2018-02-12 / 14:00 — Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Spausdinti
Kai Lietuvos kariuomenė būrėsi, kariai neturėjo ginklų, amunicijos, kai kurie savanoriai nebuvo imami į kautynes, nes neturėjo batų. Tokias kariuomenės sukūrimo istorijos detales LRT RADIJUI pasakoja vienas iš dokumentinių filmų ciklo „Lietuvos kariuomenei 100“ autorių Vytaras Radzevičius. „Kariuomenė subrendo priverstinai per labai trumpą laiką. Tiesiog buvo tokia būtinybė“, – tvirtina pašnekovas.
© DELFI / Domantas Pipas

– Kokia jūsų profesija: keliautojas, kulinaras, publicistas, vairuotojas? Dabar jau sukūrėte ir dokumentinį filmą. Kaip kilo ši mintis?

– Aš – žurnalistas. Ši mintis labiau Lino Kunigėlio. Jis sumąstė, kad būtų įdomu sukurti tokį filmą. Dabar visas dėmesys, žinoma, skiriamas valstybės atkūrimo dienai, bet kitais metais – Lietuvos kariuomenės šimtmetis. Jis prisiminė, kaip mes kažkada glaudžiai bendradarbiavome kūrybiškai kitose srityse, prisiminė, kad aš visą laiką labai domėjausi istorija, ir pasiūlė man imtis šio projekto. Taip jis ir atsirado.

– Pirmadienį LRT TELEVIZIJA rodys pirmąją dalį. Kiek iš viso filmų turėtų būti?

– Turėtų būti trys, dabar sukurtas vienas. Esmė – apžvelgti Lietuvos kariuomenės šimtmetį. Pagal įvairias sąlygas galime sukurti tris filmus, nors iš tikrųjų būtų galima sukurti 100 filmų – istorijų tiek, kad maža nesirodo. Ypač, kai baigiasi nepriklausomybės karai, atsiranda daug filmuotos medžiagos apie Lietuvos kariuomenę, tarpukarį ir pan. Tas darbas dar laukia. Pirmoji dalis skirta nepriklausomybės karams ir baigiasi Klaipėdos krašto atgavimu.

– „Lietuvos šarvai 1918–1923 m.“ – taip pavadinta pirmoji serija. Nuo ko prasideda filmas?

– Prasideda nuo to, kaip buvo įkurta Krašto apsaugos ministerija, kaip pasirašytas įsakymas kurti kariuomenę. Būtent tai yra pradžia. Chronologiškai mes keliaujame iki pat 1923 m.

Galime labai gerai įsivaizduoti – prieš 99 metus ir kelias dienas Povilas Lukšys– pirmasis Lietuvos savanoris – žuvo prie Kėdainių, prie Taučiūnų kaimo. Buvo būtent tokios pačios oro sąlygos ir visa kita... Toje vietoje irgi filmavome.

Čia noriu savo tokią emociją perteikti. Yra toks dalykas, kuris kelia liūdnas mintis – surasti pirmojo žuvusio savanorio vietą yra gana nesudėtinga, nes yra kelio nuorodų, bet privažiuoti prie tos vietos iš tiesų nėra gero kelio. Tos vietos kiek apleistos.

Sovietiniais laikais tas paminklas buvo nugriautas, užsodinta runkeliais, dabar viskas atstatyta, bet manau, kad aplinką vis dėlto reikėtų tvarkyti. Tokios vietos, kur, mano galva, vyko vieni svarbiausių istorijoje mūšių, mažai paženklintos, pažymėtos. Tos pačios Širvintų kautynės... stovi medinė lentelė, ir tiek žinių.

– Filme diskutuos istorikai, karybos specialistai, todėl įdomu, ar filme bus pateikiami konkretūs faktai, žinios, ar specialistai diskutuos dėl tam tikrų istorijos prieštaravimų?

– Buvo didelis klausimas, kaip vis dėlto daryti, ar gilintis į tokias itin įdomias smulkmenas ir detales, ar vis dėlto bandyti išdėlioti bendrą kontekstą. Antras dalykas pasirinktas dėl laiko stokos. Filme tiesiog neįmanoma sudėti visų įdomybių, kaip aš vadinu, istorinių įdomybių. Tai galbūt bus galima padaryti kažkokiame kitame projekte.

Čia kalbės būtent istorikai Vytautas Jokubauskas, Kęstutis Kilinskas, Karolis Zikaras, Jonas Vaičenonis, taip pat Vygantas Vareikis, kuris apie Klaipėdos krašto atgavimą ypač daug žinių turi. Iš esmės bandoma dėlioti situaciją, kokioje buvo Lietuva, Lietuvos kariuomenė.

Manau, tame filme visi priėjo prie bendros išvados. Jie kalbėjo atskirai, negirdėdami vienas kito, bet išvada būtent buvo tokia – tai, kad Lietuva apsigynė, buvo stebuklas. Lietuvos kariuomenė buvo sukurta, žiūrint dabartinėmis akimis, iš tokio mėgėjiško statuso, ir Lietuva buvo apginta.

– Keliami klausimai, kaip jaunai, karo nualintai Lietuvai pavyko sukurti karines pajėgas, sugebėjusias apginti nepriklausomybę. Ar žinomi visi atsakymai? To klausiu, nes visai neseniai rodytame cikle apie kariuomenės vadą Silverstą Žukauską sužinojome, kokiomis sudėtingomis aplinkybės buvo kuriama kariuomenė, kokia prieštaringa asmenybė buvo pats S. Žukauskas.

– Na, taip. Buvo itin daug stebuklų, kurie susiklostė, galima sakyti, mums palankiai. Kai savanoriai būrėsi, jie neturėjo nei ginklų, nei amunicijos. Pavyzdžiui, Jiezno kautynėse su bolševikais buvo daug norinčių įstoti iškart į kautynes, bet ne visus ėmė, nes ne visi batus turėjo. Tai tokios smulkmenos, kurios tiesiog glumina.

Tai buvo vyrai, kurie per trumpą laiką turėjo išmokti kariauti. Daug jų padėjo galvas, bet kaip jie pasikeitė per tuos kelerius metus, nuo pirmųjų mūšių su bolševikais, iki mūšių su lenkais. Ji virto visiškai kita kariuomene.

Net iš akių, žiūrint į nuotraukas, tai matosi. Tai užtikrinti vyrai, kurie fotografuojasi po durtuvų kautynių, kurie fotografuojasi patyrę dujų atakas ir pan. Kariuomenė subrendo priverstinai per labai trumpą laiką. Tiesiog buvo tokia būtinybė.

Reikia dar būtinai pažymėti, kad mes dažnai kalbame apie kariuomenę, savanorius, bet primirštame partizanus. Esame pripratę, kad partizanai buvo po Antro pasaulinio karo, bet turbūt reikėtų po truputį įvesti tokį terminą, kad yra ir pirmoji partizanų karta, kuri būtent buvo 1918–1919 m., kurie patys būrėsi į būrius ir gynėsi nuo užpuolikų lygiai taip pat, kaip pokario laikais.

– LRT RADIJO klausytoja pastebi, kad viskas, ko jūs imatės kartu su kolegomis, tampa be galo gerais projektais. Kaip kyla tokios mintys? Kokius naujus projektus dabar apmąstote?

– Idėjų visada daug. Labiausiai ko trūksta, tai laiko jas įgyvendinti. Ir šį filmą kuriant norėjosi daugiau laiko. Kai jau padarai viską, išlenda ir vienur, ir kitur kokia nors nematyta nuotrauka. Tiesiog būna gaila, kad jos nespėjai įdėti. Gal tai tiks ateičiai.

– Per kiek laiko šią pirmąją dalį sukūrėte?

– Per vasarą ir rudenį, viskas truko apie penkis mėnesius.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Banksy sako nesuteikęs leidimo jo darbų parodai Maskvoje

Slapusis britų grafitininkas Banksy paskelbė socialiniuose tinkluose, kad jis neturi nieko bendra...

Vaikų choro „Ugnelė" kelionė Indonezijoje (III): Balio chorų konkursas

Vaikų choras „ Ugnelė ", vadovaujamas Valerijos Skapienės, ką tik grįžo iš kelionės...

Poetė Dalia Saukaitytė: mano kūne neliko nė vienos ląstelės iš tų laikų, kai rašiau eilėraščius (8)

Ji retai duoda interviu, nemėgsta fotografuotis, tačiau daugybė žmonių žino jos parašytas...

Prestižiniame Lokarno kino festivalyje Šveicarijoje – lietuviško filmo sėkmė (3)

Šveicarijoje pasibaigusiame 71-ajame Lokarno kino festivalyje ant nugalėtojų pakylos žengė ir...

Pilvakalbys priverčia stabtelėti praeivius Niujorko gatvėse

Nigelis Dunkley priverčia skubančius niujorkiečius stabtelėti ir žvilgtelėti į jo...

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (102)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (178)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (338)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (106)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (50)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (136)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (20)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (38)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...