„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad nesupainiojau interesų teatrui sudarant sutartį su mano sūnaus vadovaujama įmone. Noriu pabrėžti, kad nuo 2009 m. mano sūnaus įmonė „Riverside Music Ltd“ turi išskirtines teises Baltijos regione ir Vidurio Europoje trims koncertams – Londono simfoninio orkestro, operos solistės Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro – surengti“, – rašoma LNOBT išplatintame pranešime.
„Viešų ir privačių interesų konfliktą deklaravau, neslėpiau ir atlikau visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai. Klydau tikėdamas, kad viešas ir atviras interesų deklaravimas gali išspręsti kylančius klausimus. Apgailestauju, kad ši situacija sukėlė įtampas visuomenėje ir abejones mano, kaip LNOBT vadovo, veikla.
Suprantu situacijos rimtumą ir aukščiausių šalies vadovų pasitikėjimo svarbą. Taip pat jaučiu įsipareigojimus teatro kolektyvui ir jo kūrybinei ateičiai. Todėl galutinį savo sprendimą dėl tolesnio LNOBT generalinio direktoriaus pareigų ėjimo paskelbsiu trečiadienį“, – pranešime teigia G. Kėvišas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad LNOBT direktoriaus veiklos užkulisiai „pavirto „šešėlių teatru“, kuriame klesti įtartini sandoriai, piktnaudžiaujama pareigomis, ignoruojamos kontroliuojančių institucijų išvados“.
Ji taip pat teigė, kad tai yra nesuderinama su skaidrios vadybos reikalavimais ir institucijos vadovo atsakomybe.
G. Kėvišą, kaip praradusį pasitikėjimą, atsistatydinti ragina kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, ją palaiko premjeras Saulius Skvernelis.
Viešųjų pirkimų (VPT), Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos kritikavo G. Kėvišą dėl situacijos, kuomet pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“.
Pats teatro vadovas sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas Naglis Stancikas.
VPT ir STT G. Kėvišo nusišalinimą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos.
Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G. Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo.
Dėl to tyrimą šią savaitę pradėjo VTEK. Anksčiau nagrinėjusi šią istoriją VTEK konstatavo, kad pažeidimų nebuvo, nes G. Kėvišas sutarčių pats nepasirašė.
Dėl G. Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pradėjusi mokestinį tyrimą.
Jis pats žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes.
Tyrimas buvo pradėtas dar 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, jog vykdytas nusikaltimas, dalis dėl to, jog darbus altikusi Vokietijos bendrovė „SBS Bühnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų.
Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė.
Įtarimai tuomet buvo pareikšti keliems asmenims, tarp jų – ir G. Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą.
Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
