„Kanų kino festivalis yra aukščiausia meninės vertės kartelė kino pasaulio profesionalams, kurios kiekvienais metais siekia iškiliausi skirtingų šalių kūrėjai. Galimybė pristatyti savo darbus reikliausiai Europos kino kritikų ir žiūrovų publikai pati savaime yra svarus įvertinimas. Kanų kino festivalyje įvertnimo gali tikėtis tik aukščiausius standartus atitinkantys ir iš bendros masės išsiskiriantys kūriniai, todėl didžiuosius ekranus čia pasiekia tik to verti varžovai.
„Scanorama“ šiame kino forume atsirenka kertines savo programos atramas, kontrastingai derančias su kitų didžiųjų pasaulio kino forumų lyderių filmais. Tai padeda formuoti bendrą „Scanoramos“ europietiško kino korpusą. Šiais metais Kanų rinkinys itin gausus ir įvairus. Jame tradiciškai rikiuojasi ir iškilių, savo meistrystę įrodžiusių, ir drąsiai, kartais iššaukiančiai ir įžūliai autentiško balso ieškančių režisierių pavardės“, – pranešime spaudai teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Tarp klasikos ir ekstazės
„Scanoramos“ Kanų rinkinio ašis – šio festivalio laureatai. Lietuvos žiūrovams gerai pažįstamo lenkų režisieriaus Paweło Pawlikowskio juosta „Šaltasis karas“ Didžiajame konkurse šiais metais pelnė apdovanojimą už geriausią režisūrą. Klasikiniam kinui pagarbą atiduodantis meistras kaip ir svarbiausius kino apdovanojimais nusagstytoje „Idoje“ renkasi nespalvotą juostą ir asmeninių pasirinkimų sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis temą. Aukščiausios meninės prabos filme išvystame pokario Europą, kurioje skleidžiasi dainininkės Zulos ir kompozitoriaus Viktoro meilės istorija. Daugiasluoksnėje jausmų dramoje režisierius gilinasi į pragaištingą tarpusavio trauką ir kūrėjo pasirinkimus totalitarinio režimo akistatoje.
Italų režisierės ir scenaristės Alice Rohrwacher juosta „Laimingasis Ladzaras“, Didžiajame konkurse pelniusi apdovanojimą už geriausią scenarijų, panardina į svaigų vaizduotės pasaulį, kuriame išmoningai jungiasi magiškasis realizmas ir socialinė kritika, o nekalto veido ir didelių juodų akių jaunuolis Ladzaras moderniai įkūnija amžinąjį šventojo kvailio įvaizdį.
Ribines kino patirtis žada programų „Ypatingas žvilgsnis“ ir „Dvi režisierių savaitės“ laureatai. Pirmasis jų, iraniečių kilmės švedų režisieriaus Ali Abbasi filmas „Riba“, pritrenkia apnuogintomis kultūrinio konteksto paribiuose liekančių pojūčių galiomis ir nelauktais rakursais atskleidžia buvimo kitokiu temą. Antrasis, argentiniečių kilmės provokatoriaus Gasparo Noé hibridas „Ekstazė“, plaka pavojingą kokteilį, nukeliantį į teritoriją, kurioje lūžta ne tik įprasto pasakojimo, bet ir tikrovės rėmai.
Verti įpareigojančio Kanų dėmesio
Šalia Kanų laureatų rikiuojasi naujausi įdomiausių šiuolaikinių Europos režisierių filmai, rodyti skirtingose fetsivalio programose. „Ypatingojo žvilgsnio“ šiais metais nusipelnė italų aktorės ir režisierės Valerios Golino juosta „Euforija“, jautriai ir įdėmiai priartinanti artimo žmogaus ligos temą. Programoje „Dvi režisierių savaitės“ pristatytas ispanų režisieriaus Jaime Rosales filmas „Petra“ tapybiškai gilinasi į menininko balso ir šeimos šaknų ryšį.„Kritikų savaitėje“ parodyta Benedikto Erlingssono „Kariaujanti moteris“ „Scanoramoje“ trankiai ir gyvai minės Islandijos 100-metį, o Pierre Salvadori „Per tave visos bėdos“ padovanos gerą dozę prancūziško romantiško humoro. „ACID“ programoje pristatyta Marie Losier dokumentinė juosta „Egzotiškasis Kasandras“ kvies pažinčiai su ekstravagantiškuoju translyčių asmenų imtynių ringo karaliumi, atkakliai besirungiančiu su visuomenės prietarais, o toje pačioje programoje praėjusiais metais parodytas Sonios Kronlund „Notingvudo princas“ pasakoja apie kuriančių žmonių akistatą su stereotipais nuolatinių karų alinamame Afganistane. Abiejų filmų režisieriai skirtingai ryškina kasdienės individo kovos svarbą.
Į Kanų rinkinį pateko ir „Scanoramos“ vertybines atramas nuo festivalio pradžios formavę režisieriai – Ingmaras Bergmanas ir Larsas von Trieras. „Klasikos“ programoje pristatytas dokumentikos apie Ingmarą Bergmaną diptikas, atsidurs ir kino filosofui skirtoje „Scanoramos“ retrospektyvoje. Vokiečių kino grandės Margarethe von Trotta ir jos sūnaus Felixo Moellerio „Ingmaro Bergmano beieškant“ ir Jane Magnusson „Bergmanas: Lemtingi metai“ atveria naujus režisieriaus asmeninio ir kūrybinio gyvenimo puslapius. Kadaise iš Kanų ištremtas ir vėl į juos įleistas kompromisų nepripažįstantis Larsas von Trieras naujausiu filmu „Namas, kurį pastatė Džekas“ tikrino programos „Out of Competition“ paraščių ribas – jas tradiciškai bandys ir „Scanoramoje“.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyks lapkričio 8–25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
