Apie Vytauto V. Landsbergio naują spektaklį "Vilis", sukurtą Vilniaus "Lėlės" teatre, norisi rašyti paprastais žodžiais, lakoniškai ir aiškiai – taip, kaip apie Vilių Orvidą (1952–1992) pasakojama spektaklyje.
Nors apie šį skulptorių jau išleista atsiminimų knyga, sukurtas dokumentinis filmas, jo asmenybė lieka mįslė – kaip, iš kur radosi "toks grynuolis", savotiškas don Kichotas, kuris nepritapo prie savo laikmečio, kuris jo asmeniškai nepažinusiems virto tam tikru kultūros simboliu. Simboliu, nepraradusiu aktualumo ir šiandien, "geriausiais laikais", kai socialinį viršų ima "pinigų karta", kai rytdiena neįsivaizduojama be šuolių karjeros laiptais ir taip viliojamai gundo didmiesčių ryškiaspalviai malonumų sodai... V.V.Landsbergis, sakyčiau, kuria "etinio nerimo teatrą" – neagresyvų, tiesmukai nieko nekaltinantį, bet itin paveikų. Į teatrą "sugrįžta herojus", – galima būtų sakyti. Tiesa, jis – "neherojiškas", be patetikos, o vis dėlto be tų mūsų teatre įjunkusių seksualinių perversijų, depresijų bei isterijų, jau kone privalomos ironijos. Herojus kiek sutaurintas, "nekamuojamas" geismų, bet vientisas kaip asmenybė. Kaip siektinas idealas, priešinamas ir mūsų laikui. Kaip galima, bet nebūtinai išsipildysianti, asmens raidos perspektyva.

"Lėlės" teatre ir anksčiau įvairūs režisieriai mėgino kurti įmantrius dramos spektaklius, bet jie dėl įvairių priežasčių baigdavosi nesėkmėm. Šiuosyk režisieriui (jis ir pjesės autorius) pavyko ne tik sutarti su aktoriais Viliumi Kirkilioniu ir Almira Grybauskaite dėl žanro, stiliaus dalykų, bet ir rasti nepretenzingą formą, kaip per valandą (lakoniškumas – talento sesuo, ir nebūtina kurti 6 valandų trukmės spektaklių, kad išrutuliotum norimą temą...) papasakoti herojaus istoriją, atskleisti jo dramą.

Spektaklis prasideda savotišku Viliaus pabudimu ir aiškinimusi: kas aš, kur esu, kas man atsitiko? A.Grybauskaitės abstrahuota Moteris (pasak režisieriaus, Angelas) įveža "karučiais" amnezijos ištiktą Vilį (aktorius ir išoriškai panašus į savo prototipą), klausimais žadina jo atmintį ir (it poetiniame teatre), degdama žvakutes ant laiptų, tarsi rengiasi jį palydėti į "kitą pasaulį"... Pamažu herojus "grįžta į žemę". Retrospekcijos principu pradedama pasakoti jo gyvenimo istorija (spektaklyje naudojami autobiografiniai V.Orvido tekstai ir eilėraščiai, jį pažinojusių žmonių atsiminimai, archyviniai Leonardo Surgailos bei Zacharijaus Putilovo kino kadrai). Vaidinimas, pasitelkiant įvairius pasakojimo laikus ir žiūros į herojų taškus, trumpais epizodais montuojamas it filmas. Kad Vilis turėtų kam kalbėti apie save, autorius sukuria naivokos merginos, į jo sodybą atvykusios dailininkės, personažą. Veiksmas organizuojamas taip, kad pamažu tarp veikėjų megztųsi dvasinis ryšys, kad, Viliui pasakojant, išryškėtų jo gyvenimo socialinis, emocinis laukas, vertybės. Mergina užsikrečia sodybos kūrimo idėja, ir vienas gražiausių spektaklio epizodų – jų bendra kūryba: "karučiai" transformuojami į "stalą", ant kurio iš akmenų ir šakų statomas sodybos maketas.

Dailininkas Virginijus Kašinskas maksimaliai panaudoja "Lėlės" teatro Mažosios salės – rūsio – erdvę. Matome kaži kokį sutemose skęstantį požemio labirintą, kuriame klaidžioja ir triūsia Vilis. Scenos gilumos dešinėje – lininė marška, atliekanti ekrano funkciją. Kairėje – laiptų "į dangų" fragmentas: jais spektaklio pabaigoje pakyla Vilis... (Ar spektaklį įmanoma būtų vaidinti ir kituose teatruose?) Kostiumai, sakytum, buitiniai, pabrėžtinai "neteatriniai", bet po šio spektaklio jau ir įsivaizduoti sunku, kad Vilis galėtų būti scenoje kaip nors "padailintas"...

Akivaizdu, kad aktoriams spektaklis – artimas. Kamerinė erdvė reikalauja iš jų begalinės bendravimo tiesos, neforsuotų emocijų (kai kurie vaidinimo momentai dar prašosi patikslinimo veiksmo požiūriu, kad nereikėtų aktoriams neva "filosofuoti", rodyti būvio). Nežinau, ar V.Kirkilioniui teko pažinoti savo prototipą, bet jo Vilis – įtikinamas. Tai – ne charakterinis vaidmuo (nors minimalaus charakteringumo esama, pavyzdžiui, žemaičių tarmės); aktorius, kurdamas vaidmenį, vengia liguisto "keistuolio" bruožų. Viešai nerodomas dvasios jautrumas, savo tiesos gynimas, iš dalies išorinis nerangumas – turbūt svarbiausi Vilio bruožai. Dar – švelnus humoro jausmas, net saviironijos blyksniai. Beje, šiaip jau žaisti kūryboje mėgstantis režisierius V.V.Landsbergis šįsyk ganėtinai rimtas, matyt, įpareigoja skaudi V.Orvido dalia.

Lietuvių kultūros asmenybėms skirtų spektaklių mūsų teatre nėra daug. Kodėl? Neherojų laikas? Stinga bendro sutarimo dėl asmenybių? Sunku jas įtaigiai ir be didaktikos atskleisti scenoje? Tuo tarpu "Vilis" jaudina. Kai po spektaklio vakare ėjau per Vilniaus senamiestį, kur pridygę "auksinio jaunimo" pamėgtų lauko kavinių, mėginau įsivaizduoti, kaip šioje aplinkoje šiandien jaustųsi Orvidas? Kitoks žmogus – visur ir visada kitoks. Ir laikmetis, matyt, čia niekuo dėtas...

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rusija uždraudė šalies kino teatruose rodyti filmą „Stalino mirtis“ (97)

Rusijos kultūros ministerija uždraudė satyrinę komediją apie Sovietų Sąjungos diktatoriaus...

JAV: mirė moteris iš feministinio plakato „We Can Do It!“

Šeštadienį JAV šiaurės vakaruose esančio Logvju miesto hospise mirė Naomi Parker Fraley, tapusi...

Neilas Diamondas paskelbė sergantis Parkinsono liga

JAV muzikos scenos veteranas Neilas Diamondas , vienas iš daugiausiai įrašų pardavusių visų...

Lietuvos 100-mečio proga lietuviški filmai – pasaulio kino salėse (2)

Atkurtos Lietuvos jubiliejaus proga lietuviškas kinas į sales žiūrovus kvies visame pasaulyje....

Eksponuos kunigaikščio Gedimino laišką, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius (5)

2018 m. sausio 25 d., ketvirtadienį, 12 val. 30 min. Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos...

Top naujienos

Rusijos priglaustas perversmo Lietuvoje veikėjas nerimsta: žada sukilimą ir teismą Grybauskaitei

Sausio 13-ąją savi šaudė į savus. Tankai žmonių netraiškė, tai tebuvo provokacija, kurią...

Įvertino situaciją Jasaičių šeimoje: problema gali būti kur kas didesnė (78)

Savaitgalį šalyje nuvilnijo Jasaičių šeimos drama. Nors Lygių galimybių plėtros centro...

Po skandalo Vokietijoje dėl chemikalų iš alaus – Lietuvos ūkininkų sprendimas (43)

Lietuvos ūkininkų sąjungai (LŪS) priklausantys grūdininkai po ilgų diskusijų sutiko prieš...

Vietoj pagalbos 112 – policininko kerštas: skandalinga istorija klampina jau ir policininkę (194)

Skandalinga byla, kurioje kaltinimai dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo, piktnaudžiavimo tarnybine...

Naujos šiurpą keliančios nusikaltėlių taisyklės: mirtis jau alsuoja į nugarą (129)

Dėl įvairių nusikaltimų už grotų patekę daugybę kartų teisti Širvintų ir Ukmergės rajono...

Oksana Pikul – atvirai apie lemtingą rytą, iškeltą sąlygą Simui ir šoko ištiktą sūnų (1093)

Sekmadienio rytą Jasaičių šeimą sukrėtęs skandalas turi ir kitą pusę. Tėvų kivirčą matė...

Atsiliepkite! Prašo padėti surasti pradingusį mylimąjį iš Kauno (21)

Suprantu, situacija labai juokinga. Esu suaugusi ir pati tą suprantu. Bet... Susirašinėjome su...

Badaujantys Šiaurės Korėjos kariai imasi desperatiškų veiksmų (1)

Apie badą Šiaurės Korėjoje pasaulio žiniasklaida skelbia jau kelis mėnesius. Jo simboliu jau...

Žurnalas „Forbes“ lietuvius išrinko vienais įtakingiausių technologijų srityje (13)

Du lietuviai: Andrius Šutas ir Alesis Novik pateko į prestižinį verslo leidinio „ Forbes “...

Antrąkart įkliuvo Aurimas Didžbalis: šįkart teigiamas dopingo testas – pasaulio čempionato metu (29)

Tarptautinė Sunkiosios atletikos federacija pranešė, kad praėjusių metų pasaulio vicečempionas...