Jau antrą kartą vieno didžiausių ir daugiausiai eksponatų turinčio etnografijos muziejaus Europoje po atviru dangumi teritorijoje skambės visų Lietuvos etnografinių regionų folkloras, šiuolaikinis folkloras bei alternatyvi muzika iš Lietuvos ir užsienio.

Šiais metais pagrindine festivalio grupe bus folkroką grojantys „Folkstone“ iš Italijos. Šie italai savo muzikoje sujungia tradicinių liaudies dainų ir roko elementus. Jie tai daro savitai – stiprią roko muziką papildo tokiais instrumentais, kaip dūdmaišiai, dūdelės, keltų arfa, fleita, perkusija. Grupė puikiai pažįstama viduržemio jūros šalims, o šiais metais ir Lietuva galės pasidžiaugti viduramžių dvasia alsuojančiu šių italų šėlsmu.

Į šokio siautulį įtrauks ir kolektyvas iš Rusijos „Troll Bends Fir“. Sakoma, kad jų grojamos linksmos melodijos priverčia kiekvieno kojas kilnotis. Jų muzikoje puikiai derinamos skandinaviškos folkloro melodijos su šiuolaikinio roko ritmais. Greta tradicinei roko grupei įprastų instrumentų skamba airiška fleita ir smuikas. „Egles lankstantys“ troliai jau gerai pažįstami ir užsienio šalių muzikos mėgėjams.

Festivalio klausytojų laukia ir ypatingi, specialiai festivaliui parengti pasirodymai. Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, kurių savitas muzikinis stilius yra sužavėjęs ne vieną, pristatys programą, kurioje bus galima išgirsti tiek senas ir gerai žinomas dainas, tiek kūrinius, skirtus tarmių metams pristatyti. Specialią, festivaliui skirtą programą ruošia ir kauniečių roko grupė „Thundertale“.

Klausytojų lauks ir kiti populiarūs Lietuvos atlikėjai. Tarp jų - lengvojo roko grupė iš Vilniaus „Biplan“. Šiais metais išleista daina „Amore“ tapo didžiausiu grupės hitu per pastaruosius dešimt metų ir prisijungė prie tokių žinomų grupės kūrinių, kaip „Anzelmutė“, „Aš nusikirpsiu trumpai plaukus“ ir kitų. Jiems kompaniją palaikys unikalaus balso savininkas Česlovas Gabalis su grupe „Pelenai“, jau seniai turintys savo pastovią ir labai artimą klausytojų auditoriją.

Be jau paminėtų atlikėjų, festivalyje pasirodys ir folkroko grupė "Žalvarinis", kuri šiais metais švenčia savo 12-os metų sukaktį. Tai gerbėjų laukiama komanda, kurios atliekamos lietuvių liaudies dainų interpretacijos visuomet skamba naujai ir neįprastai.

Tris dienas truksiančiame festivalyje dalyvaus 29 kolektyvai. Be jau paminėtųjų, roko frontą laikys latviai „Rebel Riot“ bei lietuviai „Roadkill“, „Garbanotas bosistas“, „Stiffer“, „Alive Way“, „Monkey Tank“, „Up-Lifters“, prie jų prisijungs melodingo metalo atstovai „Berserker“ ir bliuzrokeriai „Šv. Sodas“, o folklorinę dalį savo dalyvavimu nuspalvins neo-folkroko bei folkroko grupės „Spanxti“, „Gyvata“, „Aistvara“, „Varnos“, „Ūkanose“, „Midula“.

Šiais metais festivalio lankytojus pasitiks specialiai Tarmių metams skirta programa „Tarmių ratu“, kurioje siūloma susipažinti su kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos tarme, skambančia atitinkamame muziejuje įrengtame etnografiniame regione. Tarmių ratas prasidės Suvalkijoje, kur savo krašto melodijas pristatys Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro kolektyvas – ansamblis „Sūduonia“.

Vėliau veiksmas persikels į Žemaitiją. Ten klausytojus sutiks Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus folkloro ansamblis „Sedula“, kuris ir pristatys žemaitiškas dainas festivalio lankytojams. Keliaudami ratu pasieksime Mažąją Lietuvą, kurią pristatys Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“, kurių išskirtinis bruožas – edukacinės programos apie šišioniškių tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, papročius ir kalbėjimas šišioniškių tarme. Dzūkiškai postringaus ir dainuos Marcinkonių etnografinis ansamblis, kurių keliaujantys „Tarmių ratu“ sustos pasiklausyti Dzūkijoje. Ratas užsidarys Aukštaitijoje su Pasvalio kultūros centro folkloro ansambliu „Rags“.

Būtent Aukštaitijoje po programos „Tarmių ratu“ visų lauks Rugiapjūtės ir Oninių šventė. Nuostabioje Mičiūnų sodyboje susirinks pjovėjai, rišėjai ir sukvies visus su rugiapjūtės bei vardynų papročiais norinčius susipažinti festivalio lankytojus. Sodybos durys ir varduvininkės kėdė bus papuošti vainikais, o netoli sodybos augančių rugių laukas visus pakvies padirbėti – folklorinių ansamblių „Praviena“ ir „Liktužė“ nariai parodys, kaip buvo kertami ir rišami rugiai.

Pasiklausę rugiapjūtės dainų, festivalio svečiai galės susipažinti su rugiapjūtės darbo įrankiais ir jų gamyba bei patys galės pabandyti nupinti vainiką ir surišti rugių pėdą. O po rugiapjūtės darbų visų lauks dainos, šokiai, šviežia duona ir kitos naujojo derliaus vaišės. Nebus pamirštos ir visos Onos, Onutės ir Anos.

Dar viena pograma bus skirta pristatyti ginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui. Ukmergiškių klubas „Miško broliai“ suteiks galimybę iš arčiau susipažinti su partizaniniu pasipriešinimu Lietuvoje. Klubas „Miško broliai“ – tai grupelė bendraminčių, besidominčių Lietuvos partizaninio pasipriešinimo istorija, nutarusi, kad geriausias būdas skatinti žmonių susidomėjimą šiuo laikotarpiu – tiesiog susitapatinti su tų laikų istorija ir patiems tapti partizanais. Klubas labai daug dėmesio skiria tiksliam detalių atkūrimui: pas juos nepamatysite šiuolaikinės aprangos elementų mišinio ar laikmečio neatitinkančių detalių. Karių išvaizda atkuriama remiantis daugybe istorinės literatūros, autentiškomis nuotraukomis, amžininkų prisiminimais ir pasakojimais.

Programos metu lankytojai galės susipažinti su tuometiniu laisvės kovotojų gyvenimu: pamatyti ginkluotę, sužinoti, kokias dėvėjo uniformas, kokiomis buitinėmis sąlygomis jie gyveno ir t.t. Susidomėjusiųjų laukia ne tik pasakojimai apie 1944-1953 metų laikotarpiu veikusius partizanus, bet ir galimybė pasėdėti prie partizaniško lauželio, aplankyti autentiškai atkurtą partizanų bunkerį, prisiminti partizaniškas dainas, pažiūrėti filmus, kuriuose atspindimos partizaninio pasipriešinimo kovos. O svarbiausia – festivalio lankytojai turės galimybę išvysti „Miško brolių“ parengtą mūšio inscenizaciją.

Norinčius susiremti intelekto kovose, lauks du žaidimai: orientacinis žaidimas „Istorijos labirintais“ ir žaidimas „Protų mūšis“, kurie pakvies susirinkusius žiūrovus išmėginti savo jėgas, azartą ir žinias įvairiomis temomis apie Lietuvą, jos istoriją ir etninę kultūrą. Ištverme ir akies taiklumu galima bus pasirungti žaidimuose „Ritinys“ (Ripka) bei „Kubb‘as“ (Vikingų šahmatai).

Tiems kas myli arklius – lauks pažintis su tradicinėmis lietuviškomis arklių veislėmis. Galima bus ne tik pamatyti žemaitukus, sustambintus žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius vienoje vietoje, tačiau ir išgirsti apie juos įdomios informacijos, sužinoti kaip šios veislės išlaikė savo rūšies tapatumą per visą Lietuvos istoriją. Tie, kas pasakojimų neužteks, galės ne tik paglostyti arklius, bet ir pasivažinėti jų traukiamu vežimaičiu ar net pajodinėti.

Festivalio lankytojams bus demonstruojami tradiciniai amatai, skaitomos įvairios paskaitos ir rodomi filmai apie Lietuvos istoriją ir etnologiją, veiks visos muziejaus ekspozicijos. Be to, festivalio „Margos Pievos“ metu vyks jūrų skautų stovykla, kurioje tėvai galės palikti savo vaikus, kai norės pabūti su draugais, pasiklausyti muzikos ar ilgiau pavakaroti.

Šis festivalis puiki galimybė turiningai praleisti savaitgalį gamtoje kartu su šeima ar draugais, pasiklausyti šimtmečius gyvuojančių liaudies melodijų ir alternatyvios muzikos unikaliame Lietuvos kampelyje. Festivalio lankytojai turės unikalią galimybę apsigyventi palapinių miestelyje ir praleisti porą naktų pačiame liaudies buities muziejuje, įsikūrusiame vaizdingoje Kauno marių pakrantėje.

Festivalis „Margos pievos” skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, besidomintiems muzika, istorija, tradicijomis ir mėgstantiems keliauti ir leisti laiką gamtoje. Čia nuo kasdienybės pabėgs bei pailsės ir jaunas, ir senas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)