Viena projekto režisierių ir gamybos prodiuserė Laura Paukštė tikina, kad kurti filmus apie svarbius istorinius įvykius – nepaprasta užduotis. „Projektas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ yra tikrai sudėtingas, nes kiekvienas filmas sudarytas iš daug elementų: turi būti ir scenarijus su mažai žinomomis detalėmis apie herojų, tada vaidybinės scenos, kur reikia kuo įmanoma autentiškesnės aplinkos, detalių, drabužių“, – LRT pranešime spaudai pasakoja L. Paukštė.

„Apie kai kuriuos herojus archyvinės medžiagos surasti tikrai sunku. Buvo reikalingi istorikų ir skirtingų sričių specialistų interviu – ne paslaptis, kad istoriniai faktai yra skirtingai interpretuojami, tai suvesti visą informaciją ir medžiagą į vientisą filmą yra tikrai sudėtingas, bet labai įdomus procesas“, – sako gamybos prodiuserė.

Dešimties antrojo sezono filmų filmavimo darbai užtruko vos keturis mėnesius, todėl kūrybinei grupei teko išties intensyviai padirbėti. „Projekto išskirtinumas toks, kad esame tikrai užsidegę idėja ir visi labai noriai prisideda prie filmų kūrimo. Man pačiai šis projektas tikrai išskirtinis, juk kuriame produktą, kuris turi išliekamąją vertę“, – džiaugiasi L. Paukštė.

Filmo dalyse suvaidino ir daugelis žymių šalies aktorių, grimerių pagalba virtusių istorinių asmenybių antrininkais. Po ypatingo pasiruošimo aktoriai ir kūrybinė grupė net atkartojo garsią istorinę nuotrauką.

„Vasario 16-osios akto pasirašymo ir legendinės signatarų nuotraukos filmavimo scenoms ruošėmės gerokai ilgiau, nei bet kuriam kitam filmui. Daug laiko užtruko suderinti datą, tinkančią visiems aktoriams, vaidinusiems signatarus atskiruose filmuose. Taip pat reikėjo atrinkti kuo įmanoma panašesnius aktorius į signatarus, kurių nebuvome filmavę. Tada surasti visiems tinkamus kostiumus, barzdas, perkukus ir ūsus. Kastingo žmonės, stilistės ir grimerės tikrai padarė didžiulį darbą“, – pasakoja L. Paukštė.

Pasak prodiuserės, filmuojant šią sceną aikštelėje tvyrojo pakili nuotaika. Tačiau labiausiai L. Paukštė džiaugėsi aktorių pastangomis sceną atkartoti iki mažiausių smulkmenų – jie net išmoko atkartoti signatarų parašus.

„Visi aktoriai buvo išmokę savo vaidinamų signatarų parašus, viskas buvo filmuojama tokia eiga, kaip buvo papasakoję istorikai. Aktoriai po vieną prieidavo prie dokumento, pamirkydavo plunksną rašale ir suraitydavo parašą, tada eidavo kitas. Nors kartu su kūrybine grupe kambaryje buvo kokie trisdešimt žmonių, bet buvo tokia tyla, kad girdėjosi, kaip krebžda plunksna ant popieriaus. Atrodė, kad visi sulaikė kvėpavimą. Po filmavimo kūrybinė grupė ir aktoriai kalbėjo, kad jautė tarsi pakylėjimą ir visi labai norėjo aktorių pasirašyto akto, kuris atrodo visai kaip originalas“, – sako L. Paukštė.

Kūrybinės grupės nuotraukos:

Antrasis „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ sezonas žiūrovams papasakos dar daugiau anksčiau negirdėtų faktų apie svarbiausias asmenybes, prisidėjusias prie Lietuvos nepriklausomybės. „Stengėmės atrasti apie kiekvieną herojų išskirtinių ir plačiajai auditorijai galbūt mažiau žinomų detalių. Pavyzdžiui, žiūrovai sužinos, kam milijoną litų išleido Petras Vileišis, už kokius nuopelnus Bulgarijoje iki šiol yra Jono Basanavičiaus vardu pavadinta gatvė, kad rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė buvo 1920-siais išrinkto Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio pirmininkė ir pirmoji moteris (kartu su Felicija Bortkevičiene), kandidatavusi į Lietuvos Respublikos Prezidentus 1926 metų birželio mėnesį“, – pasakoja projekto gamybos prodiuserė.

Filmų cikle taip pat bus supažindinama su Lietuvai daug nusipelniusiais, bet kažkodėl užmarštyje likusiais herojais, tokiais, kaip pirmąją lietuvišką mokyklą Kaune įsteigusiu spaustuvininku signataru Saliamonu Banaičiu, Vasario 16-osios aktą ranka surašiusiu signataru ir pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu užsienyje Jurgiu Šauliu, vienu iš nedaugelio tarpukario Lietuvos generolų Silvestru Žukausku ir kitais.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ LRT ekranuose pasirodys jau sausio 7 dieną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)