Dažnas viešųjų konkursų dalyvis, daugybės garsių skulptūrų - „Lietuvos Krepšiniui“, „Dvyniai“ - autorius Tadas Gutauskas įsitikinęs, kad šiuolaikinis menas neturi būti kuriamas remiantis Sovietinio laikmečio tradicijomis. Šiais metais Lietuvai minint savo vardo tūkstantmetį, jo kūrinys „Vienybės medis“ apsigyvens Vilniaus Vingio parke, T. Gutauskas taip pat visuomenei neseniai pristatė savo Lukiškių aikštės atnaujinimo projektą „Kelias“, todėl antradienį DELFI surengtoje konferencijoje skulptorius atsakinėjo į skaitytojų pateiktus klausimus, kokios skulptūros ir kitų rūšių menas turėtų puošti mūsų miestus?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kas jus įkvėpė sukurti „Vienybės medį“?

Lietuvos tūkstantmečiui įamžinti norėjosi tokio motyvo, kuris būtų artimas platesnei visuomenei, todėl iš mūsų etnokultūros paimtas verpstės motyvas arba gyvybės medžio simbolis pasirodė prasmingas ir keliantis taurias asociacijas su mūsų kultūra bei praeitimi.

Ar buvo viešas konkursas šiai skulptūrai įgyvendinti?

Viešo konkurso nebuvo. Tai mano privati iniciatyva ir du trečdalius lėšų šiam projektui suradau iš privačių rėmėjų.

Kaip manote, ar privačios iniciatyvos skulptūra turėtų būti viešoje erdvėje ir turėti pretenzijų į svarbiausius Tūkstantmečio renginius?

Priklauso, kokia tai iniciatyva. Kalbant apie „Vienybės medį“, ši idėja buvo pristatyta įvairioms kompetetingoms institucijoms: Dailininkų sąjungai, architektams, Miesto plėtros departamentui, Estetikos ir miestovaizdžio skyriui, Paveldo departamentams, „Unesco", „Santarai-Šviesai" ir t.t. Pasitarus su visuomene ir išklausius visus argumentus „už" ir „prieš", galima dar daugiau ištobulinti kūrinį iki tos dienos, kol jis pamatys dienos šviesą.

O saviveikla ir neprofesionalių kūrinių atsiradimas viešoje erdvėje, manau, neturėtų būti toleruotinas.

Būtų įdomu sužinoti, kiek ilgai brandinate savo idėjas ir ar tai svarbu jūsų kūryboje? Ar esate savo idėjomis toks tikras, kad guldytumėte už jas guldyti savo galvą?

Kiekvienas iš paskutinių mano kūrinių - „Dvyniai", „Lietuvos krepšiniui" ir „Vienybės medis" - brendo nuo 1 metų iki 2 metų. Žinoma, per tokį ilgą laiką daugybę kartų persvarstai idėją ir jos vertę. Vis dėlto esu tikras tuo, jog, jei tas kūrinys pamato dienos šviesą, vadinasi jis buvo to vertas.

Kas jums yra vienybė?

Nenoriu kalbėti skambiomis frazėmis, bet aš manau, kad vienybės tema yra ypatingai aktuali dabar, kai, iš tikrųjų gyvenimas sunkėja, ir vienas kito nepalaikant, sunku judėti į priekį. Ir kaip rodo mūsų istorija, iki šių dienų išlikome tik būdami vieningi. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga įpareigoja sukurti kažką iškilaus.

Kodėl pasirinkote tokį didelį skulptūros aukštį?

„Vienybės medžio" skulptūros aukštis - beveik 9 metrai. Su architektu R. Paleku pasirinktoje Vingio parko vietoje praleidome nemažai laiko, pasidarėme maketą, kuris pradžioje buvo gerokai aukštesnis - netgi virš 10 metrų, tačiau tada jis iš tam tikrų taškų susiliedavo su miško horizontu. Sumažinus iki 8,5 metro, manau, radome optimalų dydį, kadangi aplinkiniai medžiai yra 20-25 metrų aukščio, mažesnio dydžio skulptūra nublanktų prieš medžio kamienų dydį ir mastelį.

Ką apskritai manote apie skulptūrų situaciją Lietuvoje?

Man atrodo, kad Lietuvoje yra bėda su valstybiniais konkursais skulptūroms įvairių datų ar iškilių asmenybių įamžinimui. Dabar kuriamos skulptūros niekuo nesiskiria nuo sovietmečio laikų paminklų. Keičiasi tiktai pavadinimai - iš sovietinių laikų į šių laikų arba ikikarinės Lietuvos laikų veikėjus.

Reikalavimai tokiuose konkursuose yra iškeliami tokie, kad menininkas nieko modernaus pasiūlyti negali.

Ką jūs manote apie menininkus, kurie aikštėse stato paminklus partizanams tuo bažnytiniu stiliumi?

Pritariu. Man gražūs kameriniai paminklai, kurie atsirado ikikarinės Lietuvos stilistikoje, dvasioje, nedidelėse erdvėse ar partizanų žūties vietose. Tie istoriniai įvykiai turi būti įamžinti, jie negali būti užmiršti, tačiau perkelti to laikmečio suvokimą dešimtimis kartų didinant mastelį ir stengiantis perkelti į didmiesčių centrus, yra ydinga, nes miesto erdvė reikalauja visiškai kitokių sprendimų, juk gyvename XXI amžiuje.

Ar nemanote, kad šių laikų modernus menas paskendo krizėje? Toks įspūdis, kad menininkai išsisėmė ir tarpusavyje tik lenktyniauja: kas labiau šokiruos publika, kas sukels koki garsesnį skandalą savo kūryba, kad apie tave parašytų spaudoje. Nesuprantančius tokio subtilaus meno jie pašaipiai vadina neišprususia avinų banda. Nejaugi tai viskas, ką sugeba šių laikų menininkai?

Aš nemanau, kad menas šiais laikais tik šokiruoja. Kita vertus, kas garsiausiai šaukia, tas labiausiai ir matosi. Tarkime ir Sąjūdžio laikais daug žmonių buvo širdimi ir darbais su Atgimimo judėjimu, bet jie nesimato šiandien, o labiausiai šaukė dalis tokių žmonių, kurie paskui paaiškėjo nesą tikrieji Atgimimo kviesliai.

Yra vienas kraštutinumas, kai menininkai, visiškai užsidarę nuo išorinio pasaulio, sėdi savo studijoje ir kuria, tada kyla klausimas, ar tas menas kam nors reikalingas, ar tas menas yra suprantamas tik tam menininkui ir tik jam reikalingas, ar ir visuomenei? Aš esu tos nuomonės, kad menininkas turi siekti dialogo su visuomene.

Sukurti kažką ir pareikšti, kad visuomenė to nesupranta, manau, yra kvaila. Visada turi paaiškinti visuomenei, ką tu kuri, nes kartais sukuria vos ne bet ką ir nori kad visi plotų rankom...

Kaip jūs manote, ar už surūdijusį vamzdį reikia mokėti 100 tūkst. litų?

Aš manau, kad tai visai nebloga provokacija. Ir pozityvu, kad tokie projektai atsiranda. Mūsų visuomenė dar nėra labai išprususi modernaus meno srityje ir tokių kūrinių atsiradimas skatina domėjimąsi menu. Tik mano pozicija tokia, jog šios skulptūros turėtų būti laikinai šiose vietose, jos tikrai negali pretenduoti į ilgalaikių meno kūrinių statusą tokiose svarbiose Vilniaus vietose. Dėl kainos - kai yra privati iniciatyva, kalbėti apie menininkų honorarus, manau, yra neetiška. Šiuo atveju, kai visas 100 proc. skiriama iš biudžeto, visuomenė turi teisę žinoti, koks yra tikrasis menininko honoraras ir nemanau, kad menininkams reikėtų jo gėdytis, net jei jis ir nėra mažas. Intelektualus produktas Lietuvoje visą laiką buvo nuvertintas.

Kokį naujausią projektą norėtumėte įgyvendinti?

Jeigu atvirai, labiausiai norėčiau įgyvendinti Lukiškių aikštės projektą „Kelias", kadangi galvoju, kad Vilnius tikrai nusipelnė pakankamai demokratiško ir vakarietiško sprendimo centrinėje Vilniaus aikštėje. Norisi, kad šioje aikštėje būtų gera žmogui, kad jo neslėgtų per didelė skausmingos istorijos ir netekčių našta. Norėjosi šviesaus ir optimistinio simbolio, kuris asocijuotųsi su pergale, o ne su kančia ar pralaimėjimais.

Gal pateiksite keletą minčių apie kūrybos ir dvasinio poreikio svarbą civilizuotoje visuomenėje bei ekonomikos vietą, vertinant šiuo požiūriu? Šiuolaikinis civilizuotas pasaulis meldžiasi pinigams ir malonumams. Kaip turėtų būti kitaip, kad kūrėjas galėtų būti naudingas ir reikalingas šiam pasauliui?

Tai labai sudėtingas klausimas. Manau, kad menininko priedermė yra skleisti savo idėjas, kuriomis jisai tiki. Vienos idėjos gali būti visiškai utopiškos, kurios niekada nebus įgyvendintos, kitos idėjos, vis dėlto, randa tam tikrą raktą į šiuolaikinį gyvenimą, atrakina ir verslo pasaulio duris, taip tapdamos kūnu. Ko vertos idėjos menininko galvoje, jei jos niekada nepamatys dienos šviesos? Mitas apie alkaną menininką-genijų šiais laikais yra nutolęs nuo realybės, nes tik įgyvendinti kūriniai gali būti kvestionuojami dialoge su visuomene.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Saulės trūkumą Londone bandoma kompensuoti šviesų festivaliu (1)

Gūdžios žiemiškos Londono naktys ir vakarai nuo ketvirtadienio trumpam nebebus tokie niūrūs –...

Anomalija sostinėje: šioje vietoje naktis prasideda vidurdienį

Vidurinės kartos (vos neparašiau – vidurdienio) menininkė E. Gineitytė sugrįžta į akademijos...

Suprasti klaidą užtruko 20 metų: vis tikėjome, kad Lietuvoje situacija bus palankesnė

„Jei paimtume pavyzdžiu Niujorką ir visas Lietuvos galerijas sutelktume vienoje gatvėje, greitai...

Valdovų rūmuose – kryžiažodžių sprendimo čempionatas (2)

Šeštadienį Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų konferencijų...

Paskelbti Londono knygų mugėje dalyvausiantys Baltijos šalių autoriai (6)

Londono knygų mugės kultūrinę programą organizuojanti Britų Taryba pristato Lietuvos, Latvijos...

Top naujienos

Indrė Makaraitytė. Vienoje pusėje – galingi ūkiai, o kitoje – ištuštėjusi Lietuva (208)

Pamenate naktines derybas dėl Europos Sąjungos paramos milijonų ?

Taupydami prarandate pinigų: maža nepasirodys (1)

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų...

Liberalų sąjūdis papasakojo, ko griebsis traukdamas partiją iš krizės (32)

Du buvę varžovai dėl Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko posto – Eugenijus Gentvilas ir...

Apskaičiavo, kas bus Lietuvoje po penkerių metų (942)

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl...

Pažadas duotas: už alkoholio reklamos pažeidimus baudos bus vėliau

Kontrolieriams nustačius alkoholio prekybos ir reklamos pažeidimų, alkoholiu prekiaujančios...

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: kokios lietuvių galimybės gerinti pozicijas (1)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Užsieniečių darbas Lietuvoje: kur ir už kiek dirba (351)

Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos darbininkų Lietuvoje kai kurios įmonės laukia...

„Žalgiris“ varžovų akimis: iš tokios komandos reikia pasimokyti (3)

Kauno „Žalgiris“ jau daugiau nei du mėnesius nepralaimi Eurolygos rungtynių namuose....

Lenkijoje apsipirkusi žinoma plaukų stilistė papasakojo savo įspūdžius: man „nurovė stogą“ (138)

Plaukų stilistė-šukuosenų dizainerė Eglė Saunorytė-Kinderienė neteko žado apsilankiusi netoli...

Ko lietuviams pavydi net skandinavai: dėl šio pasiekimo bent pusšimtis lietuvių gali neatsistoti, kai įeina D. Britanijos karalienė (10)

Prieš savaitę garsiai nuskambėjęs beprecedentis įvykis, kai jachtos „ Ambersail “ įgula...