Dainininkė pasakoja, kad savyje nešioja savybę, kuri yra ir jos palaiminimas, ir prakeikimas, rašoma pranešime spaudai. Šis būdo bruožas padeda jai sukurti itin išjaustas, emocionaliai galingas, dainas, tačiau kasdienybėje stipriai išsekina.
„Ne kartą esu pavadinta kempine. Dainų rašymas iš dalies man yra kaip dienoraštis, tik nebūtinai aš esu pagrindinė visų istorijų veikėja, labiau stebėtoja“, – prisipažįsta Greta Jančytė.
Ir ši daina yra klasikinis to pavyzdys. Kai išsiskyrė artimi draugai, jų liūdna istorija tiesiog įsėdo Gretai į galvą.
„Glaudžiai bendravom, visom gyvenimiškom problemom dalijomės... Kai taip nutiko, mane stipriai paveikė. Kad apie tai nuolat negalvočiau, ėmiau ir parašiau šią dainą. Kūryba man padeda išlaisvint susikaupusias emocijas“, – sako ji.
Dainininkė įsitikinusi, kad gebėjimas įsijausti į kitų problemas ir išgyventi jas kaip savo būdingas nemažai daliai kūrybingų žmonių.
„Be to turbūt negalėčiau dainų rašyti“, – mano ji.
Tačiau su tuo nėra lengva gyventi. Kai apsėda kitų problemos ar užvaldo šalia vykstančios gyvenimo dramos, Greta taip giliai į jas panyra, kad tarsi atitrūksta nuo realybės.
„Kartais būtent dėl to tampu velniškai komplikuota ir išsiblaškiusi asmenybė, su kuria gali būti sunku susikalbėti“, – sako ji.
