Atsižvelgdamas į šiuos galimus pokyčius bei numatomus švedų politikų sprendimus, Švedijos institutas 2004 metai ketina perskirstyti savo biudžetą, skirtą su Baltijos šalimis bendradarbiaujančioms programoms, bei pakeisti tų programų finansavimo principus.
Turėdami galvoje šiuos finansinius, politinius ir kultūros politikos pokyčius, seminaro dalyviai Rygoje pasidalino tolimesnio bendradarbiavimo vizijomis bei planais 2002-2003 metams.
Susitikime taip pat buvo kalbėta apie struktūrinę bei meninę įtaką, kurią šalims turėjo pažintis su Švedijos ir kultūros institucijomis, apie Švedijos instituto bendradarbiavimo kokybę, strategiją bei iššūkius.
Vienas esminių ir nuolatos susitikime iškilusių klausimų buvo nelanksti Baltijos šalių kultūros politika, neretai stokojanti nuoseklesnių nevyriausybinių organizacijų rėmimo principų bei mechanizmo šioms ir nepriklausomoms kultūros organizacijoms gauti finansavimą iš ES fondų.
Latvijos ir Lietuvos atstovai ypač pabrėžė iš ankstesnių laikų paveldėtos kultūros organizacijų infrastruktūros neracionalumą, akcentuodami tokios reformos būtinybę.
Susitikime dalyvavo Švedijos instituto Kultūros ir visuomenės departamento direktorius Hansas Leppas, Švedijos kultūros atašė Baltijos šalims Gunilla Forsen, kultūros institucijų bei Švedijos ambasadų Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje atstovai.
Lietuvai susitikime atstovavo ambasados, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos Jaunimo centro bei Lietuvos šokio informacijos centro, vykdžiusių vienus didžiausių projektų su Švedijos institutu, atstovai.