„Nuolat kalbame apie lietuvių emigraciją, minime kitus skaudulius. O štai mes atradome ir visai Lietuvai parodėme 5000 nuostabių jaunų žmonių. Dar 3 tūkstančius teko atsijoti per atranką, nes tokia gausa netilptų į Kalnų parko stadioną. Kiek jaunimo dega noru išsaugoti mūsų palikimą! Tik iš širdies į širdį, iš lūpų į lūpas perduodamas, jis gali išlikti“, – teigė Ansamblių vakaro meno vadovas Vytautas Buterlevičius.
Koncerto pradžioje skambėjo aštuonių, devynių minučių trukmės prologas „Tėviškės rytas“, kurį parašė kompozitorius Bronius Kutavičiaus. Keturių dalių kūrinys buvo skirtas lietuvių tautinio atgimimo asmenybėms Vincui Kudirkai, Maironiui, Vydūnui ir Jonui Basanavičiui. Kartu prisiminta artėjanti Lietuvos valstybės šimtmečio sukaktis.
Per pirmąją koncerto dalį „Mokyklėlės sodas“ pasirodė jauniausi šventės dalyviai. Jie linksminosi, žaidė, simboliškai dėkojo savo tėveliams ir mokytojams. Antroji dalis buvo skirta seniausiam mūsų tautosakos paveldui – sutartinėms, trečioji – „Nuo Sekminių lig Joninių“ – tradiciniam folklorui, atsiradusiam XX amžiaus pirmoje pusėje.
Per ketvirtąją dalį „Laisvės vaikai“ vėl grįžo prie patriotinių temų. Skambėjo daina „Brangiausios spalvos“, moksleiviai kūrė tautinių ženklų kompozicijas, šokiu su lazdomis demonstravo pasiryžimą ginti savo tėvynę. Dar vienu kūriniu buvo pagerbtas pokariu galvas padėjusių gimnazistų atminimas.
Vėliau „Linksmąjį vakarėlį“ surengė kapelos, savo muzikavimu į sceną suviliojusios šokėjus ir galiausiai pradingusios jų siautulyje.
Finalinė koncerto dalis „Džiaugsmo sparnai“ buvo paremta poeto Jono Strielkūno eilutėmis „Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokę skraidyti“. Pabaigai moksleiviai rinkosi atlikti kiek atnaujintą patriotinę dainą „Graži Lietuva“.
Koncerto scenarijų sukūrė V. Buterlevičius. Jam talkino muzikos vadovas Eugenijus Čiplys, vyriausiasis chormeisteris prof. Jurijus Kalcas ir dailininkas Vidas Drėgva.
Ansamblių vakaro rengėjai, kitaip nei Šokių dienos kūrybinė grupė, suteikusi sau tam tikrų išraiškos laisvių, laikėsi griežtesnio reglamento, teigė puoselėjantys tik lietuviškas, tradicines, pačias seniausias ir kiek vėlesnes, XX amžiaus pradžios, raiškos formas.
Pasak V. Buterlevičiaus, Ansamblių vakarą visada buvo ir bus dainuojama, muzikuojama gyvai, atliekami tik lietuviški kūriniai. „Dainų šventes UNESCO pripažino ne už gatvės šokius, hiphopą ar baletą – vakariečiai juos atlieka geriau. O mes palaikome unikalų savo tautos tradicinį meną“, – DELFI teigė V. Buterlevičius.
Dainų šventę, išskirtinį Lietuvos kultūros reiškinį, pasaulio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo vertybe UNESCO pripažino 2003 metais. Dainų švenčių istorija, anot V. Buterlevičiaus, skaičiuojama nuo 1937-ųjų birželio 30 dienos, kai per jaunalietuvių sąskrydį Kauno stadione buvo parodyta tais laikais grandiozinė kompozicija – joje dalyvavo 400 šokėjų.
