Kelionę po sekmadienio „Positivus“ koncertus pradėjome nuo niujorkiečių indie roko grupės „Cigarettes After Sex“. Svajingas ir romus grupės pasirodymas prietemoje tarp dūmų iš sterilios „Palladium“ palapinės tarsi perkėlė į keistą prirūkytą barą vėlyvą naktį grupės gimtajame mieste. Tarsi filme. Tačiau tai tik mūsų vaizduotė. Kai kurie klausytojai skundėsi, kas šis ramus pasirodymas jiems buvo nuobodus. Bet nesvarbu, tikriausiai ir jie bent jau slapta džiaugėsi gyvai išgirdę žymiausią grupės dainą:
Po šio pasirodymo bene visi klausytojai iš „Palladium“ palapinės, skubėjo į alternatyvaus roko grupės „Wolf Alice“ iš Londono koncertą pagrindinėje „Lattelecom“ scenoje. Gaila, daugumai norėjusių pamatyti „Cigarettes After Sex“ teko praleisti bene pusę šios įdomios grupės pasirodymo. Jų muzikos skambesys mainėsi nuo svajingų melodijų, lydimų švelnaus balso vokalistės Ellie Rowsell balso, iki sunkaus garažinio grandžo. Ši grupė buvo vienas maloniausių šių metų „Positivus“ atradimų.
Iškart po „Wolf Alice“ laukė dar vienas itin malonus muzikinis atradimas – dar vieni londoniečiai – indie pop grupė „Oh Wonder“. Jų pasirodymas buvo be galo šiltas ir jaukus, nors jo metu ir pradėjo gana smarkiai lyti. Grupė nuolat bendravo su publika ir stebėjosi, kad šie mokėjo jų dainų žodžius. Duetas taip pat negalėjo atsistebėti faktu, kad jų grupė pradėjusi veiklą prieš vos daugiau nei metus, dabar koncertuoja taip toli nuo namų – Latvijoje. Jie gyrė muzikos festivalį ir patikino, kad kol kas tai kiečiausias festivalis, kuriame jiems teko koncertuoti per savo šios vasaros festivalių turą.
Po šio jaukaus pasirodymo netrukus prasigiedrijo ir bene visi festivalininkai skubėjo į grupės „Air“ koncertą pagrindinėje scenoje. Baltai apsirengę prancūzų duetas sugrojo minimalistinį, kokybišką ir nuoširdų pasirodymą, kuris galėjo pasirodyti, kiek nuobodus, tačiau greičiausiai jis buvo tiesiog ramus. Bet kokiu atveju, jis puikiai tiko pavargusiems ir likusioms vakaro žvaigždėms paskutinę energiją taupantiems „posityviečiams“. „Air“ koncertas taip pat puikiai įsiliejo į bendrą festivalio vardą patvirtinančių pozityvių vibracijų foną. Skambėjo žinomiausius grupės dainos kaip „Sexy Boy“, „Cherry Blossom Girl“ ar „How Does It Make You Feel?“.
Festivalinis bėgimas „Air“ pasirodymu tuo toli gražu nesibaigė. Daugybė žmonių skubėjo prie „Nordea“ scenos užsiimti vietos kuo arčiau prie jos. Kad iš arčiau galėtų pamatyti tikrą elektroninės muzikos dievaitę iš Kanados – „Grimes“.
Atlikėja, kurios tikrasis vardas Claire Boucher, tikra performansų meistrė. Jos pasirodymą lydėjo ekscentriškos išvaizdos šokėjos, prie kurių kartais prijungdavo ir ji pati. Ji stebino daugiau net ne savo muzika, bet energija scenoje – ji tuo pačiu metu dainavo, šoko, miksavo savo dainas, grojo gitara ar klavišiniais instrumentais, kartais rėkė, griuvo, o po to toliau šoko ir dainavo. Tarp dainų ji nemažai kalbėjo su publika. Taip pat ši rusų kilmės kanadiečių atlikėja vieną dainą, paremtą poeto Aleksandro Puškino eilėmis, atliko ir rusų kalba.
„Grimes“ dainos koncertuose skamba skirtingai nei įrašuose, kuriuose jos dažnai lėtesnės, labiau psichodelinės, kai koncerte – tai grynai šokių muzika. Visi, kas tik norėjo iš šio pasirodymo pasiėmė viską, jei nenorėjo – įdomiai praleido laiką žiūrėdami į vaikiškai simpatišką ir be galo energingą C. Boucher
Festivalį užbaigė, ko gero, tobuliausias įmanomas „headliner`is“ – amerikiečių roko legenda Iggy Popas. 69-erių atlikėjas savo energija scenoje mažai nusileido jaunutei „Grimes“.
Jis scenoje buvo pusiau nuogas (tokia sceninė išvaizda jau seniai tapo atlikėjo skiriamuoju ženklu), nuolat bendravo su publika žodžiu, dažnai nevengdamas pridėti maištingą anglų žodį „f**k“ (kuriam greičiausiai nereikia vertimo), ar palikdamas sceną dainuodavo prie apsauginės tvorelės vietas užsiėmusiems gerbėjams vis laikydamasis su jais už rankų ar netgi dalindamas autografus.
Vienas po kito neduodami klausytojų miniai atsikvėpti skambėjo tokie hitai kaip „Passenger“, „Lust in The City“, „Nightclubbing“, „Wild America“ ar „Gardenia“. Šio koncerto metu ne vienas pajuto, kad I. Pop yra tikra gyva legenda ir jie šiuo metu yra tikrame roko muzikos šou pačioje savo didybėje.
Gaila, kad šis pasirodymas veikiausiai dėl taupymo sumetimų vyko sekmadienį, mat festivalio teritorija rodėsi ryškiai aptuštėjusi, mat ne vienam festivalininkui teko į realybę už „Positivus“ ribų sugrįžti anksčiau.
Nuskambėjus paskutinėms I. Popo pasirodymo natoms ir jam palikus sceną tą pačią sekundę apniko supratimas – šių metu „Positivus“ baigėsi. Gaila. Apsilankymas šiame festivalyje ne vienam lietuviui jau tapo tradicija. Šių metų festivalis buvo 10-asis. Kaip jubiliejinis, jis ne itin nustebino savo atlikėjų sąrašu, tačiau teigiamos energijos netrūko nė akimirką. Ir tai tikriausiai ir yra priežastis, kodėl žmonės vis sugrįžta. Ekranuose užsidegė užrašas: „See you in 2017“ (angl. „Iki susitikimo 2017-aisiais“). Mes „Positivus“ irgi sakome „See you“ (angl. „Iki susitikimo“).
