„Mūsų savijautai didžiausią įtaką daro ne klausomos muzikos stilius, o jos tempas. Kuo muzika trankesnė, tempas intensyvesnis, tuo greičiau ima plakti širdis, padažnėja kvėpavimas. Ir atvirkščiai: kuo kūrinys ramesnis, tuo labiau atsipalaiduojama ir nurimstama“, – teigia mokslininkas.
Žydų pirklio karjera valstybės tarnyboje
XIV a. pabaigoje Vytautui suteikus pirmąsias privilegijas Gardino ir Brastos žydams, judėjų bendruomenės apsigyveno Lietuvoje. Privilegijos užtikrino žydams valdovo apsaugą, asmens laisvę, dalinę autonomiją ir teisę likti prie savo tikėjimo.
Per XV a. kai kuriems žydų pirkliams pavyko tiek praturtėti, kad jie tapo valdovo kreditoriais ir muitų nuomininkais. Vis dėlto tikėjimas lėmė, kad net ir turtingiausi žydai negalėjo pasiekti aukštesnio visuomeninio statuso.
Tačiau XVI a. pradžioje dviem žydams broliams pavyko pralaužti ledus. Valdovas Žygimantas Senasis nobilitavo, t. y. priėmė į bajorų luomą, iš Brastos kilusį žydų pirklį Michaelį Jozefavičių ir suteikė jam herbą, nors šis ir toliau liko prie savo tikėjimo. Michelis tapo valdovo atstovu žydų bendruomenėje.
Dar didesnę karjerą padarė jo brolis Abraomas, 1509 m. gavęs vienas aukščiausių šalyje žemės iždininko pareigas. Tai buvo išimtinis žydų kilmės asmens pareigybinės karjeros atvejis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. Tiesa, Abraomas jau buvo priėmęs krikštą, o jo palikuonys tapo bajoriška Abromavičių gimine.
Talentingas žiūrovas gali būti pavojingas
1909 m. viename Čikagos teatre buvo vaidinama Williamo Shakespeare`o tragedija „Otelas“. Jagą meistriškai vaidino to meto teatro žvaigždė. Ketvirtojo veiksmo pradžioje Jagas pasakoja Otelui apie tariamą žmonos neištikimybę ir pradeda jį kurstyti, tyčiotis.
Pagal W. Shakespeare`o valią šią sceną turėjo nutraukti pasigirdęs trimito garsas. Bet tą vakarą Čikagoje scena baigėsi kitaip. Iš parterio pasigirdo šūvis, ir Jagas negyvas krito ant grindų. Mirtis buvo ne suvaidinta, o tikra.
Žiūrovų salėje su pistoletu rankoje stovėjo aukštas vyras. Tai buvo JAV armijos kapitonas, narsus ir doras karys, tačiau visiškas nemokša scenos meno srityje. Atsitokėjęs ir sužinojęs, ką padarė, kapitonas nusišovė čia pat salėje.
Abi teatro aukas laidojo tą pačią dieną viename kape, o ant paminklo iškalė tokius žodžius: „Idealiam aktoriui ir idealiam žiūrovui.“
Parengta pagal LRT RADIJO eteryje skambėjusią medžiagą.
