Paroda „Summarum“ (lot. k. „suma“) apibendrina šiemet 60-ąją sukaktį mininčio menininko kūrybą. „Ta proga reikia daryti taupias apžvalgas, parodyti, ką esi sukūręs per tam tikrą laiką. Įpareigoja ir dėstytojo statusas“, – kalbinamas DELFI, teigia V. Binkis.
Paroda apžvelgia autoriaus kūrybos pokyčius, tuo pačiu atskleidžia ir tam tikrą nuoseklumą, pamatines jo vertybes.
Poeto Kazio Binkio vaikaičio V. Binkio kūrybinis kelias buvo vingiuotas. Iš pradžių atsidėjo tapybai, po to kurį laiką buvo pasukęs į skulptūrą, taip pat kūrė reljefus, galiausiai – fotografiją.
Pastaruosius dešimt metų (2007–2017) sako vėl sugrįžęs pas savo senąją meilę – tapybą. „Tad parodoje ir rodau šiuo laikotarpiu sukurtas drobes“, – pasakoja V. Binkis.
1979 metais jis baigė fiziką, trejetą metų dirbo pagal įgytą profesiją. „Iš to laiko man liko gebėjimas krapštytis su elektra, taisyti rozetes ir daugybė gerų bičiulių“ – teigia parodos autorius.
1988-aisiais jis baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Tapytojo, skulptoriaus, fotografo patirtį dar papildė ir scenografo darbais keliuose Lietuvos teatruose.
Grįžimą prie tapybos teigia apskaičiuojantis valandomis – kiek laiko per dieną praleidžia prie vieno ar kito užsiėmimo.
„Tapybai dabar skiriu penkias, šešias valandas, fotografijai – tris, keturias. Vis dėlto didžiausią aistrą puoselėju pirmajai ir prie jos grįžtu, tikiuosi, jau paskutinį kartą“, – teigia menininkas.
Nuo skulptūros ėmė tolti netekęs dirbtuvės. O noras kurti nespalvotus atvaizdus, tačiau apeinant tradicinę grafikos raišką, atvedė jį prie „kompromisinio“ varianto – fotografijos.
„Tad kūrybos vingius daugiausia nulėmė smalsumas ir nieko pernelyg nesureikšminantis požiūris. Man taip patinka“, – pripažįsta V. Binkis.
Savo kūriniuose menininkas plėtoja socialines ir humanitarines temas, atskleisdamas jautrią ir pastabią menininko prigimtį. Parodoje „Summarum“ pristatomi tapybos darbai iš ciklų „Diana karo kelyje“, „Apie Juos ir Jas“, „Skorpionų leksikonas“, „Fobijos“. Minčių vizualizavimui menininkas pasitelkia įtaigius instrumentus – nevaržomą energiją, gyvybingus siužetus, drąsius ir net savotiškai įžūlius elementus, platų, išraiškingų spalvų koloritą.
Taip pat rodomi darbai, atlikti mišria reljefo technika 1995–1997 metais. Juos menininkas laiko savo asmeniniu atradimu.
Dar vieną unikalią ekspozicijos dalį sudaro skaitmeninė manipuliacinė fotografija (2014–2015) Vilniaus tema. Šie darbai atskleidžia kiek kitokią V. Binkio pusę – tikslumą ir konkretumą, įgytą su fiziko specialybe. Kitaip nei tapyboje, ramesnių emocijų, minimalistinės raiškos fotografijose menininkas demonstruoja dėmesį detalei. Labiau susitelkia į konkretų objektą, nagrinėja jį schematiškai, vaizduodamas įvairiais rakursais ar skirtingame apšvietime stebėdamas jo kaitą.
V. Binkis nuo 1992 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Iki šiol yra surengęs dvidešimt keturias personalines parodas.
Paroda „Summarum“ veiks iki balandžio 30 dienos.
