Kol kas jam gana ir dviejų erdvių, kai kurių skaičiavimu – 700 kvadratinių metrų: Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje „Titanikas" pristatoma spalvingoji, popartinė, fluxinė menininko kūrybos dalis. O su archyviniais tyrimais susiję pastarojo dešimtmečio darbai, pelnę jam Nacionalinę premiją, rodomi Vilniaus grafikos meno centro (VGMC) galerijoje „Kairė-dešinė".
Abi parodas susieja pavadinimas „Tu manai, kad tu manai" ir nuosekli kūrybos kaita.
„Dviprasmišką pavadinimą „pasiskolinome" iš Kęstučio žmonos, menininkės Laisvydės Šalčiūtės. Jos mėgstama vaikiška skaičiuotė taikliai apibūdina K. Grigaliūno kūrybos visumą: daugeliui ji lyg ir žinoma, tačiau iki galo nepažinta, gvildenanti rimtas temas, tačiau primenanti lengvabūdišką pokštą", – teigė abiejų menininko parodų kuratorės Kristina Kleponytė-Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė.
Paroda „Titanike" ir ją lydinti ekspozicija galerijoje „Kairė-dešinė" aprėpia daugiau kaip tris aktyvios menininko veiklos dešimtmečius.
Sukūrė savo pasaulį
K. Grigaliūnas džiaugiasi susikūręs savo pasaulį. Kitokį, išsiskiriantį, nepanašų į kitų. Ar tas pasaulis gražus ir geras – menininkui ne taip svarbu. „Visko jame yra – ir ironijos, ir žaismės", – sakė jis.
Darbštusis parodos autorius savo darbus teigė laikantis visokiuose garažiukuose, rūseliuose. Parodai nieko nesiskolinęs iš jo kūrinius kolekcionuojančių muziejų, galerijų.
Kai po kelių metų ar net dešimtmečio juos vėl iškelia į dienos šviesą, turbūt aplanko ilgesys, gal net norisi šį tą pakoreguoti.
„Ne, senų klaidų tikrai netaisysi. Tačiau iš įgytos patirties kursi kitus, gausi naujų inspiracijų. Arba padarysi skirtingų dalykų samplaiką. Tokia ta kūryba", – teigė K. Grigaliūnas. Paroda jam leidžia peržvelgti nueitą kelią ir nuspręsti, ką kurti toliau.
Ką sunkiau buvo kurti – „spalvinguosius" ciklus ar imtis skaudžios atminties ir mirties tyrinėjimų? Menininkas atsakė: „Nematau jokio sunkumo. Kuri dėl to, kad neišprotėtum, kaip šiandien čia kažkas pasakė."
Kūrybos blyksniai
Lietuvos istorija K. Grigaliūnas gana nuosekliai domėjosi nuo kūrybos kelio pradžios. „Jau devintojo dešimtmečio darbus dedikavo istorinėms temoms, tarkime, 1863 metų sukilimui ar sovietinių okupantų sunaikintam Jurgeliškių kaimui.
Etnografiniai motyvai taip pat iškilo ankstyvuosiuose K. Grigaliūno lino raižiniuose. Tad istorinė tematika visada buvo tarsi jo kūrybos pamušalas", – apibendrino kuratorė.
Būtent už konceptualų istorijos įvaizdinimą K. Grigaliūnas 2011 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
2013 metais K. Kleponytė-Šemeškienė ir J. Minčinauskienė rengė apžvalginę Lietuvos grafikos meno parodą „Kūnas". Jau tada kuratorėms ėmė kirbėti mintis, kaip būtų smagu atskleisti kuo platesnę K. Grigaliūno kūrybos panoramą. Iki šiol buvo pristatomi tik pavieniai šio autoriaus kūrybos „blyksniai".
K. Grigaliūnas – vienas iš nedaugelio šilkografijos meistrų, ilgą laiką atkakliai nešančių lietuviško poparto vėliavą, aktyvus Fluxus propaguotojas, dailininko knygos parodų iniciatorius.
