„Ši daina yra apie stiprų ryšį tarp dviejų mylinčių, bet mirties išskirtų žmonių, – pranešime spaudai pasakoja J. Jarutis. – Išėjęs ten, iš kur negrįžtama, kalbasi su likusiu gyventi, stengiasi jį paguosti, padrąsinti eiti į priekį, paleisti skausmą ir būti pasaulyje visa širdimi, nes juk išėjusiam ašaros, skausmas neberūpi. Tad nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad daina apie mirtį, iš tiesų ji – apie gyvenimą. Tai šviesi odė visiems, kurie kas rytą atmerkia akis ir randa jėgų būti net tada, kai širdį slegia akmuo.“
Paklaustas apie kūrybinį procesą, atlikėjas džiaugėsi, kad šis buvo itin sklandus: „Viskas vyko labai natūraliai. Rašant dainos žodžius man nereikėjo jų kurti – jie tiesiog buvo manyje, seniai išjausti. O ir vokalą įrašiau vienu prisėdimu – neeksperimentavau ir neieškojau kitų variantų, nes aiškiai jaučiau, kad daina turi skambėti būtent taip.“
Kartu su daina pristatomas ir vaizdo klipas, kurį sukūrė režisieriai Domas Merkliopas ir Algirdas Shukowski kartu su operatoriumi Nikita Voitov.
Dainą „Kvėpuoti nustosiu“ prodiusavo Paulius Vaicekauskas (plucando), pianinu grojo Giedrius Nakas. Beje, net ir čia neapsieita be simbolinio paprastumo – pianino partija įrašinėta iškart po Gabrielės Vilkickytės koncerto, VU teatro salėje, kol nuo scenos buvo nurenkamos gėlės.
O kas groja lūpine armonikėle? J. Jarutis prisipažįsta, kad tai – pirmasis kūrinys, kuriame jis ryžosi į rankas paimti šį instrumentą:
„Mane visuomet vilioja išbandyti naujus instrumentus. Niekada nenorėjau groti vien tik gitara, tai suvaržo. Lūpinė armonikėlė mane ramina, jos klausantis apima saugumo, namų jausmas.“
Daina „Kvėpuoti nustosiu“:
