„Sakydavau šeimai, kad nesupyktų, kad turiu išeiti iš savo komforto zonos ir... eidavau į kitą kambarį mokytis vaidmens teksto", - kvatojosi išraiškingo balso savininkas, - „zubrinau" savo partiją kaip kokią maldaknygę – norėjau, kad nesijustų akcento, kad būčiau gerai perpratęs teksto prasmę".
Anot solisto, muzikinė šios operos medžiaga ganėtinai sudėtinga, „muzika labai graži, užeinu į teatrą prasidainuoju, esu labai susikaupęs. Peržiūrėjau visus įmanomus „Pajacų" vaizdo įrašus internete". M. Rojus pasiruošimui negaili nei laiko, nei jėgų. Anot jo, kitaip net neįmanoma – režisierė D. Ibelhauptaitė yra labai reikli, „dirbdamas su šia režisiere visada turi būti geriausios darbinės formos, neatsipalaiduoti, kitaip laukia nemaloni kritika", - pasakojo M. Rojus ir pridūrė pernai „Bohemos" repeticijų metu patyręs D. Ibelhauptaitės liežuvio aštrumą, - „buvau pervargęs, aišku, ji tai pastebėjo ir lyg tarp kitko užsiminė, kad jei nenoriu dainuoti, ji žino, kas norėtų. Buvo nemalonu. Bet suprantu jos reiklumą – tai režisierė, iš visų reikalaujanti maksimumo".
Nepaisant to, solistas tikino ir ateityje lauksiąs progų dirbti su D. Ibehaubtaite, „ ji turi nešablonines, ypatingas spektaklių vizijas – su ja labai įdomu dirbti. Pamenu, kad prieš jai atvykstant į scenines „Bohemos" repeticijas, buvome prigąsdinti, neva „sukramtys" mus, bet nenutiko nieko panašaus – viskas praėjo šauniai".
Operoje „Pajacai" M. Rojus įsikūnys į neigiamo personažo vaidmenį, „esu negeras žmogelis, kiršintojas, kita vertus savo karjeroje nenoriu būti vien gerietis, atlikti šabloninius vaidmenis" - tikino solistas.
Jis taip pat pripažino jaučiantis ir tam tikrą sveiką nerimą, „atvykstantys atlikėjai – solistas iš Italijos Giancarlo Monsalve ir solistė iš Rusijos Evgenija Dushina labai gerai perpratę šią operą, „maudosi" R. Leoncavallo muzikoje, o man reikia juos vytis. Bet tikiu, kad viskas bus gerai".