Mano, kad sprendimai nebuvo priimami atsitiktinai
Pasirodo, mokslas tyrinėja humorą ir šį tą apie jį tikrai žino. Tai minėjo ir po praūžusių „Delfi“ apdovanojimų kalbintas M. Tyla, atsižvelgdamas į tai, kad dalis jų žiūrovų nesugebėjo pasverti, kur yra riba tarp sveiko humoro ir patyčių, po to, kai socialiniuose tinkluose dėl tam tikrų vakaro vedėjų juokelių buvo pastebimos į juos ir renginio organizatorius nukreiptos kritikos strėlės.
Pokalbį su M. Tyla rasite čia:
Tiesa, humoro tyrinėtoja S. Bandoriūtė-Leikienė sako, kad kaip ir kodėl humoras gali būti tyrinėjamas bei analizuojamas – suprantama nebūtinai visiems.
„Kalbant apie apie socialines normas, pas mus yra nusistatęs toks savotiškas stereotipas, kad ne kalbėti apie humorą, o jį tyrinėti, yra toks nekilnus reikalas visiškai. Mes daugiau mėgstame atsigręžti į rimtus dalykus, rimtas problematikas, galbūt net liūdnus dalykus panagrinėti, paanalizuoti, ieškoti kažkokių atsakymų, kodėl vienaip ar kitaip dalykai susiklosto, susiformavo, bet juk humoras, iš tikrųjų, yra neišvengiamas dalykas.
Nori ar nenori, turi humoro jausmą ar neturi jo, mėgsti humorą, kuris dabar yra socialinėje erdvėje, ar ne – vienaip ar kitaip, jis vis tiek yra. Reikia pasakyti, kad, mano požiūriu, šiuos metu, kalbant būtent apie Lietuvos situaciją, humoras yra gana stipriai išlaisvėjęs. Tai – džiugina“, – teigė mokslininkė.
Vis dėlto, kaip ir daugelyje sričių, taip ir humoro supratime, nemažai diskusijų kyla būtent dėl kartų skirtumų. Štai jaunajai auditorijai roast kultūra, kurios apraiškas, pasak M. Tylos, mes galėjome girdėti „M.A.M.A.“ apdovanojimų vakare, jaunimui ar didesnių miestų gyventojams – jau gana gerai pažįstama, bet yra ir tokių žmonių, kuriems apie visa tai reikėtų papasakoti kiek daugiau. Būtent tai „Žinių radijo“ laidoje ir padarė S. Bandoriūtė-Leikienė.
Pasak mokslininkės, roastai arba, kaip dar pavadino ji, „čirškinimai“, Vakarų visuomenėje ypatingai išpopuliarėjo dar pasaulinės Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Daugiau laiko praleisdami namuose ar vientatvėje, žmonės tuo metu esą ėmė domėtis įvairiu humoristiniu turiniu, kuriame juoko forma būdavo „nuleidžiamas garas“, kalbant net ir apie rimtas sveikatos sistemos problemas.
„M.A.M.A.“ apdovanojimų akimirkos:
Daugelis žmonių supranta, kad roast kultūroje vienas kitą siekiama „patraukti per dantį“, o gal net ir kiek užgauti kito emocijas, prisidengiant tuo, kad visa tai – tik juokelis. Tai galėjome girdėti ir „M.A.M.A.“ apdovanojimų scenoje, kai jų vedėjai Mantas Stonkus, Laura Dragūnaitė ir Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, prisimindami ryškiausius 2024-ųjų įvykių, dramas ar tiesiog šypseną kėlusias situacijas, kandžiai pašiepdavo susirinkusias įžymybes – savotiški vedėjų kirčiai vakaro metu skriejo ir buvusiai Nijolės scenos kolegėms Karinai Krysko bei Godai Alijevai, ir nuomonės formuotojai Karolinai Meschino bei jos mylimajam Dominykui, ir Justinui Jankevičiui bei daugeliui kitų.
„Aš manyčiau, kad šiemet šių apdovanojimų kūrėjai-prodiuseriai pasirinko tokį formatą ne be reikalo. Jie pasirinko kažką tarp stand-up, roastų, komedijos pasirodymų ir taip toliau. Kodėl jie tą padarė? Galvojau, ieškojau atsakymo ir, manau, atsakymas yra tas, kad šis žanras dabar yra populiarumo viršūnėje Lietuvoje. Dabar tai yra galbūt netgi šioks toks bumas.
Be to, šalia įprasto veido, mums dažnai matomo veido televizijoje, roast’uose, stand-up’uose, YouTube kanaluose, šalia profesionalaus aktoriaus yra pastatoma mažiau žinoma moteris, komikė, kas dabar irgi išgyvena labai įdomų etapą – komikių, stand-uperių moterų Lietuvoje prieš metus mes, praktiškai, negalėjome pasakyti vardais pavardėmis, o dabar išgyvenamas labai staigus pakilimas ir vyksta tarsi tokia atranka, kas surinks auditoriją, kas nesurinks auditorijos. Dabar yra toks galbūt diagnozės etapas, kai yra tikrinama, kas išliks, kas ne, kaip publika reaguoja į moterį komikę“, – atkreipė dėmesį dr. S. Bandoriūtė-Leikienė.

Ji pridūrė ir dar vieną svarbų dalyką, kuris, mokslininkės manymu, renginyje taip pat nebuvo pasirinktas atsitiktinai.
„Pirmas įspūdis, ką mes matome – mes matome vaizdą, matome sceninį vaizdą. Aš nežinau, ar daug žmonių tą pastebėjo, bet aš mačiau portale „Delfi“ paminėta, kad šalia Manto stovinti mergina, moteris, yra labai panaši aktoriaus sužadėtinę, išoriškai. Čia, manau, irgi yra neatsitiktinis pasirinkimas, nes taip jau savaime irgi yra sukuriama tam tikra dviprasmybė, kuri yra tokia subtili juoko forma. Čia yra mano nuomonė, kaip mokslininkui žiūrint“, – kalbėjo S. Bandoriūtė-Leikienė.
Pokyčiai komedijoje – nuolatiniai ir itin spartūs
Laidos vedėjui Aurimui Peredniui pasidomėjus, ar pastaruoju metu keičiasi humoro subjektai, kuriuos naudoja humorą platinantys žmonės, mokslininkė neslėpė, kad čia pokyčiai vyksta itin sparčiai.
„Yra netgi tikslus pavadinimas šių subjektų – tai yra pajuokos taikiniai. Jis yra gana taiklus, nes jis aprašo tai, kad kiekvienas subjektas ar objektas, iš kurio juokiamės, yra tarsi taikinys, į kurį mėtome strėlytės. Lietuviškai – smiginio lenta. Kuo tu taikliau pataikai – tuo jam labiau skauda, bet, tuo pačiu, tuo labiau juokinga, daugiau juoko sukelia. <...>
Viename interviu esu sakiusi, kad humoras yra kaip slidus žaltys – jį labai sunku pagauti už uodegos. Galbūt daug kas ir nenori imtis tokio tyrimo objekto, nes, atrodo, apie ką tu kalbėjai užvakar, jau visiškai nebeaktualu gali būti rytoj. Tai yra dar vienas objektas – vadinama humoro mada. Tai yra visiškai mokslinis apibūdinimas tam, kad tai, kas buvo madinga praeitą sezoną arba prieš savaitę – nebūtinai madinga, nebejuokinga šiandien. Kalbant apie kažkokį skyrybų skandalą arba, kad kažkur kažkas nusikeikė viešojoje erdvėje – apie tai gal buvo juokaujama kokį mėnesį, bet paskui niekas nebeprisimena, nes tai užgožia kiti dalykai. Čia yra elementaru. Gali priminti apie kokį nors įvykį, bet anksčiau ar vėliau jis pasidaro nebeįdomus. Taip pat yra ir su juokavimu“, – aiškino S. Bandoriūtė-Leikienė.
„Jeigu anksčiau buvo juokiamasi iš pono, bajoro, kad jo karstą velniai neša ir taip toliau, tai dabar yra taip, kad juokiamės iš tų, kuriuos kiekvieną dieną matome socialinėje erdvėje, kurie galbūt daugiau uždirba už mus, daugiau dėmesio gauna. Šioje vietoje, tas apsivertimas yra labai įdomus – tu galbūt neturi teisės pakomentuoti piktai, nes susilauksi sankcijų, bet, jeigu tu pasijuoksi ir pasakysi, kad „aš tik juokauju“ – tai tarsi legitimizuoja visą tavo išsakytą turinį“, – dar pridūrė ji.
Pasak mokslininkės, vienas iš akivaizdžių pokyčių, per pastaruosius metus įvykusių komedijos srityje, pavyzdys – ir sumenkęs pasakojamųjų anekdotų populiarumas.
„Dabar anekdotinis turinys paprasčiau yra perkeliamas į paveikslėlius, tuos vadinamus „memus“, kai lieka kuo mažiau teksto ir kuo daugiau vaizdo. Kodėl taip atsitiko? Aš sakyčiau, dėl to, kad žmonės yra perkrauti dideliu informacijos srautu ir jie nebespėja, jie nebeturi laiko“, – sakė laidos pašnekovė.
„Žinių radijo“ pokalbis su S. Bandoriūte-Leikiene:
„Delfi“ primena, kad sausio 24-ąją Kaune nugriaudėjo didžiausi muzikos apdovanojimai šalyje „M.A.M.A.“. Renginio nepraleido būrys šalies šou pasaulio žvaigždžių, ten įsiamžinusių ir ant raudonojo kilimo.
Pamatykite čia:
Visas su „M.A.M.A.“ apdovanojimais susijusias naujienas rasite vienoje vietoje – specialioje „Delfi“ rubrikoje: