Vėl pradėjo muzikinę veiklą

„Norime išgauti geriausią garsą – siekiame ne tik užsidirbti, bet ir kurti gerą, kokybišką muziką“, – sako prieš trejus metus iširusio ir vėl veiklą pradedančio ansamblio „Ventukai“ atlikėjas ir vadybininkas Juozas Butnorius. Stilizuotos lietuvių liaudies muzikos atlikėjai J.Butnorius, Dovydas Kumpikevičius ir Karolis Akulavičius, surinkę naują kolektyvą, ruošiasi keturiasdešimties koncertų turui aplink Lietuvą.

Su Juozu ir Dovydu, dviem iš trijų pagrindinių ansamblio narių, kalbėjomės apie liaudišką muziką, „Ventukų“ veik­lą ir ateities planus.

- Kodėl atliekate liaudišką muziką?

Juozas: Jei nuo vaikystės nebūtume dainavę „Ventukuose“, tos duonos ragavę, pamatę, kad ta muzika išties populiari, dabar tikrai to nedarytume. Nuo pat mažens dainuojame stilizuotą tradicinę lietuvišką muziką, ir tai yra smagu. Nebijome rengtis tradiciniais lietuviškais drabužiais.

Dovydas: Žinoma, sulaukiame rep­likų iš jaunų žmonių, bet mums tai nelabai rūpi – liaudiška muzika teikia daug malonumo, kuris atsveria tuos neigiamus komentarus.

Juozas: Dažnai tenka išgirsti, neva muzikinį skonį turintys žmonės nesiklauso liaudiškos muzikos. Tada klausiame, ar bandė. Atsakymas dažniausiai būna neigiamas. O lietuvių liaudies muzika – kaip narkotikas, paklausius ima patikti.

- Kodėl „Ventukai“ buvo nutraukę veiklą?

Juozas: Ansamblis iširo, kai mes, trys pagrindiniai atlikėjai, išvykome studijuoti. Mes tarsi laikėme visą ansamblį „ant savo pečių“.

Dovydas: „Ventukai“ niekada neskelbė paskutinio koncerto. Nebuvo paskutinės dainos, niekada nesakėme, kad nutraukiame muzikinę veik­lą. Ansamblis tyliai išnyko.

- Kaip kilo mintis atkurti „Ventukus“?

Juozas: Baigiau mokslus ir supratau, kad noriu surinkti visus „Ventukus“ ir padaryti dar vieną turą aplink Lietuvą. Jau buvome viską sutarę, suorganizavę, tačiau mūsų vadovas, kuris „Ventukams“ vadovo dvidešimt dvejus metus, prasitarė, kad jau pavargo, norėtų pailsėti. Kaip tik tuo metu gavome pasiūlymą dalyvauti televizijos projekte. Nenorėjau praleisti tokios galimybės, todėl „Ventukų“ veiklą organizuoti ėmiausi pats. Surinkome profesionalius muzikantus, šiuo metu ruošiame naują repertuarą, rengiame turą aplink Lietuvą.

- Kas buvo sudėtingiausia?

Juozas: Sudėtingiausia buvo surinkti kolektyvą. Norisi atkurti ne tik „Ventukų“ muziką, bet ir ankstesnę kolektyvo dvasią. „Ventukai“ – tai ne šiaip ansamblis, tai gyvenimo būdas. Mes augome su „Ventukais“, lietuvių liaudies muzika – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Sakoma: lenk medį, kol jaunas. Mus „palenkė“ dar vaikystėje.

Dovydas: Sudėtinga motyvuoti žmones prisijungti prie „Ventukų“ – ne visi supranta ir mėgsta liaudišką muziką, ypač Vilniuje. Čia jaunimas labiau domisi užsienietiška muzika, pamiršta savo šaknis, tradicijas.

- Koks didžiausias skirtumas tarp senųjų ir dabartinių „Ventukų“?

Juozas: Daugiau dėmesio kreipsime profesionalumui, ko nedarydavome anksčiau. Mūsų kolektyve dabar – aštuoni muzikantai, turintys muzikinį išsilavinimą. Seniau tiesiog dainuodavome, juk buvome vaikų kolektyvas.

Dovydas: Bet labai geras vaikų kolektyvas. Kiekvienas atlikėjas buvo tik­ras „perliukas“.

Juozas: Dabar „Ventukai“ – mūsų duona, pragyvenimo šaltinis. Planuojame koncertuoti užsienyje, lankyti lietuvių bendruomenes.

- Kas jūsų klausytojai?

Dovydas: Mūsų klausytojai – vyresni žmonės. Jaunimas mūsų klauso mažiau.

Juozas: Bet turime ir jaunų klausytojų. Į koncertą atėję jauni žmonės netiki, kad jiems patiks, tačiau po mūsų pasirodymo dažniausiai nuomonę pakeičia. Vilniuje per koncertą pranešus, kad pasirodys „Ventukai“, daug aplodismentų nesulaukėme. Bet pradėjus groti šokių aikštelė prisipildė šokėjų, po koncerto sulaukėme jaunų žmonių sveikinimų. Tai mums geriausias įvertinimas.

- Kas labiausiai įstrigę atmintyje iš „Ventukų“ praeities?

Dovydas: Su „Ventukais“ esame nemažai keliavę po Europą. Kartą mūsų klausėsi popiežius Jonas Paulius II. Nors jis buvo gana užsiėmęs, pasikvietė ir paprašė padainuoti.

Juozas: Ir Lietuvoje nėra vietos, kuri nebūtų aplankyta. Su „Ventukais“ lankėmės visuose kaimuose, gyvenvietėse. Važiuodavome šimtus kilomet­rų, dainuodavome, nesvarbu, ar salėje 10 laipsnių šalčio, ar pačių „Ventukų“ daugiau negu žiūrovų. Taip pelnėme žmonių palankumą.

• 1987 m. Akmenės r. Ventos muzikos mokykloje suburta moksleivių liaudiškos muzikos kapela „Ventukai“.
• Kapela ypač išgarsėjo 2001–2003 m., 2003-iaisiais tapo „Duokim garo“ čempionais.
• 2004 m. „Ventukai“ laimėjo „Nacionalinę muzikos lygą“, tapo Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamo konkurso „Aukso paukštė“ nominacijos „Geriausias liaudiškos muzikos kapelos kolektyvas ir vadovas“ nugalėtojais.