Eimantas Ludavičius yra vienas paslaptingiausių Vilniaus menininkų, bet kartu paradoksaliai viešas, tiksliau tariant, dauguma jo kūrinių prieinami visiems visame mieste bet kuriuo paros metu.
Dailininkas E. Ludavičius, Aistės Jankevičiūtės nuotr.

Viešą Ludavičiaus kūrinių gyvenimą aptarsiu kiek vėliau, nes atsirado proga apžvelgti beveik dvidešimt jo kūrybos metų – VDA galerija „Argentum“ šiemet surengė personalinę dailininko parodą „Erdvė“. Nedidelė, bet labai iškalbinga kolekcija suteikė galimybę pamatyti išsibarsčiusius, tik retkarčiais grupinėse parodose, galerijų vitrinose pasirodydavusius darbus. Kai kurie aksesuarai puošia rafinuotų, formos estetikai ypač išrankių žmonių kostiumus, kiti atkeliavę tiesiai iš dirbtuvės.

Ludavičiui itin svarbus pats kūrybos procesas, minties, kūrinio programos ar filosofinės šerdies paieška, kai minkydamas metalą bando meditatyviai prisijaukinti medžiagą ir formą. Tai tarsi ištikimybės romantizmo epochos menininkų idealams patvirtinimas, kai kūryba laikoma viso gyvenimo prasme, teikiančia didžiausią džiaugsmą, katarsį. Minties grožis, pagautas ir „užrakintas“ kaltinio metalo spąstuose, ilgas darbo procesas, viliantis materializuoti net efemeriškiausias idėjas, poetines „pajautas“, – pagrindinis kūrybinis Eimanto stimulas. „Erdvėje“ eksponuotos kaltinės segės, pavadintos kosminiais, kosmogoniniais ar mitologiniais vardais, gintaras su metalo inkliuzais, gintare išgraviruoti trimačiai, tūriniai archajinių bažnyčių planai-maketai ir dideli skulptūriniai objektai tarsi mįslės, kurias dailininkas, klajodamas painiais pasąmonės labirintais, užmena tiek sau, tiek žiūrovams.

Ludavičiaus kuriamas seges galėtume vadinti miniatiūrinės kalvystės ekvilibristiniais pavyzdžiais, nes dauguma jų yra iškaltos iš vieno metalo luistelio (sidabras, geležis, kartais su aukso intarpais). Kiekvienoje sukoncentruotas keisčiausių asociacijų, metafizinių minklių spiečius. Kaltinio metalo tūryje, fasade ar profilyje regime kosminius kūnus, žvaigždynus, galaktikas, skriejančias begalinėje erdvėje, mitinių herojų, simbolių „personifikacijas“.

Segių konstrukcija sietina su archajiškais baltų, skandinavų, slavų analogais, bet kiekviena iš jų, nors turi aiškius pradinius lankinės segės požymius, nestokoja ir kur kas mitiškesnių, net mistiškesnių prasmių. Tai tarsi žvaigždynų, galaktikų, žvaigždžių morfologijos atspindys žemiškoje mūsų sąmonėje.

E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)
E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)

Kadangi beveik visi graikų mitų herojai jau seniai yra persikėlę į žvaigždynus, nenuostabu, kad dailininkas tarsi Dangaus kalvis bando suteikti jiems naujus, poetizuotus pavidalus.

Dauguma eksponuojamų segių stebina ne tik miniatiūrinės kalvystės meistriškumu, bet ir sinkretizuotomis, tauriai ir elegantiškai minimalizuotomis formomis, siluetais.

„Lyra“ asocijuojasi su archajiniu gal Hermio, gal Orfėjo instrumentu, bet galima įžvelgti ir Šiaurės pusrutulio ryškiausią žvaigždyną. „Antaris“ – segė su gana aiškiais toteminio raguočio kontūrais – primena Skorpiono žvaigždyno viziją.

Kas nežino, o gal ir nežino, kad Paukščių Takas turi seserį dvynę – Andromedos ūką. Tai didžiulė spiralinė galaktika, kurios centre veriasi supermasyvi Juodoji skylė. Kurdamas segę-objektą „Andromeda“, dailininkas bandė galaktiką „uždaryti“ metalo tūryje – masyvus segmentas čia įsilieja į grakštų ir trapų, primenantį gėlės kotelį. Gražus mitas apie Etiopijos karaliaus Kefėjo ir Kasiopėjos dukterį Andromedą, dėl kurios Persėjas kovėsi su jūros pabaisa.

E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)
E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)

„Hidroje“ Ludavičius į geležį įkala, lyg darydamas inkrustaciją, aukso gijas, sluoksnius. Segėje „Mikėnai“ interpretuoja lotoso motyvą, kurio ikonografiją galima aptikti ir Mikėnų civilizacijos artefaktuose.

Objektas-papuošalas „Medūza“ intriguoja kaltinio metalo ir plono audeklo kontrastais, kietumo ir švelnumo derinys viename yra tarsi dvilypė asociacija su Medūza Gorgone ir jūros gyviu.

„Veneroje“, „Veneros šauksme“ dailininkas subtiliai materializuoja jaunos, mergiškos krūties kontūrą, o geometrizuotoje kaltinio sidabro, sudėtingos struktūros segėje „Gervė“ sugeba „įkalti“ dvi miniatiūrines gintarines vinis, versdamas ir vėl nusistebėti amato meistryste...

Objekte „Orionas“ (2002 m.) kaltinis biomorfinis, toteminis segmentas derinamas su skaidriu graviruotu, raudonomis linijomis, kitais grafiniais elementais dekoruotu plastiku. Čia tarsi užšifruota žinia, ataidinti iš civilizacijų proistorės.

Didieji metalo objektai – „Branto kyšulys“, „Balis“, „Poezija“, „Saulutė“ primena nežinomų pasaulių, galaktikų modelius, atskleidžia savitą, sakyčiau, metafizinį erdvės, formos, tūrio suvokimą.
Ypatingą sacrum nuotaiką skleidžia gintaro grynuoliuose menininko išgraviruoti bažnyčių planai, kontūrai, tarsi gintare išlikę inkliuzai būtų ne augalai ar vabzdžiai, bet sunykusių, civilizacijos nuniokotų, smėliu užpustytų šventovių liekanos.

E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)
E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)

Vaikštant Vilniaus gatvėmis, galima nors ir kasdien gėrėtis Eimanto Ludavičiaus sukurtais objektais, stogeliais, žibintais, emalio plaketėmis… Tie darbai tarsi bando atgaivinti karų ir režimų sunaikintą puošnų eksterjero dekorą, miesto veidui sugrąžinti individualumą, kompensuoti nunykusias senovinio miesto puošybos detales, kokių gausu kituose Europos miestuose. Jei surengtume edukacinę ekskursiją po Vilniaus senamiestį, pamatytume daugumą Eimanto kūrinių.

Pilies gatvėje sienas puošia spalvingi arbatinukai, yra daug puikių stogelių virš paradinių durų. Aušros Vartų gatvėje akis traukia ne tik viešbučio dekoras, bet ir puikios metalinės avelės. Literatų gatvėje – du stogeliai virš durų, buvo ir kaltinė, originalios formos pašto dėžutė, deja, jau pavogta. Visi turistai fotografuoja virš Modernaus meno centro durų kabančią emalinę bene tiksliausio ir didžiausio LDK žemėlapio nuo „jūros iki jūros“ kopiją. Graveriui Gericui Heseliui išgraviruoti LDK žemėlapį XVII a. užsakė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, orginalas dabar saugomas Amsterdamo universitete (Nyderlandų Karalystė).

Stogelis su emalio plaketėmis papuošė ir Grafikos centrą Latako gatvėje (improvizuotai ant stogo atsistojo legendinis švedų lenktynininkas Stigas). Užupyje, prie Angelo, ant erkerio sienos ryškėja Jurgio Mačiūno portretas, o už lango esančios kavinės siena dekoruota menininko sukurtais emaliniais portretais.

E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)
E. Ludavičiaus darbai ("Kultūros barai" nuotr.)

Senamiesčio fasadus puošia nemažai iškabų, primenančių senovines, akinių parduotuvę „saugo“ akiniuotas bronzinis šuo, – improvizuotai ekskursijai įspūdžių tikrai nepritrūktų.

Projektas, į kurį dailininkas įdėjo nemažai darbo – pirmosios barokinės italų operos „Elenos pagrobimas“, pastatytos Žemutinėje pilyje 1639 m., scenografijos su visa mašinerija maketas. Jis ne tik suteikė galimybę pamatyti, kokias sudėtingas ir įspūdingas konstrukcijas naudojo barokinis teatras, bet ir atskleidė autorių, kūrusių šį maketą, kruopštumą, nuovokumą, patriotiškumą. Maketas eksponuotas Arsenale, rodytas Maskvoje, bet kažkodėl nėra rodomas Valdovų rūmų ekspozicijoje.

Eimantas Ludavičius – universalus dailininkas, nesistengiau aprėpti visų jo kūrybos sričių (be metalo objektų, eksterjero ir interjero detalių, yra surengęs ne vieną piešinių, emalio plakečių, instaliacijų parodą), tiesiog bandžiau suvokti ir kitiems parodyti išskirtinę meninės jo filosofijos programą, unikalių metalo objektų grožį, poetinį jų skambesį.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Iš Dailininkų sąjungos galerijos pavogta bronzinė skulptūrėlė (3)

Vilniuje iš Dailininkų sąjungos galerijos pirmadienį pavogta bronzinė skulptūrėlė.

Bendros gamybos kino forume Italijoje - dėmesys lietuviškam kinui (1)

Pirmadienį prasidėjusiame bendros gamybos kino forume „When East Meets West“ Trieste (Italija)...

Pekine prasidėjo ledo žibintų festivalis

Praėjusį penktadienį Pekine prasidėjo 32-asis ledo žibintų festivalis. Jo lankytojai pateks į...

Kultūros ministrė: Davoso deklaracija pabrėžia kultūros vaidmenį kuriant gyvenamąją aplinką (7)

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson dalyvavo Davose (Šveicarijoje) vykusioje Europos kultūros...

Geriausiems operos ir baleto solistams Lietuvoje bus įteiktos premijos (1)

Paskutinę sausio dieną, prieš „Sevilijos kirpėjo“ spektaklį LNOBT Didžiojoje salėje...

Top naujienos

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (317)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Nori uždirbti padėdami išvengti įvestų „Sodros“ mokesčių (52)

Netylant kalboms dėl nuo šių metų įvestų „Sodros“ grindų ir jau prasidėjusių atleidimų,...

Orai: laukia šalčiausia šios žiemos naktis (11)

Antradienio naktis bus bene šalčiausia šią žiemą. Vietomis, rytiniuose ir pietiniuose šalies...

Šimonytė pasakė, ką reikėjo daryt LRT: kliuvo ir Karbauskiui, ir Jakilaičiui (285)

Didesnis Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinių duomenų viešumas būtų apsaugojęs...

Galingas Kuzminsko dėjimas išplėšė dramatišką „AX Armani“ pergalę (12)

Italijos pirmenybėse pirmadienį vakare Milano „AX Armani“ namuose po atkaklios kovos 82:80...

Turi priekaištų vilniečiams: kas jums darosi, kad taip pripratote skųstis? (59)

Per paskutinius kelerius metus teko lankytis aštuoniose Europos valstybių sostinėse ir dar bent...

Prieš akistatą su „Žalgiriu“ – trilerį išgyvenusi „Panathinaikos“ ir pavydėtinas Lekavičiaus taiklumas prireikė dviejų pratęsimų (6)

Graikijoje Atėnų „Panathinaikos“ ekipa su Luku Lekavičiumi namuose po dviejų pratęsimų...

Ramūnas Bogdanas. Pirmieji Narcizo metai Baltuosiuose rūmuose (37)

2017 m. sausio 20 d. įvyko 45-ojo JAV prezidento inauguracijos ceremonija. Juo tapo verslininkas ir...

Vienuoliktokų tėvams – bauginanti žinia apie itin užkrečiamą ligą (98)

Pirmadienį Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokų tėvai informuoti dėl...