jis nuolat plėtėsi, o dabar jame dalyvauja net 39 Europos šalys. Daugiausiai naujų spalvų Eurovizija įgijo, kai griuvo geležinė uždanga. Kasmet jis tampa vis labiau įvairiaspalvis ir pateikiantis įvairių žanrų muziką.
- Tačiau muzikologas Viktoras Gerulaitis konkursą apibūdino vienu žodžiu, prasidedančiu “š” raide?
- Negaliu sutikti, kad Eurovizija yra šū... - juokiasi.
- Įrodykite, kad taip nėra.
- Aišku, Eurovizijoje yra subjektyvių dalykų. Pavyzdžiui, kad ir viena už kitą balsuojančios kaimyninės šalys. Mane labiausiai stebina, kad aukščiausius balus viena kitai skiria tos Balkanų šalys, kurios dar taip neseniai kariavo. Gausiai balsuoja ir emigrantai. Tuo galima paaiškinti, kodėl Vokietija ar Olandija balsavo už turkų grupės pasirodymą, o lietuvius palaikė airiai ir britai.
- Tai įrodo, kad Lauros pasirodymas patiko tik lietuviams ir latviams.
- Nežinau, bet kartu atskleidžia tam tikras tendencijas. Kita vertus, labai svarbu, kad pasirodymas būtų kažkuo ypatingas, gaivus, nuoširdus, naujas arba neprastai profesionalus. Tai irgi veikia. Kodėl taip sakau? Šiemet tokios tendencijos buvo itin ryškios. Pavyzdžiui, graikės pasirodymas, kuriam iš anksto buvo prognozuota aukšta vieta.
- Tačiau jis akivaizdžiai neatitiko Jūsų minėtų naujumo, gaivumo kriterijų?
- Manau, kad ši daina buvo geriausia iš Balkanų šalių pasirodymų. Niekas negalėtų paneigti, kad jos pasirodymas buvo puikiai sustyguotas, pakankamai efektingas, graikė puikiai dainavo. Be to, svarbu, kad ji iš pradžių laikyta favorite, tai irgi suformavo žiūrovų nuomonę. Išskirtinis buvo ir Moldovos atstovų pasirodymas, kuriame susipynė įvairūs muzikos stiliai ir ritmai. Šis šou taip pat atrodė naujai, iš tiesų puikus pasirodymas ir moldavų startas. Kalbant apie latvius, galima pasakyti, kad jie žiūrovus pavergė savo natūraliu nuoširdumu, nors daina buvo ganėtinai paprasta.
- Atrodo, kad žinote, ko reikia Eurovizijai, tai kodėl Lietuva niekaip nepakyla iš paskutiniųjų vietų?
- Tiesiog nusakiau tam tikras tendencijas. Kas atsitiko? Mes ieškojome eurostandartų, kurie dar visai neseniai veikė ir “žaidė”, tačiau šiemet Europos tai jau nebedomino. Manau, kad mes nepasitikime savo jėgomis, bandome dainuoti užsieniečių dainas. Lietuvoje gajus stereotipas, kad Eurovizijai reikia standarto, buvo daug žmonių, kurie reiškė įsitikinimą, kad tokia daina garantuos sėkmę.
- Švedų atlikėjo pasirodymą taip pat galime vadinti tokiu pačiu standartu, tačiau jis neliko paskutinis. Kodėl?
- Negalima sakyti, kad švedo pasirodymas buvo labai sėkmingas, jis liko antro dešimtuko pabaigoje. Tikėjomės, kad už mus balsuos švedai, bet taip neįvyko. Net nežinau, kas tai lėmė.
- Gal atlikimo kokybė. Jei Laura scenoje būtų laisviau besijautusi ir tvirčiau sudainavusi, galėjome tikėtis aukštesnio įvertinimo?
- Nežinau, gal. Labai sunku pasakyti. Gal daugiau naudos būtų davusi baladinio tipo aranžuotė. Kita vertus, švedų atlikėjas garsus ne tik savo šalyje, bet ir Brazilijoje, Kinijoje, Europoje. Tuo tarpu Laura iki Eurovizijos buvau mažai kam žinoma. Kalbant apie Eurovizijos formatą, galima paminėti danus, jie pasirodė neblogai.
- Iš tiesų daug kalbama apie dainos populiarinimą prieš konkursą, tačiau Laurai reklaminės kelionės nedavė nė vieno balo.
- Nauda buvo tik iš kelionės į Latviją. Tai labai sunku suprasti. Ukrainoje Laura dalijo dešimtis interviu, ne mažiau ir Baltarusijoje, tačiau negavo nė vieno balo. Pavyzdžiui, vokiečių daina, “išsukta” visoje Europoje, gavo tik keturis balus. Kaip ir daugelyje sričių, kai kalbama apie Euroviziją, ir šioje sunku pasakyti, ar ji duoda didelę naudą.
- Gal problema ta, kad Lietuva į Euroviziją siunčia ne pačias garsiausias, bet pradedančias grupes ir atlikėjus?
- Vadinamosios Lietuvos žvaigždės dažnai net nedalyvauja atrankiniuose turuose. Pavyzdžiui, šiemet norėjo dalyvauti Edmundas Kučinskas, Rūta Ščiogolevaitė, tačiau jie neturėjo Eurovizijai tinkamos dainos. Ką tokiu atveju Lietuvos televizija turi daryti? Mes visuomet skatiname dalyvauti stiprius muzikantus, tačiau jų negalime priversti. Kitąmet, ko gero, atrankiniame ture neleisime dalyvauti visiems norintiesiems, o tik galintiems ir sugebantiems dainuoti. Darysime priešeterinę atranką.
- Kas konkrečiai pasakys, kuris atlikėjas tinkamas, o kuris - ne?
- Lietuvos televizija, nes ji vienintelė Lietuvoje turi tokias teises.
- Bet kai kas pastebi, kad nelabai sugeba su jomis susitvarkyti?
- Tokias kalbas vertinu kaip konkurentų norą perimti Eurovizijos rengimo teises, tačiau to net negali būti. Niekas jokių naujų atrankos formų neatras, LTV jau visas išbandė. Galima nerengti jokių konkursų, tiesiog pasakyti, kad šiemet važiuos tas, ir viskas, tokiu atrankos keliu nuvažiavo Ovidijus Vyšniauskas. 1999 metais buvo siūlymų sukurti gerą dainą, atrinkti atlikėją, taip ir įvyko, tačiau Aistė Smilgevičiūtė iškovojo 20 vietą. Galime žaisti ir vienaip, ir kitaip. Todėl dabar net negaliu pasakyti, ar kitais metais atsisakysime šiemet taikyto atrankos modelio.
- Nes nėra alternatyvos. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiemet suburta komisija Laurai skyrė antrąją vietą. Vadinasi, jos ir žiūrovų kompetencija bei skonis yra toks pat.
- Aš taip nesakyčiau, nes komisijos darbas yra gerokai sudėtingesnis, nei atrodo iš galutinių balsavimo rezultatų.
- Kalbu apie tai, kad Lietuvoje, ko gero, nėra žmonių, kurie galėtų save vadinti Europos popmuzikos ekspertais.
- Todėl ir svarstome, ar vien komisija gali priimti sprendimą, ką siųsti į Euroviziją. Bet kuriuo atveju reikia tam tikro šarmingumo, atlikėjo charizmos ir gero “gabalo”.
- Idėjų turite?
- Mano darbas labiau organizacinis, o dainomis ir pasirodymu turėtų užsiimti tie žmonės, kurie tą išmano geriau. Lietuvoje yra žmonių, kurie galėtų sukurti gerą dainą, tačiau kažkodėl ne visuomet tai pavyksta.
- Dažnai Eurovizija vadinama gėjų konkursu, gal sėkmingiau pasirodytų lietuvis gėjus?
- Šiuo atveju nesvarbu, kokia žmogaus orientacija. Labiau vertinamos kitos savybės, o ne tai, ar atlikėjas - gėjus.
- Galėtumėte įvardyti savo klaidas, ką padarėte ne taip, kad Lietuvos atstovas Eurovizijoje pasirodytų sėkmingiau?
- Tiesą pasakius, nežinau, - galvoja. - Gal “Saulės kliošas” būtų šarmingiau pasirodęs. Kauno sporto halėje surengtas šou buvo pakankamai aukšto lygio. Be to, per pastaruosius kelerius metus sugebėjome Eurovizija sudominti žiūrovus, konkursą pakėlėme į kitą lygį. Lietuvos finalo metu mane nustebino tik prastos balsavimo galimybės, tačiau už tai atsakė ne Lietuvos televizija, o sklandų balsavimą turėjusi užtikrinti bendrovė.
- Vis dėlto kažkas turėtų prisiimti atsakomybę dėl dar vienos mūsų šalies nesėkmės.
- Su ta atsakomybe yra absurdas. Kodėl reikia kažką bausti ar versti už tai atsakyti?
- Todėl, kad lietuviai ne pirmą kartą užėmė paskutiniąsias vietas. Vadinasi, kažkas yra ne taip.
- Tai pasižiūrėkime į Lietuvos popmuzikos lygį. Lietuvos televizija turi atlikėjui sukurti dainą? Pastaruoju metu gimė idėja bendradarbiauti su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, tačiau ir tai vargu ar pastaraisiais metais ką nors pakeis. Lietuva neturi nė vienos grupės ar atlikėjo, kuris būtų populiarus už Lietuvos ribų.
- Bet ar visuomeninės televizijos viena iš funkcijų ir neturėtų būti tokia - kelti popmuzikos lygį?
- Ką reiškia kelti? Jei yra tokia rinka, žmonės klausosi, ką mes galime padaryti.
- Pavyzdžiui, į šeštadienio laidą “Lietuvos dainų dešimtukas” kviesti ne paties žemiausio lygio atlikėjus?
- Šeštadienio vakarą apskritai atlikėjus labai sunku privilioti į studiją, nes jie koncertuoja naktiniuose klubuose ar baruose. Be to, atlikėjai, kurie pasirodo LNK laidoje “Nacionalinė muzikos lyga”, su šia televizija yra pasirašę kontraktus, kuriais įsipareigojo nedalyvauti panašaus formato laidose kitose televizijose. Pernai būtent mūsų televizija išpopuliarino “Mokinukes”, “InCulto”, tačiau šiemet jie pasirodo LNK. Todėl visus šunis karti ant Lietuvos televizijos, švelniai tariant, nelabai teisinga. Dar kartą noriu pabrėžti, kad dabartinis Lietuvos popmuzikos lygis yra labai žemas.
- Ir Latvijai Eurovizijoje atstovauja ne visoje Europoje žymios grupės, tačiau rezultatas kitoks?
- Manau, kad Latvijoje yra gilesnės popmuzikos tradicijos. Mes neturime tokio kompozitoriaus kaip Raimundas Paulas. Aišku, jis ryškiausia popmuzikos žvaigžde tapo tuomet, kai pradėjo kurti Alai Pugačiovai ir kitoms Rusijos žvaigždėms. Tas pats Laimos Vaikulės fenomenas, mūsų šalis niekada neturėjo tokio lygio žvaigždės. Šių metų Latvijos atstovai taip pat - R.Paulo mokiniai. Latvijos ir Lietuvos situacija - skirtinga.
- Siūlote daryti išvadą, kad Lietuva dar ilgai varžysis tik dėl paskutiniųjų vietų?
- Reikia dar daug mokytis ir tobulėti, tačiau greitų rezultatų nereikėtų tikėtis.
- Tai gal apskritai nereikia dalyvauti konkurse? Lietuvos televizija sutaupytus pinigus galėtų išleisti aukšto lygio dokumentinių filmų kūrybai ar pan.
- Yra keletas niuansų. Visų pirma, ne tik Lietuva, kuri Eurovizijoje dalyvavo vos kelis kartus, nėra jos laimėjusi. Antra, konkursas suteikia vieną iš nedaugelio galimybių pasirodyti Europos publikai. O sėkmės tikimės kiekvienais metais.
- Ar pačioje Eurovizijoje dėl nuolatinių fiasko į Lietuvą nežiūrima šiek tiek pašaipiai?
- Tai vienas mūsų kompleksų. Dar daugiau - lietuviai nepatogiai jaučiasi ir dėl to, kad estai ir latviai jau laimėjo Euroviziją, o lietuviai - ne. Be abejonės, tai mus psichologiškai veikia ir erzina.
- Žmones jaudina ir tai, ar pagrįstos kalbos apie galimybę nusipirkti atstovavimo teisę.
- Nesmagu, kai mane kaltina korupcija. Po tokių kaltinimų klausiu, kur mano namas, mersedesai. Jų neturiu. Tikrai tokių dalykų nebūna, juokinga.
- O koks esate, kai nedirbate?
- Paprastas žmogus. Iki LTV dirbau Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, tuomet gerai nežinojau Lietuvos popmuzikos, tačiau Eurovizijos konkursą visuomet pasižiūrėdavau. Kad ir kaip vertintume šį konkursą - gėjų ar namų šeimininkių festivalį, Eurovizija yra unikalus šou, kuriame save gali parodyti ir Lietuvos muzikantai. O kai nedirbu, yra knygos, muzika ir kiti laisvalaikio pomėgiai.
