Auksiniu geriausio teatro dailininko scenos kryžiumi šiemet apdovanotas scenografas Jonas Arčikauskas. Šlovę jam atnešė tuščioje Rusų dramos teatro scenoje atsivėrusi „Eglutė pas Ivanovus“.
Jonas Arčikauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

- Kuo jums įdomi A.Vvedenskio pjesė „Eglutė pas Ivanovus“?

- Susipažinau su pjese labai seniai. 1997 m. Švedijoje statėme ją su Jonu Vaitkumi pirmą kartą. Žinojau Vvedenskį kaip tam tikro laiko lektūrą. Statyti šią pjesę – tikrai ne juokas: tam tikri dalykai užkoduoti, o tekstas – asketiškas, minimalus, be to, jis stokoja nuoseklumo ir rišlumo. O teatre tai – problema. Tikėtis, kad susirenka vien intelektualai-inteligentai, yra pernelyg naivu. Nors man vis tiek norisi, kad žmogus ateitų nors truputėlį prakutęs, o ne vienodai vertindamas – eiti į spektaklį ar į alubarį.

- Kad nelygintų teatro su pramoga?

Taip. Žinoma, pramogų visada reikia, žmogui būtina atsikvėpti, bet kad bus išvystytas toks kultas – nė minties nebūčiau turėjęs. Gal žmonės kitaip pradėjo jausti gyvenimo trapumą ir trumpumą, kad malonumą sugebėjo sutapatinti kone su religine sąvoka? Tai demonstratyviai, agresyviai akivaizdu. Bet manęs tai nedomina. Žmonės vienodėja. Įžiūri keletą prototipų, ir tuo viskas pasibaigia. Keista, nes sovietų laikais valdžia dėjo pastangas į žmonių unifikavimą, o dabar – laisvoje šalyje – žmogus pats, savanoriškai nudirbo tą darbą. Ir dar efektyviau nei bolševikiniai ideologai. Dėl to labai gražu sutikti jauną, girdintį ir matantį žmogų, kuris korektiškas aplinkai ir dar turi kažkokią paslaptį!

- Bet kaip tai pasiekti? Betarpišku lavinimusi?

- Manau, lavinimasis turi būti nepabaigiamas. Be abejonės, sėkmės procentas irgi veikia. Eini vieškeliu ir sutinki žiogą, varlę arba žmogų, kuris tau kokį sakinį pasako. Visi dalykai susideda – jie tarsi įneša tokią korektūrą žmogaus rytdienoje, perspektyvoje.
Taigi Vvedenskis man nuostabus savo pasitikėjimu ir neišbaigtumu.

- Ir aktualumu, nors pjesė parašyta bemaž prieš 80 metų.

- Na, žinome ir anksčiau parašytų veikalų – juk yra ir Šekspyras, ir Sofoklis... Tai, kas vadinama klasika – įprasta, laiko patikrinta formuluotė – išlieka paveiku. Vvedenskio nepriskirčiau prie klasikų, jo forma daug drastiškesnė – imtis tokio kalbėjimo ir turėti vilties būti suprastam! Tai yra įžvalga! Šia medžiaga Vvedenskis, valiūkiškai žaisdamas su mirtimi, sustiprino teatro kalbą, kuri radikaliai skiriasi nuo faktinės, buitinės ar teisinės kalbos.

- Tęsiant mintį apie žmonių taip pageidaujamą pramogą, galiu pastebėti, kad susirinkusius į „Eglutę pas Ivanovus“ žiūrovus jūs apgavote – vietoj pageidautos spindinčios šventės atvėrėte teatro griaučius – sceną palikote praktiškai tuščią.

- Tokia scena provokuoja sutelkti bent jau šiokias tokias pastangas tam, kad suvoktum.

- Jei negeba pamatyti – tai jau žiūrovo problema?

- Turbūt geriau jis būtų nuėjęs į alubarį. Be reikalo pinigus bilietui išleido.

- Teko girdėti, kad didelę dalį spektakliui skirtų kostiumų persiuvote iš ankstesnių rūbų.

- Nebuvo kito kelio. Ir dėl finansų, ir dėl laiko trūkumo. Rusų dramos teatro siuvykloje dirba puikūs žmonės, bet jie – tik du. Ateina anksti ryte ir visą dieną dirba. Ir jei su jais teisingai kontaktuoji, jų darbo našumas būna labai didelis. Be to, nepamirškim, kad ir jie – žmonės. Galvoju, kad be to kasdien vykdomo mechaninio darbo, jiems turi būti dar ir įdomu. Tikrai labai džiaugiuosi jų rezultatais.

- Kiek laiko truko visų kostiumų pasiuvimas?

- Ne daugiau nei tris savaites. Ir visa tai – kartoju – padarė du žmonės!

- Viename interviu kiek pašiepėte kūrėjus, kurie samdosi brangius dizainerius ir perka dideles sumas kainuojančius jų sukurtus rūbus scenai. Jūs tuo tarpu verčiau renkatės už porą litų nusipirktą audinio gabalą.

- Yra idėjų dalykai, yra pojūčių dalykai. Turi jausti vidinę audinio charakteristiką. Ir nebūtinai jis turi būti brangus. Gyvenime rūbas nešiojasi kitaip nei teatre. Net labai brangi medžiaga, patekusi scenon, gali žiūrėtis tik šiaip sau. Aktoriui gal ir patogu, bet ji neveikia – juk svarbu, koks medžiagos santykis su šviesa: ar ji ją atspindi, ar sugeria...

- Ar kurdamas kostiumus atsižvelgiate ne tik į personažą, bet ir į patį aktorių?

- Būčiau kvailys, jei žiūrėčiau kažkaip kitaip. Iš pradžių gali nežinoti, kas įkūnys personažą, pradedi kurti, tačiau net tobuliausias eskizas tiesiog gali netikti žmogui, ir tiek. Reikia rasti sąlytį tarp personažo ir konkretaus asmens. Tarkim, modeliuoji ankštą kostiumą – jis turi atrodyti suveržtas, įspraustas. Bet matant konkretų žmogų, idėja gali labai greit atšokti. Pvz., jei išryškinsi kažką, kas nereikalinga – aktorius atrodys vulgariai, nors tu to visai nesieki.

- Esate dirbęs anaiptol ne su vienu režisieriumi. Jaučiatės gaunantis pakankamai kūrybinės laisvės?

- Kiek yra tekę susidurti su režisieriais, despotizmo tikrai nepatyriau. Jei režisierius pradeda primygtinai kištis ne į savo sritį, pralošia abu – ir jis, ir scenografas. Reikia rodyti vienas kitam pagarbą, komunikuoti.

Daugiausiai dirbome su Vaitkumi. Ir nepaisant to, sutariam mes dėl kokių nors dalykų ar nelabai – esu jam dėkingas. Kartu kuriame jau kone 40 metų.

- Kaip vertinate Rusų dramos teatrą? Kokius jo pranašumus įžvelgiate?

- Visų pirma – nepaprastai graži senosios operos pastato erdvė. Joje būdamas aiškiai supranti esąs teatre. Nors teatras ir apleistas, aplūžęs, sugriuvęs, vamzdžiai susproginėję – bėdų daug, galima vardyti ir vardyti, bet vis dėlto ta proporcija, tas erdvės gylis, sąranga man labai patinka. Atrodo, kad savo alsuojančiu nuovargiu jis įgauna dvasingumo. Be to, ką kalbėjau apie siuvėjus, galima tęsti minint ir kitus teatro darbuotojus – pradedant rūbininkais ir baigiant administracija.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Faustas“ – 200 kostiumų ir 30 sekundžių persirengimui (1)

Vasario 21-25 d. į Vilniaus kongresų rūmų sceną grįžta Vilnius City Operos 10-mečio kūrinys...

Marijampolė pradeda kultūros sostinės programą (4)

Šeštadienį Marijampolėje pradedama 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programa.

Mirė knygos „Metai Provanse“ autorius Peteris Mayle`as (4)

Sulaukęs 78 metų amžiaus, mirė knyga „Metai Provanse“ (A Year in Provence) išgarsėjęs...

Marijampolė kviečia į kultūros sostinės renginius (22)

Šeštadienį Marijampolė pradės kultūros sostinės metus. Jų programoje „Laikas keičiasi ir...

Saulės trūkumą Londone bandoma kompensuoti šviesų festivaliu (1)

Gūdžios žiemiškos Londono naktys ir vakarai nuo ketvirtadienio trumpam nebebus tokie niūrūs –...

Top naujienos

Istorija, prieš kurią nublanksta net Ballai: kaip Lietuvoje savo karjerą pradėjo pats Magicas Johnsonas  Magico prisiminimai (42)

Neįtikėtina, bet tai yra tiesa. Magicas Johnsonas , kuris kartu su Michaelu Jordanu iki šių...

Rusijoje pinigų mažėja – gyventojams prognozuoja liūdną likimą (255)

Rusijos ekonomikos reikšmė pasaulyje mažėja, traukiasi šalies išlaidos švietimui ir medicinai,...

Gyvai / Dakaro finišas: lietuvių ekipažai stoja į paskutinį mūšį (50)

Šeštadienį baigiasi jubiliejinis keturiasdešimtasis Dakaro ralis . Sportininkai šalia Kordobos...

Kinija užsipuolė JAV sukėlus „didžiulę grėsmę“

Pekinas šeštadienį pranešė išsiuntęs karo laivą, kuris privertė pasitraukti JAV...

Orai: ateina tikri šalčiai (33)

Tikros žiemos mėgėjus šių dienų orai turėtų džiuginti – laikysis neigiama temperatūra...

Džiovintų vaisių ir riešutų pakuotėje – nemalonus radinys (33)

„Nusiperki riešutukų supakuotų, palaikai kelias savaites spintelėje, vieną dieną išsitrauki...

JAV vyriausybės uždarymas: tūkstančiai darbuotojų be apmokėjimo bus išsiųsti namo Trumpas atideda planus (72)

JAV vyriausybė šeštadienį, per pirmąsias prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos metines,...

Įstatymai privertė sukurti verslą (48)

Mindaugas ir Vita Šlapkauskai žinomi kaip gardžiomis uogienėmis ir šviežiais vaisiais bei...

Epidemiologė: pražūtingasis gripo virusas akimirksniu randa silpniausią žmogaus vietą papasakojo, ko šiemet tikėtis (113)

Gripas vis plačiau šiepia savo nasrus. Tuo jau spėjo įsitikinti tiek amerikiečiai, nerimaujantys,...

Estija ketina atsisakyti kai kurių euro monetų (55)

Estija bankas siūlo iš apyvartos išimti vieno ir dviejų euro centų nominalo monetas, kainas...