„Jei bažnyčioje vykstančiame koncerte nors vienas žmogus iš dešimties arba iš šimto pajautė, kad tikrai egzistuoja aukštesnis Gėris ir Grožis, jeigu jo dvasia nors trumpam išsilaisvino iš kasdienybės rutinos kiauto, jau yra gerai“, – teigia koncerto atlikėjas prof. L. Digrys.
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija vargonininkui L. Digriui buvo paskirta už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą. „Ši pavardė mums simbolizuoja Lietuvos vargonų kultūros ir vargonavimo proveržį pokario dešimtmečiais, kai iš sovietinio sąstingio ir draudimų vadavosi ir ši muzikinio gyvenimo sfera. Studijuodamas Maskvos konservatorijoje pas profesorių A. Gedikę, L. Digrys pajuto šio instrumento įtaigą klausytojams, o grįžęs į Lietuvą savo muzikiniu tikslu numatė atgaivinti jų skambesį gimtinėje, kur vargonai, deja, buvo išbraukti ir iš studijų tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, ir iš koncertinio gyvenimo“, – rašo muzikologas V. Juodpusis.
L. Digrio pastangomis 1962 metais atkurta vargonininkų specialybė Lietuvos konservatorijoje, nuo 1968-ųjų pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai, M. K. Čiurlionio pianistų konkursas 1968 m. išplėstas į pianistų ir vargonininkų konkursą, naujus vargonus įsigijo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilniaus arkikatedra, Šv. Kazimiero bažnyčia, Bonifratrų bažnyčia, Lietuvos konservatorija ir kt.
Profesorius išugdė visą plejadą Lietuvos vargonininkų, aktyviai koncertavo, surengė apie 3000 koncertų 31-oje užsienio valstybėje. Koncerto vedėjas – muzikologas V. Juodpusis.
