J. Bluntas pasekė senelių pėdomis ir nusprendė eiti į armiją. Vos šešiolikos jis tapo vienu jauniausių britų, turinčių privataus lėktuvo piloto licenciją, vėliau baigė studijas ir prisijungė prie britų armijos gelbėtojų padalinio. Per ketverius tarnybos metus jis tapo britų armijos kapitonu ir dalyvavo NATO taikos misijoje Kosove.
Ši patirtis įamžinta jo kūrinyje „No Bravery".
Jau tapęs garsenybe, J. Bluntas prisipažino, kad savo kūrinius, kurie – tarsi jo gyvenimo dienoraščiai, buvo labai sunku dovanoti publikai.
Vasario 17 dieną dainininkas Vilniuje pristatys savo antrąjį albumą „All the Lost Souls“, kurį įrašinėjo kur kas labiau pasitikėdamas savimi. 70-ųjų metų garsiausios dainos tapo atlikėjo naujų kūrinių įkvėpimo šaltiniu. Šio albumo pristatymas prasidėjo lygiai prieš metus ir baigsis šių metų balandį.
Šiuo metu esate Meksikoje, kaip jūsų turas?
Mums puikiai sekasi, mėgaujamės savo darbu, keliaujame, lipame ant scenos ir taip bendraujame su visu pasauliu. Mes esame labai laimingi, kas galėtų dėl to skųstis? (nusijuokia).
Viešbutyje, kuriame apsistojote, pasivadinote kitu vardu... Ar tai - dėl populiarumo?
Tai tiesiog vardas, kuris gali būti bet koks. Aš dirbu paprastą darbą – tiesiog atsikeliu ir kuriu arba atlieku muziką, pasirodau su grupe. Nesvarbu, ar mano auditorija - penkiasdešimt, ar penkiasdešimt tūkstančių žmonių, tai nieko nekeičia, kai stovime ant scenos.
Kai auditorija maža – jauti intymumą, kai didelė – energiją, tačiau tai nekeičia mūsų, kaip žmonių. Esame paprasti muzikantai, kurie stengiasi savo jausmus išreikšti muzika.
Tačiau, ar tuo patikėtų sėkmės siekiantis jaunas žmogus?
Svarbiausias dalykas – siekti ne garbės ir sėkmės, o laimės. Muzika mane padarė labai laimingu, albumas mane padarė labai laimingu, jeigu esate geras dainininkas savo miegamajame ir tai daro jus laimingu, tada to pakanka, tačiau jeigu norite keliauti muzikos industrijos keliu, turite turėti šeštąjį jausmą ir gerą vadybininką, nes tai žmogus, kuris gali padėti tau būti tiesiog muzikantu...
Keliaujate aplink pasaulį, ar spėjate jį pažinti?
Taip, mes labai daug keliaujame, kartais šiek tiek pamatome, bet dažniausiai tiesiog pralekiame pro šalį, tačiau man miestas yra jo žmonių dvasia. Kai groju tūkstančiui žmonių, jie man perduoda miesto charakterį ir dvasią. Taip aš susidarau pasaulio vaizdą.
Turite namus Anglijoje, Ibizoje, gyvenate daugybėje pasaulio viešbučių. Kur yra tikrieji jūsų namai?
Manau, kad mano namai – autobusas (nusijuokia). Na, šiuo metu. Į Ibizą aš vykstu rašyti savo dainų, turiu ten pianiną, ten gimė ir albumas „All the Lost Souls“. Ibizoje galiu rasti ramybę ir taiką, kuria būnu toks patenkintas...
Šis turas nuo pat jo pradžios užtruks keturiolika mėnesių? Ar nevargina toks gyvenimo būdas?
Taip, jis labai skiriasi nuo įprasto, tai tarsi užsitęsusios atostogos (nusijuokia). Jos labai primena romų gyvenimo būdą (nusijuokia). Jis nėra toks žėrintis, kaip žmonėms gali pasirodyti. Labai paprastas. Kiekviename autobuse mūsų yra po dešimt žmonių, gyvename labai arti vieni kitų, atsikeliame kiekvieną dieną ir laukiame eilės prie dušo, vėliau kartu žvalgomės pusryčių, o paskui koncertuojame.
Kadangi esame labai artimi draugai, degame aistra muzikai, todėl puikiai leidžiame laiką. Mums toks gyvenimo būdas patinka.
Džiaugiamės, kad auditorija visuomet labai pozityvi, turint mintyse, kaip žemai šis verslas nusiritęs.. Kalbu apie jo įvaizdį, pinigus, šlovę, sėkmę... Stengiuosi savęs į tai nepainioti, tikrojo žmogiškumo ieškau akyse, dainuoju dainas apie jausmus ir gaunu nepakartojamą pozityvią energiją...
Patyrėte, ką reiškia karas. Ką, jūs, kaip kūrėjas, manote apie politizuotas dainas?
Manau, kad politika siekia galios, o sociologija ir žmonių sąveika įdomi tuo, kaip mes esame susieti grupėse, kur mes kartu keliaujame, kaip gimsta individualybė ir kaip ji tampa didelės grupės nare. Man tai labai įdomu, todėl aš kuriu apie žmonių santykius, be beprasmio galios naudojimo.
Šiuo metu viena iš pasaulio aktualijų – ekonominė krizė, kaip ji palietė jus?
Per tą ilgą laikotarpį, kai keliaujame su savo turu, dirbome su skirtingomis organizacijomis, žinome, kad buvo daug žmonių, kurie abejojo, ar dalyvauti mūsų šou, nes tai – pramoga, o jie susirūpinę savo išlaidomis. Bet kita vertus, mes esame laimingi, nes daugelis žmonių muziką suvokia kaip gyvenimo vertą patirtį ir net keliauja dėl jos.
Žinoma, kad keliaudami aplink pasaulį, mes pastebime krizės įtaką, kaip ir bet kuris verslas...
Ar įsivaizduojate, koks būtų jūsų gyvenimas, jeigu taip ir nebūtumėte susiradęs gero vadybininko?
Aš vis dar kurčiau, tačiau neturėčiau galimybės atvykti koncertuoti į Lietuvą (nusijuokia).
Ką žinote apie Lietuvą?
Žinau šiek tiek jūsų istorijos, teko sutikti lietuvių, tačiau iš esmės – nieko... Tai bus puiki patirtis..
Į Lietuvą atvyksite prieš pat savo gimtadienį, kuris – vasario 22 dieną. Ką dažniausiai darote per gimtadienį? Ar šis laikas jums ypatingas?
Man ši diena nėra labai ypatinga, per savo gimtadienį tiesiog stengiuosi būti su savo šeima. Ta diena ir tampa nuostabi, jeigu galiu ją praleisti su artimais žmonėmis.
Kokį šou čia pamatysime?
Lietuvoje išgirsite dainų iš abiejų mano albumų, tačiau taip pat atliksiu keletą naujų, linksmų kūrinių, kad neatrodytų, jog nesimėgauju (nusijuokia).
Siūlome prisiminti garsiausias J. Blunto dainas:
James Blunt daina „You're Beautiful“:
James Blunt daina „Goodbye My Lover“:
James Blunt daina „1973“:
James Blunt daina „Shine On“:
