Grupė „Yva“, atlikusi dainą „Pabučiuok, pabučiuok“ ir pelniusi daugiausia žiūrovų skambučių bei SMS žinučių, laimėjo 10000 litų prizą.

Butelys – į „Bekešo vilkus“

Vos tik užlipusi ant scenos grupės „Bekešo vilkai“ dainininkė tarė: „Mes pagrosime jums dabar gyvai“. Bet užgrojo taip, kad kultūringas ir susivaldantis žiūrovas tiesiog toliau būtų šios saviveiklos nebesiklausęs ir pasitraukęs į šalį, tačiau karštesniųjų ir įkaušusiųjų šventės dalyvių nervai neišlaikė. Užbaigiant vienintelę dainą „Open The Doors“, kažkas į „Bekešo vilkus“ sviedė butelį. Ta pati, gyvą grojimą skelbusi, „Bekešo vilkų“ narė norėjo būti sąmojinga ir į tai atsakė: „Galite mesti ir pilną butelį, mums labiau patiktų“.

Nors bet koks žiūrovų fizinis smurtas nepateisinamas, tačiau savo ruožtu atlikėjai neturėtų pažeisti pagrindinės artisto taisyklės: jeigu lipi ant pakylos arba eini į sceną, privalai klausytojus kažkuo sudominti ir kažką nauja jiems pasakyti. Kai tokių įsipareigojimų nėra, mūsų tariamų žvaigždžių maivymasis ir sąmoningas visokio falšo demonstravimas taip pat tampa (kai nieko kito nebėra pasirinkti) tam tikra prievarta ir žiūrovų erzinimu.

Todėl nereikia stebėtis, kad šventinių koncertų lankytojai kartkartėmis vienokiu ar kitokiu būdu nuo visokio pramogų verslo erzaco bando apsiginti. Tik gaila, kad vis dar ne kiaušiniais ar pomidorais, kaip dažniausiai būna kituose kraštuose.

Katinėli, pamylėk

Paskutiniuoju metu ne be pagrindo rimtai susirūpinta vaikų darželiuose ir mokyklose koncertuojančių atlikėjų repertuaru. Plinta dainelės, kuriose nekalta vaikiška maniera dainuojama apie bučinius, viliones, gundymus ir pamylėjimus.

O jeigu, kaip daro „Yva“, ant scenos arba grindų dar paklojamas specialus kilimėlis ir apsinuoginusios panelės, dainuodamos apie katinėlio pamylėjimus, visaip ima vartytis ir kilnoti kojytes, vaikams išties pasidaro labai įdomu. Prisižiūrėję tokių „artistų“ pasirodymų, jie vis aktyviau ima žaisti meilės žaidimus.

Tad „Yva“ kol kas vaikus moko tik erotinių žaidimų. Ar jie yra reikalingi nacionalinei švietimo sistemai, nesiimu atsakyti, tačiau nuo praėjusių metų rudens transliuotoje nacionalinės televizijos „Lietuvos dainų dešimtuko“ programoje „Yvos“ erotiniai žaidimai užėmė pirmąją vietą.

Kur kiti dainininkai?

Pasak „Lietuvos dainų dešimtuko“ rengėjų, I. Starošaitės šioje programoje neleido dalyvauti LNK, „Mango“ ir Geltona nedalyvavo todėl, kad nesusitarta su jų vadybininkais, A. Chošnau išvis su LTV nenorįs bendrauti, o R. Ščiogolevaitė, Eva, R. Čivilytė dešimtuko laidose dalyvavo, tačiau į finalą nepateko. Pritrūko joms skirtų SMS žinučių ir telefoninių skambučių.

Aiškiai matyti, kad toks televizinis žaidimas negali atspindėti tikrosios lietuviškosios dainos ir jos atlikėjų padėties ir perspektyvų. O vadinamasis reitingas (jis, beje, nėra aukštas) nereiškia, kad žiūrovai „Lietuvos dainų dešimtuką“vertina tik gerai. Tiesiog neturėdami kito pasirinkimo nacionaliniame televizijos kanale, daug kas tik stabteli pasidomėti, kas tame „Lietuvos dainų dešimtuke“ vyksta.

Nors bendrapilietis, žvilgtelėjęs į vieną ar kitą laidą nelabai gražų žodį pasakė, tačiau bent minutę įjungto televizoriaus faktas spekuliatyviajam protui bus motyvas „reitingą“ pakelti.

Gal pagroti gatvėje?

Prisiminiau ispanų rašytojo M. Servanteso aprašytą Madrido „Komediantų aikštę“, kurią buvo pamėgę klajojantys Europos menestreliai. Karšta ir reikli ispanų žiūrovų minia jiems buvo puiki, tačiau drauge ir ekstremali, ne visiems pasisekimą užtikrinanti mokykla. Tik originaliausieji ir geriausiai grojantys ištverdavo konkurenciją.

Vienas iš „Lietuvos dainų dešimtuko“ finalininkų – Hokšila – sakosi apkeliavęs daugelį pasaulio miestų ir vis grodavęs gatvėse.

Iš tikrųjų dainuoja jis prastai („Komediantų aikštėje“ vargu ar tokių būdavo), o groja nežinia kuo. Bet mūsų vaikams Hokšila visada patiks labiau negu Rūta Ščiogolevaitė ar Rosita Čivilytė, nes turi dešimtis tatuiruočių ir dainuoja apie kažkokį keistą daiktą „rastaman“, kuriuo susidomėjo netgi LRT Taryba.

Bet vis dėlto Hokšila, turėdamas tam tikrą gatvėse ir aikštėse grojimo patirtį, galėtų Lietuvos televizijai padėti organizuoti natūralią atlikėjų atranką. Nes jeigu kitaip nesugebame reguliuoti pramogų meno proceso, turime pradėti ir ateiti iš aikštės, iš kur atėjo kitų Europos šalių estrados menas.

Ar subrendę mūsų bendrapiliečiai susirinktų į kurią nors Vilniaus aikštę „krikštyti“ panorėjusiųjų būti estrados artistais? Ar iš atlikėjų, kurie šiandien drąsiai lipa į aukštą ir nepasiekiamą sceną demonstruoti abejotino savo meno, kas nors išdrįstų kaip atlaiduose paatvirauti su publika ir pasitikrinti tikruosius savo sugebėjimus?

Greičiausiai tokie eksperimentai subliuškusios dvasios, suvargusios ir ultravartotojiškos visuomenės laikais išvis neįmanomi. Antra vertus, ar jie yra reikalingi, jei erzacas (kūrybos pakaitalas) vis suranda stogą ir gali ramiai toliau save ir kitus maitinti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją