Nuo senų laikų opera ir vaišingumo menas yra estetiškai susiję Vakarų kultūroje. Dar Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais garsi kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca (1494-1557 m.) puoselėjo svetingumo ir bendravimo meną valdovo dvare.
Būtent šios iškilios moters garbei restorano aplinkoje svečiams skambėjo įspūdingas muzikos kūrinys. Be to prieš pat prasidedant koncertinei operai politikai ir verslo atstoavai rinkosi į restorano biblioteką, kur išgirdo istorikės, valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos Jolantos Karpavičienės vaizdingą pasakojimą apie kunigaikštienės Bonos Sforcos gyvenimą, įnašą į Lietuvos politinį bei kultūrinį gyvenimą. Bona Sforca įnešė svarbų indėlį į Lietuvos kultūrą, ekonomiką bei politiką.
Būtent šiai valdovei šiandien galime dėkoti už lietuvių skoniui priimtinomis tapusias elgesio prie stalo tradicijas ir įvairius patiekalus. Tai valdovės užsakymu, XVI amžiuje Lietuvoje pradėtos auginti skanios ir mūsų taip mėgstamos bulvės, pomidorai, kopūstai, kaliaropės, porai, petražolės.
Senojoje Europoje žmonės mėgo vaišintis ir klausydami nuostabios muzkos ar operos spektaklių metu. Tad operos ir restorano meistrų duetas Trakuose - senojoje didikų rezidencijoje - valdovei Bonai Sforcai būtų maloniai paglostęs širdį.
„Opera priešais Trakų pilį norime pagerbti iškilios asmenybės – Bonos Sforcos – indėlį į mūsų šalies kultūrinį gyvenimą. LDK kunigaikštienė Bona mums ypač įdomi savo siekiu diegti vakarietiškas svetingumo tradicijas Lietuvoje. - sakė šio koncertinio operos atlikimo globėja, restorano „Bona Lounge“ įkūrėja Rasa Šnaiderienė. - Su kunigaikštienės Bonos Sforcos vardu siejamas Lietuvos kultūros pakilimas Renesanso laikotarpiu. Tai ši kilni dama pertvarkė Valdovų rūmus, finansavo Vytauto Didžiojo antkapio kūrimą, kvietė ir rėmė iškiliausius menininkus, poetus, muzikantus, medikus, teisininkus, kulinarus. Juk valdovės Bonos Sforcos dėka suintensyvėjo teatro gyvenimas, literatų pasirodymai, buvo inspiruotos meno diskusijos“.
Apie operos kūrėjus
Liepos 17 dienos šiltą vasaros vakarą orkestras „Vilnius Simfonietta“ su dirigentu Vytautu Lukočiumi didingai įsikurė ant Galvės ežere plūduriuojančio plausto. Trakų pilies panoramoje skleidėsi įstabūs muzikos garsai ir sklido ežero vandeniu pasiekdami čia pat pakrantėje jaukiai įsikūrusius žiūrovus. Operos veiksmas betarpiškai vyko tarp orkestro ir žiūrovų. Rimstančios gamtos ramybės ir muzikos skaidrumo dermė virpino žiūrovų širdis.
Operos spektaklį atliko jauni ir talentingi artistai: pagrindiniame karaliaus Everardo vaidmenyje - Tomas Pavilionis, žinomas kaip pagrindinis prancūzų kompozitoriaus Ch.Gounod operos „Faustas“ atlikėjas. Dainavo ypatingo balso solistas Viktoras Gerasimovas, dainininkės Diana Tiškutė, Nora Petročenko, Ilonas Pliavgo.
Operos solistai arijas atliko pasidabinę dailininkės Vidos Šataitės specialiai sukurtais XVIII amžiaus dvasią atspindinčiais kostiumais.
Operos režisierė ir inscenizacijos autorė Aistė Ptakauskaitė pasakojo, kad kūrinį „Everardas II – Lietuvos karalius“ prieš kelerius metus Madrido karališkajame archyve aptiko lietuvių kilmės dirigentas iš Ispanijos Alexis Sorriano Monstavičius. Opera buvo sukurta prieš 230 metų tuomečio Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga.
Muzikiniame kūrinyje Lietuva vaizduojama kaip kultūringas, demokratinės valstybės tradicijas puoselėjantis kraštas, valdomas išmintingų, jautrių ir dėmesingų savo pavaldiniams valdovų. Operoje skleisis meilės žiedai ir pinsis žavingos dvaro intrigos.
,,Pats kūrinys šviesus, muzika - lengva, grakšti ir žaisminga, o kiekvienas renginio svečias galėjo pasijusti tarsi dalyvautų tikrame XVIII a. aristokratų pobūvyje.” - sakė režisierė.
