Balandžio 27 dieną 17 valandą Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ įvyks albumo „Eduardas Juchnevičius“ pristatymas. Knygą išleido žurnalas „Kultūros barai“.
Eduardas Juchnevičius. "Daiktų epigonas" fragmentas (1985)
© "Kultūros barai"

Eduardas Juchnevičius, beje, gimęs ne 1942 m., kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, o 1941 m. gruodžio 13 d., – dailininkas, įvaldęs pačias įvairiausias priemones ir technikas. Jis tapė, piešė, kūrė monumentaliosios dekoratyvinės dailės, taikomosios ir knygų grafikos srityse, vis dėlto lietuvių dailės kontekste labiausiai žinomas kaip estampų – linoraižinių kūrėjas.

1959 m. Eduardas, gavęs vidurinės mokyklos atestatą, bandė stoti į skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute, tačiau nebuvo priimtas. Čia mokytis pradėjo tik 1963 m., įstojęs į Pedagogikos fakulteto Grafikos specialybę. Po studijų 1968 m. persikėlė gyventi į Šiaulius, ilgus metus dėstė Šiaulių vaikų dailės mokykloje, kartu intensyviai kurdamas, dalyvaudamas parodose. Juchnevičiaus amžininkai prisimena jį kaip charizmatišką asmenybę, mylimą Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) mokinį, nenuilstantį Šiaulių meninio gyvenimo spiritus movens.

Dalyvauti parodose dailininkas pradėjo nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos. Jo kūryba neliko nepastebėta – Talino grafikos trienalėje, sovietmečiu didžiausioje Baltijos šalių grafikos meno fiestoje, 1977 m. gavo diplomą, o 1986 m. buvo apdovanotas pagrindiniu prizu.

Juchnevičius nevengė viešumos, negyveno užsidaręs dirbtuvėje. Dažnai pasisakydavo kūrybos klausimais, aptardavo dailės realijas, mėgdavo patraukti per dantį miesčionišką Vilniaus, išdidžiai demonstruojančio kultūrinius didmiesčio pranašumus, kasdienybę, atkakliai gindamas provincijos savivertę, vietos dvasią. Ironiškai sakydavo: kiek daug paryžiečių gyvena provincijoje, kiek daug provincialų gyvena Paryžiuje… Toks pats kritiškas, kandus atvirumas atsispindi ir jo kūryboje.

Jau diplominiame darbe (vadovas Vytautas Valius (1930–2004) – ofortų cikle „Prūsų nukariavimas“ (1968) – aiškiai juntamas ne tik susiformavęs jauno dailininko braižas, bet ir polinkis į istorinę tematiką. Nuo tada Juchnevičius nuosekliai gilinosi į tautos istoriją, gvildeno žmonių santykius, būties problemas, pagrindiniu tyrimų objektu, reprezentantu ir metafora pasirinkęs figūrą.

Beveik visose kompozicijose vyrauja siužetinis pasakojimas, kurį kontrastingai paryškina tuščia estampų erdvė. Pasirinktas vaizdavimo būdas leidžia autoriui išsiversti be konkrečių laiko ir erdvės nuorodų, o žiūrovus verčia pasukti galvas, kur, kada įvyko tai, kas įamžinta jo paveiksluose.

Modernistiniuose Juchnevičiaus linoraižiniuose, sukurtuose 8–9 deš. („Marių kronikos“, „Dykūnų puota“ ir kt.), kunkuliuoja gyvenimas. Tarytum film noir kadruose fiksuojama itin kūniška pasaulio vizija, sklidina lakios, šiurpokos dailininko fantazijos, kuri ne tik stebina, bet ir glumina. Techniniu atžvilgiu įdomu tai, kad Juchnevičius meistriškai manipuliuoja vaizdo negatyvu, būdingu iškiliaspaudei. Negatyvas asocijuojasi su atvirkščiu atspaudu, o juk estampas ir šiaip yra atvirkščias klišės atspaudas, vadinasi, originalus vaizdas lieka klišėje. Tai alcheminė grafikos pusė, dažnu atveju sustiprinanti įtaigą ir praturtinanti estampo reikšmių sluoksnį.

Juchnevičiaus grafiką dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius priskyrė naktiniam menui – tai sunki treniruotė, savotiška kvaziskaistykla, kurią įveikus galima kilti aukščiau. Konstruktyvistiniuose kūriniuose neretai atsiveria grotesko, ironijos gelmė. Autoriaus fantazija susipina tiek su buitimi, tiek su mitologija, istorija. Kontroversiškai, tačiau kompromisiškai čia lygiomis teisėmis dalyvauja įvairūs herojai – dirbtuvėje pozuojantis modelis, Dzeusas, Vytautas Didysis, studijoje besidarbuojantis dailininkas, Geležinis vilkas ir kt. Organiškai sąveikaujant itin skirtingiems personažams, kūrinio realybė primena kandžiai ironišką pokštą…

Kita vertus, Juchnevičiaus vaizduojamajai dailei netrūksta ir poezijos, kurią dailininkas kūrė lygia greta su grafikos lakštais, tapybos paveikslais, akvarelėmis (yra išleidęs savo eilėraščių knygų, kurias pats ir iliustravo). Poetiškumą pabrėžia linijų ritmas, siužetinis pasakojimas, metaforiška kalba. Juchnevičiaus grafika, nors tirštá vaizdinių, personažų, įvairių atributų, daiktų, paradoksaliai atrodo lakoniška, o tapyba, kuriai dailininkas neabejingas nuo pat studijų pabaigos, dvelkia formų ir stilistikos eklektika, nestokoja iliustratyvumo.

Šią jo kūrybos dalį būtų sunku priskirti kuriai nors iš lietuvių tapybos tradicijų, nes raiška itin individuali. Pasak autoriaus, jam svarbus siužetiškumas, padedantis žiūrovams lengviau suvokti plastinę kalbą. Kai kurie jo tapyti paveikslai primena siužetinę freskų, pano stilistiką, kai kurie – didžiulio formato iliustracijas, scenovaizdžius, kostiumų projektus. Spalvingi ryškūs fantastiniai gyvūnai, žmonės, įvairūs architektūriniai konstruktai – tokie pagrindiniai Juchnevičiaus tapybos personažai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniaus rotušėje bus paminėtos dramaturgo G. Landsbergio-Žemkalnio 165-osios gimimo metinės (12)

Lapkričio 21 d. Vilniaus rotušėje įvyks koncertas-minėjimas, skirtas lietuvių teatralo,...

Savicko paveikslų galerijoje - A. Makarevičiaus paroda „Pasąmonės veikėjų žaismė ir apeigos“ (2)

Vilniaus Savicko paveikslų galerija pradeda naują parodų ciklą „Pasakojimai“. Juos lapkričio...

Įspūdingose D. Britanijos koncertų salėse suskambo senieji lietuvių instrumentai (4)

Lietava – tai projektas, pasakojantis istoriją apie 16 tradicinių senųjų lietuvių folko...

Košmariškas garsaus režisieriaus liudijimas: Rusija miega, likimai dūžta (14)

Šiandien Europos šalių kino forume „ Scanorama " mums gerai pažįstamas režisierius Sergejus...

Gintaras Rinkevičius: Samsonas – politinio aklumo simbolis

Nenumaldomai artėjanti gruodžio 6 – 10 d. C. Saint Saënso „Samsono ir Dalilos“ premjera vėl...

Top naujienos

Diplomai ir sunkus darbas nepadėjo - dabar gelbsti Lenkija, Baltarusija ir nukainoti produktai (33)

Gauna jogurtą paskutinę jo galiojimo dieną ir valgo visą savaitę, drabužių ieško tik dėvėtų...

Siūlo apmokestinti ir didesnes pensijas, o sportuojančius ar šokančius – paskatinti pinigais (284)

Sportuojantys žmonės galėtų mokėti mažiau mokesčių, bet gaunantys didesnes pensijas, prie...

Pas dūstantį vaiką greitoji vyko 40 minučių: jis būtų miręs, jei ne mamos suleistas vaistas (241)

Jei ne prevenciškai šeimos gydytojos paskirtas vaistas, dabar dviejų metų berniukas nebėgiotų...

Lenkų viltis įveikti Lietuvą kursto iškreipta jėgų pusiausvyra (4)

Kaimynai lenkai neslepia: nenumaldomai artėjanti 2019-ųjų pasaulio čempionato atranka – puiki...

Alvydas Jokubatis. Šimtmetį švenčiame su valstybę griaunančiu įsitikinimu (98)

Lietuviai turi kalbėti apie galimą tautos ir valstybės išnykimą, nes būtent iš tokių...

Šimtai tūkstančių Stalino aukų: dienoraščiai atskleidžia šiurpius pasmerktųjų išgyvenimus (345)

Remiantis skirtingais duomenimis, 1937-1938 m. TSRS pateikus politinių kaltinimų buvo areštuota...

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Baltija“ – VDA

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Baltija“ – VDA. Tiesiogiai iš Panevėžio.

Ekonomistas pasiūlė idėją, leisiančią pakelti vidutinį atlyginimą iki 1440 eurų ir susigrąžinti emigrantus (679)

Idėjos Lietuvai, leisiančios iki 2042 metų susigrąžinti daugiau nei pusę milijono tėvynainių...

Laužo filmuose apie vikingus rodomus stereotipus: jie gyveno ir Lietuvoje (44)

Gyvosios istorijos entuziastų būrys į šiandienį pasaulį prikelia Baltų Vikingų gyvenimą....

Išvarytieji? Emigrantas 10 metų skynė agurkus, bet savo pasiekė (95)

Prisistatydamas Virgilijus Šauklys net susinepatogina – jau seniai pats savęs šiuo vardu...