2002 metų gruodį buvo planuojama paskelbti sklypo nuomos aukcioną, kurį laimėjęs verslininkas savo lėšomis, pagal istorinius dokumentus, atstatytų buvusį žydų kvartalo fragmentą greta Mėsinių gatvės. Tačiau aukcionas neįvyko, nes pernai spalį Vyriausybė pakeitė ankstesnį savo nutarimą "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" ir numatė kitą aukcionų rengimo tvarką, valstybinės žemės nuomos ir pardavimo sąlygas.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyriausioji architektė Jūratė Raugalienė BNS sakė, kad dėl naujajame Vyriausybės nutarime padarytų pakeitimų reikės iš naujo įvertinti sklypo greta Mėsinių gatvės kainą.

Vyriausybės nutarime skelbiama, kad "valstybinės žemės sklypų individualų vertinimą užsako institucija, parduodanti ar išnuomojanti šiuos sklypus".

J.Raugalienės teigimu, vasarį Mėsinių gatvės kvartalo įvertinimą iš naujo užsakys Vilniaus apskritis. Tuo tarpu ankščiau sklypą buvo įvertinę savivaldybės darbuotojai.

Pasak J.Raugalienės, dar vienas pakeitimas Vyriausybės nutarime yra tas, kad sklypą turi vertinti ne valdininkai, o nepriklausomi turto vertintojai.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas BNS sakė, geriausiu atveju sklypo nuomos aukcionas bus paskelbtas baigiantis pavasariui.

J.Raugalienės teigimu, aukcioną laimėjęs verslininkas su Vilniaus savivaldybe bei Žydų kultūros paramos fondu turės derinti žydų kvartalo atstatymo projektą. Pasak architektės, žydų geto fragmento atstatymo darbų sparta priklausys nuo aukcioną laimėjusio verslininko.

Atstačius pirmąjį žydų geto fragmentą Mėsinių gatvės kvartale už Šiuolaikinio meno centro, planuojama imtis statybų priešais Prancūzijos ambasadą tarp Šv.Jono ir Švarco gatvių.

Vėliau, sukaupus lėšų iš komercinės veiklos šiuose kvartaluose, būtų imtasi trečiojo žydų kvartalo su sovietmečiu sunaikinta Didžiąja sinagoga centre statybos tarp Stiklių ir Vokiečių gatvių.

Vilnius prieš Antrąjį pasaulinį karą garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų. Žydų bendruomenė Vilniaus Senamiestyje per šimtmečius suformavo kelis kvartalus, kur klestėjo amatai, religiniai centrai.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų. Jų šimtmečiais sukauptos materialinės ir kultūros vertybės buvo išgrobstytos, dalis pastatų - sugriauti.

Žydų istorinio geto statiniai buvo naikinami ir sovietmečiu. Penktojo dešimtmečio pabaigoje buvo sugriauta viena didžiausių Europoje Vilniaus Didžioji sinagoga. Dabar kai kurių sugriautų žydų paveldo pastatų vietose Vilniaus senamiestyje yra tušti plotai, skverai.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją