Gegužės 13-ąją prasidėjęs, aplankęs visą Lietuvą ir tautiečius, gyvenančius Lenkijoje, Kaliningrado srityje, Airijoje, tarptautinis poezijos festivalis baigsis rytoj Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme.

Padėję gėlių prie Maironio paminklo poetai ir šventės svečiai susirinko žydinčiame klasiko namų sodelyje.

“Kur beplasnotų, kokias svečias šalis ir širdis beaplankytų baltoji Poezijos pavasario paukštė, anksčiau ar vėliau būtinai grįžta į savo lizdą - Kauną, iš kurio prieš 43 metus pakilo prasmingam ir aukštam literatūriniam skrydžiui”, - sakė Poezijos pavasario Kaune koordinatorius Kaune Petras Palilionis, sveikindamas visus susirinkusiuosius.

Pagal susiklosčiusią tradiciją garbingas Poezijos pavasario laureato titulas suteikiamas tik vieną kartą visam gyvenimui. Iki paskutinių valandų nežinioje laikyta poeto pavardė viešai nuaidėjo tik vakar vakare Maironio namų kieme.

43-iuoju Poezijos pavasario laureatu tapo 55 metų poetas, vertėjas ir literatūros kritikas Vytautas Rubavičius už eilėraščių rinktinę “Verstas”. Astrofiko diplomą turintis ir humanitarinių mokslų daktaro disertaciją apsigynęs rašytojas yra išleidęs 7 poezijos knygas, Lietuvos žmonės jį pažįsta ir kaip politologinių komentarų autorių.

Kauno meras Andrius Kupčinskas Vytautui Rubavičiui įteikė Kauno savivaldybės įsteigtą pagrindinį Poezijos pavasario apdovanojimą - Maironio prizą, kurio piniginė išraiška - 7 tūkstančiai litų. Tradiciniu ąžuolo lapų vainiku apvainikuotas laureatas paskaitė savo eilėraščių, kurių, kaip yra prisipažinęs paskutiniu metu parašo vis mažiau, nes “nuo mokslinio rašymo pereiti prie poetinio reikia daug laiko ir pastangų, taip pat ir kalbos malonės”.

Šiemet į Poezijos pavasario laureato vainiką ir Maironio prizą pretendavo keturi Rašytojų sąjungos pristatyti kandidatai: Eugenijus Ališanka už eilėraščių rinkinį “Exemplum”, Vytautas Rubavičius už rinkinį “Verstas”, Rimvydas Stankevičius už poezijos knygą “Tylos matavimo vienetai” ir Benediktas Januševičius, išleidęs eksperimentinės poezijos knygą “0+6”. Laureatą slaptu balsavimu išrinko LRS Kauno skyriaus taryba.

Savo išsirinktus favoritus apdovanojo ir Poezijos pavasario rėmėjai bei bičiuliai.

“Kauno dienos” redakcija tūkstančio litų prizą įteikė poetui Eugenijui Ališankai už eilėraščių knygą “Exemplum”. Jam, taip pat Vytautui Rubavičiui, Benediktui Januševičiui, Rimvydui Stankevičiui padovanota ir “Kauno dienos” laikraščio prenumerata 2008 metams.

Kauno televizija savo prizą, kurio piniginė išraiška - tūkstantis litų, paskyrė poetui Rimvydui Stankevičiui. Už geriausią debiutą savaitraštis “Nemunas” apdovanojo jauną poetą Vytautą Stankų savo tradiciniu “Nemuno” Katinu. “Šeimininkės” simpatijos atiteko kauniečiui poetui Algimantui Mikutai.

Rašytojų ir žurnalistų sąjungos 85-mečio proga plunksnos meistrus pasveikino Kauno apskrities viršininko administracija.

Ant Poetų suolelio senų medžių paunksmėje susėdo nemažai plunksnos meistrų - lietuvių ir atvykusių iš svetur brolija. Šiemet tarptautiniame Poezijos pavasario festivalyje dalyvauja svečiai iš vienuolikos užsienio valstybių. Į didįjį literatūros vakarą Kaune atvyko JAV lietuvių išeivijos rašytojai Julija Švabaitė-Gylienė, Kęstutis Keblys, Vytautas Bakaitis, poetė iš Didžiosios Britanijos Fiona Sampson, literatūrologė iš Austrijos Luisė Grinschgl.

Savo eiles skaitė Poezijos pavasario prizininkai, svečiai ir vakaro šeimininkai, kurių buvo kone dešimteriopai daugiau. Maironio sodelyje skambėjusiame poetų chore vyravo kauniečių balsai: Algimanto Mikutos, Daivos Čepauskaitės, Kęstučio Navako, Aldonos Ruseckaitės, Gintaro Patacko, Dovilės Zelčiūtės, Aldonos Puišytės, Erikos Drungytės ir kitų. Viešai skaityti savo kūrybą tokiai didelei auditorijai galėjo ir Kauno moksleivių poezijos pavasarėlio laureatas Valentas Šlaustas.

Šventinio poezijos vakaro vedėjai aktoriai Petras Venslovas ir Jūratė Onaitytė savo skaitomais eilėraščiais priminė reikšmingas literatūros sukaktis - Bernardo Brazdžionio 100-metį ir Oskaro Milašiaus 130-ąsias gimimo metines.