Į V. K. Jonyno gimtadienį susirinkusius druskininkiečius ir kurorto svečius pasitiko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Viktoro Ščetilnikovo ir dirigento Ramūno Valaičio, nepabūgęs šlapdriba retsykiais virtusio lietaus ir atvykusio pagerbti Prancūzijos Garbės legiono ir LDK Gedimino III laipsnio ordinais apdovanotą dailininką.
„Grafikas, knygų iliustruotojas, pedagogas, skulptorius ir vitražistas, meno mokyklų steigėjas ir puoselėtojas V. K. Jonynas (1907–1997) paliko ryškų pėdsaką pasaulio meno panoramoje.
Šioje parodoje pristatome vieną jo kūrybos laikotarpį nuo Freiburgo iki Niujorko Soho – V. K. Jonyno gilių ieškojimų, kūrybinės brandos etapą“, – pasakojo Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė V. Mažrimienė.
1944 m. pasitraukęs į Vakarus, V. K. Jonynas Vokietijos mieste Freiburge įkūrė, vadovavo ir dėstė dailės ir amatų mokykloje.
Aktorė Audronė Padegimaitė perskaitė ištrauką iš V. K. Jonyno mokinio Freiburge, grafiko Romo Viesulo prisiminimų:
„Kartais V. K. Jonyno užmojai buvo didesni, nei jo fiziniai ištekliai. Ne kartą sugrįžęs iš meno mokyklos jis turėjo mirkyti nuo stovėjimo sutinusias kojas šalto vandens kibire. Tai mums kartais sukeldavo juoką.
Juk Freiburgo meno mokykloje buvome aprūpinti viskuo. Ne tik geru popieriumi ir piešimo priemonėmis, bet ir mėnesine vyno duokle, kad nesušaltumėm. Mus pasiekdavo žinia, kad mokyklai ir dėstytojų algoms V. K. Jonynas aukojo net savo honorarus, gautus vergiškai raižant iliustracijas ir pašto ženklus“.
Nuo 1951 m. V. K. Jonynas gyveno JAV, dėstė dailę Catan-Rose institute, vėliau Fordhamo universitete Bronkse. 1955 m. su D. Shepardu Niujorke įkūrė vitražo studiją. V. K. Jonyno kūriniai puošia Lietuvos kankinių koplyčią šv. Petro bazilikoje Vatikane, kitas bažnyčias JAV.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. K. Jonynas didžiąją dalį savo kūrybinio palikimo bei asmeninę biblioteką perdavė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui ir jo padaliniui – V. K. Jonyno galerijai Druskininkuose, kur dailininkas praleido paskutines savo gyvenimo vasaras.
Tada dailininkas buvo paskelbtas Druskininkų miesto garbės piliečiu, negailėjo savo laiko ir pastangų bendrauti su jo vardu pavadintos Druskininkų dailės mokyklos (dabar Druskininkų M. K. Čiurlionio menų mokyklos dailės skyrius) pedagogais.
Pirmoji šios mokyklos vadovė Aušra Grigaliūnienė prisiminė, kaip tuomet buvo gautas V. K. Jonyno sutikimas suteikti šiai įstaigai jo vardą.
V. K. Jonynas mirė 1997 m. gruodžio 4 d., buvo palaidotas sostinės Antakalnio kapinėse.
Netikėta staigmena parodos atidarymo šventės svečiams tapo Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovės V. Mažrimienės vyro, literatūros kritiko Aleksandro Mažrimo paskelbtas pranešimas, kad šis renginys – paskutinis, kurį muziejuje organizavo jo žmona.
Prieš dešimtmetį, kai Mažrimų šeima atvyko gyventi į Druskininkus, jos veikla prasidėjo nuo darbo V. K. Jonyno galerijoje, o vėliau ji ėmėsi vadovauti visam muziejui, kurio dalimi yra ši galerija.
Ponios Vidos nuopelnu muziejaus veikla gerokai pagyvėjo. Be tradicinių tarptautinio festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ koncertų, muziejuje ji reguliariai organizavo lietuvių dailės klasikų ir šiuolaikinių autorių kūrybos pristatymus, būrė druskininkiečius, besidominčius M. K. Čiurlionio asmenybe, bet neleido užmiršti ir V. K. Jonyno.
