Į Vingio parką prieš Dainų dienos repeticiją plūdo moksleivija. Pėstute – vilniečiai, autobusais ir geltonaisiais autobusiukais – iš visos Lietuvos. Dauguma – mergaitės, bet vienur kitur kyštelėdavo ir vaikinų galvos. Aplink estradą sukinėjosi sunkiasvoriai kranai, šventės technikai dar apytuštėje estradoje, prismaigstytoje mikrofonų, derino garsą. Dalyvių balsai klegėjo šalia, parko takeliuose, pavėsiuose. Netrukus jie įsilies į vieną galingą chorą.

Palangiškė Vilma su draugėmis iš Senosios gimnazijos į Dainų šventę atvažiavo sekmadienį. Išėjo pasivaikščioti po senamiestį, Rotušės aikštę. Moksleiviškoje dainų šventėje Vilma dalyvauja jau penktą kartą. „Per pirmąjį apsilankymą labai jaudinausi, o dabar jau nekantrauju, laukiu skaičiuoju kilometrus, kada gi būsime Vilniuje. Čia nuostabi atmosfera!“ – šypsojosi renginio dalyvė. Ateityje, sakė, labai norėtų prie šventės prisidėti kaip savanorė. Merginos iš Palangos į Vilnių stengiasi atvažiuoti tris, keturis kartus per metus. Labiausiai joms patinka senamiesčio gatvės, meno kūriniai, pastatai, architektūra.

Romualdas Kondrotas

Vienuoliktokė Ingrida Dainų šventėje teigė dalyvaujanti ketvirtą sykį. „Įspūdžiai labai geri. Gera prisiminti praėjusius kartus, gera grįžti“, - tvirtino Vilniaus jėzuitų gimnazijos auklėtinė. Jai smagu susitikti su draugais, kurie į šventę atvažiuoja iš kitų Lietuvos kampelių. „Ne tik susitikti, bet ir dainuoti, - pabrėžė mergina. – Daina mus visus vienija.“ Dainuodama priešais žiūrovus vienas kitą gerai jaučiančių balsų chore, Ingrida tikino jaučianti didžiulę jėgą, kuri „veža“ ir skatina gyventi.

Ingridos bendramokslei Rasai, nuo rudens eisiančiai į dvyliktą klasę, moksleiviška dainų šventė – pirmoji. Prieš porą metų ji yra dalyvavusi bendroje Dainų šventėje. „Kol neprasidėjo bendrosios repeticijos, kol neįsibėgėta, mane aplanko toks pasyvus laukimas. Smagiausia būna tądien, kai daug repetuojame, kai nuo ryto iki vakaro iš esmės gyveni čia, Vingio parko estradoje“, - šypsojosi pašnekovė. Jų mokyklos choras šventei pradėjo ruoštis labai anksti, dar pernai. Po truputį, po vieną kitą dainą, repetavo pateiktos programos kūriniams. „Norėjome tinkamai pasirengti ir perklausai, ir pačiai Dainų šventei“, - tikino Rasa.

Dainų šventės konferencija

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigė, kad Moksleivių dainų šventė yra gyva pilietiškumo pamoka ne tik vaikams, bet ir sostinei. Vaikai pasipila ne tik į repeticijų vietas, bet ir į gatves. Kviečiu eismo dalyvius būti atidžius, saugoti juos“, - kalbėjo ministrė. Pati sakė „budėsianti“ nuo pirmųjų renginio akimirkų iki paskutinio akordo Kalnų parke, stebėsianti, kaip iš visos Lietuvos susirinkę dainorėliai elgiasi, miega ir valgo.

Dainų šventės direktorius Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas vylėsi gerų orų, kurie nepakoreguos šventės. „Tikiuosi, kad dalyviai išsiveš kuo geriausių įspūdžių. Ką padarysi, ne visi gaus mamos paruošto maisto, tačiau alkanų nebus“, - tėviškais rūpesčiais dalijosi R. Kondrotas, vadovaujantis jau ketvirtai Dainų šventei.

Dainų dienos vadovas Raimondas Katinas džiaugėsi įdomiu kūrinių repertuaru. „Net trečdalis kūrinių buvo parašyti specialiai šiai šventei – vietai, tematikai. Dar vieną trečdalį repertuaro sudaro klausytojų pamėgtos solinės dainos. „Šiemet nenorėjome piktnaudžiauti garsiais solistų vardais. Nesmagu, kai jie į šešėlį nustumia pagrindinius renginio dalyvius“, - teigė R. Katinas. Dainų dienos nori įrodyti, kad žinomas - Parodysime, kad jas gali žinomas dainas gali atlikti ne tik solistas, bet ir 7 tūkst. moksleivių choras. „Klausytojai įsitikins, kad jie iš tikrųjų dainuoja ne balsu, ne lūpomis, o širdimi“, - kalbėjo R. Katinas.

Bus ir viena daina, kuria Dainų šventės rengėjai mėgins suvienyti visas kartas. „Palinko liepa šalia kelio“ dalyviai dainuos su tautinio metalo grupe „Thundertale“. Finalinį šventės kūrinį parašė kompozitorius Vaclovas Augustinas.

Moksleivių dainų šventės renginiai prasidėjo moksleivių dailės darbų parodos atidarymu Seime. Kiti pagrindiniai jos akcentai – liepos 6 dieną Vingio parke vyksianti Dainų diena „Tu mums viena“, liepos 8-ąją „Siemens“ arenoje rengiama Šokių diena „Mano žemė“ ir liepos 9 dieną Kalnų parke vyksiantis „Ansamblių vakaras“.

Raimondas Katinas

Šventėje iš viso dalyvaus per 800 kolektyvų: 246 chorai, 252 šokėjų kolektyvai, 202 ansamblio vakaro kolektyvai, 60 pučiamųjų, 40 akordeonininkų orkestrai, 35 choreografinės grupės (orkestrų) iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, kuriuose dainuoja, šoka, muzikuoja per 22 tūkst. mokinių.

Finansų ministerija šventę parėmė 1 mln. 300 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija pridėjo apie 500 tūkst. eurų. Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo už dviejų dienų „Siemens“ arenos, kur vyks Šokių diena ir jos repeticija, nuomą. Organizatoriai iš viso jai išleido Už dar dviejų dienų nuomą moka šventės organizatoriai. Bendra suma už keturias dienas – apie 56 tūkst. eurų.

Per Dainų dieną „Tu mums viena“ bus galima išgirsti ir jaunimo pamėgtos muzikos, ir gražaus lietuviško folkloro, chorinės dainos klasikos perlų. Taip pat skambės visų penkių Lietuvos etnografinių regionų dainos, atliekamos tarmiškai.

21 valandą šventinis koncertas bus trumpai sustabdytas, kad Dainų šventės choras kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedotų Lietuvos himną, Vinco Kudirkos „Tautinę giesmę“. Tai dar viena graži Dainų dienos tradicija.

Šokių dienos „Mano žemė“, kuri vyks „Siemens“ arenoje, pagrindinė idėja – atskleisti augančio, bręstančio žmogaus ir gamtos sąsajas praeityje, dabartyje ir ateityje. Moksleiviai šoks liaudies, klasikinius ir šiuolaikinius šokius, pasirodys ir gatvės šokio grupės. Taip pat pirmą sykį Šokių dienų istorijoje bus šokami sportiniai šokiai ir net baletas.

Dainų šventės konferencija

Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“ – pats margiausias, judriausias ir linksmiausias Dainų šventės renginys – Kalnų parke prasidės 22 valandą. Smagi vaikų ir jaunimo vakaronė, tikras tautinių drabužių ir spalvų paradas pakvies visus tęsti šventę bendra daina ir šokiu. Per vakaronę bus galima išgirsti ir protėvių dainuotų, ir tik šiam Ansamblių vakarui parašytų kūrinių. Daugybė folklorinių ansamblių, pagerbdami vieni kitus, dainuos įvairių regionų dainas: dzūkai dainuos žemaitiškai, žemaičiai – aukštaitiškai ir t. t.

Moksleivių dainų šventė susilies su Valstybės dienos renginiais. Liepos 6-ąją sostinės senamiestyje nuo ryto vyks folkloro kolektyvų ir orkestrų pasirodymai, savivaldybių vėliavų rikiuotė, pučiamųjų orkestrų eisena Simono Daukanto aikštėje.

Liepos 7 dieną įvairiose senamiesčio vietose pasirodymus rengs folkloro ansambliai, pučiamųjų orkestrai. Šv. Kotrynos ir Šv. Jonų bažnyčiose koncertuos akordeonų orkestrai ir chorai. Gedimino kalno papėdėje visą dieną vyks jomarkas. Žanrai, kurie nepakliuvo į Dainų dieną, bus atliekami Vilniaus bažnyčiose. Akordeonininkai liepos 7-ąją gros Šv. Jonų bažnyčioje. Geriausi chorai turės galimybę pasirodyti Šv. Kotrynos bažnyčioje, pučiamųjų ansambliai – Rotušės aikštėje. Tai, kad Dainų šventės dalyviai pasirodys bažnyčiose, – taip pat naujovė.

Dainų šventės dalyviai galės nemokamai lankytis muziejuose – duris šventės svečiams atvers Valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis, Energetikos ir technikos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Vilniaus universiteto muziejai, Lietuvos dailės muziejus: Vilniaus paveikslų galerija, Nacionalinė dailės galerija, Radvilų rūmų muziejus, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Taikomosios dailės ir dizaino muziejus. Šventės dalyviai galės apsilankyti ir Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre.

Dainų šventė yra išskirtinis Lietuvos kultūros reiškinys, jį 2003 metais UNESCO pripažino pasaulio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai daugiausia dalyvių pritraukiantis šalies kultūrinis ir edukacinis renginys, kuriam ruošiamasi keletą metų.

Lietuvos mokinių dainų šventė „išaugo“ iš Lietuvos dainų ir šokių šventės tradicijos. Nuo 1964-ųjų pradėta ji periodiškai kas ketveri metai ji organizuojama kaip savarankiškas renginys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)