Manoma, jog kunigaikštis Margiris vadovavo legendinei Pilėnų pilies gynybai 1336 metais. Neatsilaikydami prieš didesnes vokiečių kryžiuočių pajėgas, Pilėnų gynėjai, užuot pasidavę, padegė pilį ir pasirinko mirtį ugnyje.
Tačiau tikslių istorinių duomenų apie kunigaikštį Margirį nėra išlikę. Be kita ko, istorikai nesutaria, ar legendiniai Pilėnai buvo dabartiniame Punios miestelyje Alytaus rajone, ar kažkur Žemaitijoje.
Legendą apie kunigaikštį Margirį ir didvyrišką Pilėnų gynybą labiausiai išpopuliarino praėjusio amžiaus rašytojas Vincas Krėvė savo knygoje "Dainavos šalies senų žmonių padavimai" bei kompozitorius Vytautas Klova, sukūręs operą "Pilėnai".
"Pasiryžimo, ištvermės ir ypač pasiaukojimo svarba išryškėjo rezistencinėje veikloje. Manyčiau, kad šios moralinės vertybės, šie asmenybės bruožai, kai jie yra realizuoti, turėtų būti išskirti ir iškelti valstybinių apdovanojimų skalėje", - teigia A.Stasiškis, aiškindamas savo pasiūlymą.
A.Stasiškis pastebi, jog naujos redakcijos Valstybės apdovanojimų įstatymo projekte pateiktuose ordinų ir medalių statutuose nėra įvardijamas ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms pasižymėjusių dalyvių pagerbimas.
Jis taip pat siūlo Kunigaikščio Margirio ordinu apdovanoti asmenis, kurie "dabartiniu metu pasižymėjo šalinant grėsmę Lietuvos nepriklausomybei ir vientisumui, pabrėžiant pasiaukojimo ir ištikimybės pareigai aspektą".
Pagal LR Valstybės apdovanojimų įstatymo projektą dauguma apdovanojimų skiriami už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, už sąžiningą darbą ir visuomeninę veiklą.
Pasak A.Stasiškio, naujos redakcijos Valstybės apdovanojimų įstatymo projektą rengusiai darbo grupei Lietuvos politinių kalinių sąjunga buvo pateikusi pasiūlymą dėl Kunigaikščio Margirio ordino, tačiau tam nebuvo pritarta.
Seimui sausį pateiktame įstatymo projekte yra numatyti keturi ordinai: Vytauto Didžiojo ordinas, Vyčio Kryžiaus ordinas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas bei ordinas "Už nuopelnus Lietuvai".